<!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Strict//EN" "http://www.w3.org/TR/xhtml1/DTD/xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml" xml:lang="en" lang="en">
<head>


  <meta http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=UTF-16" />


  <meta name="Author" content="Draugas" />


  <meta name="Description" content="Draugas, Pagrindinis Puslapis" />


  <meta name="KeyWords" content="Draugas, Lithuanian, Lithuania, Lithuanian-American" />


  <meta name="Title" content="Pradinis Puslapis" />


  <title>other</title>
  <style type="text/css">
body {
margin:0 auto;
text-align:center;
width:790px;
font-family: verdana, arial, helvetica, sans-serif;
font-size: 12px;
background-color: #808080;
}
a:link {color:#fff;
text-decoration:underline;
}
a:visited {
color:#000;
text-decoration:underline;
}
a:hover {
color:#e3372e;
text-decoration:none;
}
img {
border-width:0;
}
p {
margin-top:5px;
margin-bottom:10px;
}
ul {
margin-top:5px;
margin-bottom:5px;
margin-left:8px;
padding-left:8px;
font-size:10px;
font-weight:normal;
}
h1 {
font-size:12px;
text-align:center;
}
div#header {width:790px; height:150px; padding-top:15px;
padding-bottom:10px;
text-align:center;
}
div#container {
width:790;
float:left;
border-top:1px solid #ececec;
border-bottom:1px solid #ececec;
background-color:#c0c0c0;
background-image:url(column2.jpg);
background-repeat: repeat-y;
}
div#sidebar {
width:143px;
float:left;
text-align:left;
background-color:#a0a0a0;
border-left:1px solid #ececec;
border-right:1px solid #ececec;
}
div#col1 {
width:644px;
float:left;
text-align:left;
border-right:1px solid #ececec;
}
div#footer {
width:788px;
background-color:#c0c0c0; float:left;
font-size:10px;
border-right:1px solid #ececec;
border-left:1px solid #ececec;
border-bottom:1px solid #ececec;
}
.margin {
margin-left:10px;
margin-right:10px;
padding-top:10px;
}
.column {
margin-left:5px;
margin-right:5px;
padding-top:10px;
}
.font12 {
font-size:12px;
}
.center {
text-align:center;
margin-top:3px;
margin-bottom:5px;
}
  </style>
</head>


<body>


<div id="header">
<a href="http://www.draugas.org"><img src="logo1.jpg" alt="" /></a></div>


<div id="container">
<div id="sidebar">
<div class="column">
<p class="center"><a href="http://www.draugas.org/index.html"><b>PIRMAS
PUSLAPIS</b></a></p>


<hr />
<ul class="font12">


  <li><a href="kalendorius.html">Kalendorius</a></li>


  <li><a href="mirties.html">Mirties
prane&scaron;imai</a> </li>


  <li><a href="knygynelis.html">Knygynėlis</a></li>


</ul>


<hr />
<ul class="font12">


  <li><a href="nuomones.html">Nuomonės</a></li>


  <li><a href="nuorodos.html">Nuorodos</a></li>


  <li><a href="prenumerata.html">Prenumerata</a></li>


</ul>


<hr /> </div>


</div>


<div id="col1">
<div class="margin">


<p><br />


</p>

<span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><span style="font-style: italic;">Prie&scaron; daugiau nei du
mėnesius į redakciją atvyko dvi Northwestern University studentės su
pra&scaron;ymu pasiūlyti temą ar problemą, kuri nebūtų svetima lietuvi&scaron;kai
bendruomenei JAV ir kuria jos galėtų pasidomėti daugiau. Birželio 2 d.
,,Draugo&rdquo; vyr. redaktorė dalyvavo baigiamojoje Northwestern University
paskaitoje, kur buvo pristatyti visų studentų darbai &ndash;
straipsniaityrimai apie jų pasirinktas etnines mažumas Čikagoje. Tarp
jų buvo ir straipsnis apie lietuvių bendruomenę, para&scaron;ytas Lindsey
Kratochwill ir Cathryn Vaulman. Jūsų dėmesiui siūlome to straipsnio
vertimą į lietuvių kalbą.</span>&nbsp;<span style="font-weight: bold;">Redakcija</span></span><br />
<span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><big style="font-weight: bold; color: rgb(153, 0, 0);"><big><br />
<img style="border: 1px solid ; width: 600px; height: 367px;" alt="vaikai" src="07-14-10vaikaijpg" /><br />
<big><br />
Jaunimo dalyvavimas <br />
JAV lietuvių bendruomeninėje veikloje</big></big></big><br />
<br />
LINDSEY KRATOCHWILL<br />
CATHRYN VAULMAN<br />
<br />
,,Tai buvo mūsų besąlyginis užsidegimas&rdquo;, &ndash; sako Rita
Venclauskienė apie savo įsitraukimą į Amerikos lietuvių organizacijų
veiklą. Į JAV ji emigravo 1949 m., sovietų okupacijos, kuri Lietuvoje
truko nuo 1944 iki 1990 m., metu. Didžiausia emigrantų banga Lietuvą
paliko sovietinės okupacijos pradžioje.<br />
<br />
Dalyvauti organizacijose Venclauskienei buvo būtinybė, tiesiogiai
susijusi su jos lietuvi&scaron;ko paveldo, kurio laukė labai miglota
ateitis, i&scaron;saugojimu. Jos dalyvavimas lietuvi&scaron;koje
veikloje metams bėgant kito. Įskiepijusi lietuvi&scaron;ko paveldo
svarbą savo vaikams, ji savo dėmesį nuo lietuvi&scaron;kos kultūros
i&scaron;saugojimo JAV nukreipė į sugrįžimą prie savo &scaron;aknų.
Pasiremdama savo kaip mokytojos įgyta patirtimi JAV, Venclauskienė
pradėjo įgyvendinti popamokinę programą benamiams ir nuskriaustiems
vaikams Lietuvoje. <br />
<br />
JAV lietuviai, tokie kaip Venclauskienė, matė, kaip keitėsi
lietuvi&scaron;kų organizacijų tikslai &ndash; nuo neatidėliotinos
būtinybės tarptautinių krizių metu iki įrankio, kuris gali būti
panaudotas pagerbiant savo paveldą ir duodant atgal. &Scaron;alia
įsipareigojimo prie&scaron;intis Lietuvos okupacijai, lietuvių
organizacijos JAV toliau augo ir klestėjo per sporto sąjungas, lietuvių
tautinių &scaron;okių ir dainų ansamblius, labdaros ir religines
organizacijas. Tačiau jaunesnės kartos tikslai skiriasi nuo jų tėvų ir
senelių.<br />
<br />
,,Mano tėvų ir senelių laikais tikslas buvo ai&scaron;kiai apibrėžtas.
Mano karta jau klausia, kas mus taip stipriai laiko&rdquo;, &ndash;
sako 27 metų Au&scaron;ra Venckus, kurios pėdsakai Amerikoje
nusidriekia iki jos senelių imigravimo į &scaron;alį per sovietų
okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu. <br />
<br />
,,Esame unikalūs dėl tokio didelio mūsų tėvų ir senelio
spaudimo&rdquo;, &ndash; sako ji. Nors, Lietuvai 1990 m. atkūrus
nepriklausomybę, būtinybės jausmas i&scaron;saugoti lietuvių kultūrą ir
kalbą galbūt susilpnėjo, jis ne mažiau svarbus nei anksčiau. Jauni
žmonės ir toliau aktyviai dalyvauja lietuvi&scaron;kų organizacijų
veikloje, kai kurie &ndash; net labiau nei jų tėvai.<br />
<br />
Ateina jaunoji karta<br />
<br />
,,Mano vaikai yra kur kas labiau įsitraukę į lietuvi&scaron;ką veiklą,
&ndash; teigia Daina Čyvienė. &ndash; Jie daug kur dalyvauja, kaip
antai, kataliki&scaron;ko jaunimo ir tautinių &scaron;okių
grupėse.&rdquo; &Scaron;į faktą Čyvienė ai&scaron;kina pasikeitusiomis
politinėmis aplinkybėmis.<br />
<br />
Rimas Gri&scaron;kelis, Lietuvių Fondo tarybos pirmininkas, pastebi,
kad tokiam padidėjusiam įsitraukimui į veiklą turi įtakos technologija
ir sugebėjimas vienu metu atlikti daugiau nei vieną užduotį. ,,Anksčiau
vienu metu galėjai nuveikti tik vieną dalyką, &ndash; sako jis. &ndash;
Viskas žymiai pagreitėjo. Žmonės jau nėra įsipareigoję tik vienam
darbui.&rdquo;<br />
<br />
Per vokiečių ir rusų okupacijas XX amžiuje Lietuvos imigrantai
Amerikoje jautė grėsmę savo kalbai ir kultūrai, jos ateičiai. Norint
i&scaron;saugoti kultūrą, buvo būtina laikytis tradicijų per tokią
veiklą kaip &scaron;e&scaron;tadieninės mokyklos, skautai ir jaunimo
organizacijos. <br />
<br />
Irena Polikaitienė į JAV atvyko sovietams okupavus Lietuvą. Ji įsijungė
į parapijos Marquette Park veiklą, tikėdamasi i&scaron;laikyti savo
lietuvi&scaron;ką tapatybę ir puoselėti kultūrinį augimą, nepaisant
sovietų režimo. Dabar, sako Polikaitienė, Čikagos lietuvių bendruomenė,
kurios veikloje ji ilgus metus dalyvauja, ,,žydi, auga&rdquo;.<br />
<br />
Čikaga buvo lietuvių imigrantų tikslas nuo ankstyvų 1900ųjų. Remiantis
Čikagos enciklopedija (Encyclopedia of Chicago), 1914 metais Čikagoje
gyveno 50,000 lietuvių; tai didžiausias lietuvių telkinys už Lietuvos
ribų. 2000 metų gyventojų sura&scaron;ymo metu (Census) 11,000
čikagiečių sakėsi esą pirmoji lietuvių imigrantų karta, 80,000 mieste
ir jo apylinkėse gyvenusių teigė esą lietuvi&scaron;kos kilmės.<br />
<br />
Audrius Remeikis, dabar 45 metų, 1989 ir 1990 metus praleido kovodamas
už Lietuvos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, kuri buvo ant žlugimo
slenksčio. Tai, kas jo bendruomenei buvo kultūrinė jungtis, tapo
politiniu žygiu. Jo tėvai, kurie gimė Lietuvoje, skatino tokį jo
dalyvavimą, nors Remeikis tuo metu ir nesuprato viso to svarbos. Jo
nuomone, ta būtinybė &scaron;iandieninėje kartoje yra susilpnėjusi. <br />
<br />
,,Manau, kad ji [būtinybė &ndash; Red.] pasikeitė, ji nėra tokia, kokia
ji buvo, kai mes buvome jauni. Dabar jaučiasi, kad tai labiau
socialinis dalykas&rdquo;, &ndash; teigia Remeikis.<br />
<br />
Tėvų pastūmėti<br />
<br />
Kaip ir Remeikis, Venckus į lietuvi&scaron;kų organizacijų veiklą buvo
pastūmėta savo tėvų. Ten, kur jie siekė suteikti jai kultūrinę prasmę,
ji atrado draugystę su savo lietuviais draugais. Grupės, kuriose
Venckus dalyvavo, i&scaron;ugdė gilų patriotinį pasididžiavimą, kuriuo
ji dalijosi su savo artimiausiais draugais, supratusiais, jog jų
patirtis buvo visi&scaron;kai kitokia, nei tipinio Amerikos jaunimo.<br />
<br />
Tie, kurie įsijungė į lietuvi&scaron;kas organizacijas, dvigubą
tapatybę patyrė ypač stipriai ir neįprastai. Būdama ketverių metų
Venckus piketavo prie federalinių įstaigų, ragindama JAV pritarti
Lietuvos laisvės siekiams. Nedaug nelietuvių buvo į tai įsijungę ar net
nežinojo apie tokią savo kaimynų veiklą. <br />
<br />
&Scaron;eima taip pat stiprino domėjimąsi lietuvybe tarp jau Amerikoje
gimusių ir augusių lietuvių. Daina Matusaitis buvo savo tėvų verčiama
kalbėti namuose lietuvi&scaron;kai, dalyvauti lietuvi&scaron;kose
organizacijose ir taip i&scaron;saugoti savo kultūrinę tapatybę.<br />
<br />
Nors Matusaitis tai tapo jos savastimi, ji pana&scaron;iai
i&scaron;augino net savo vaikus, tačiau jos brolis, sako ji, manė, jog
tėvai juos pernelyg stūmė į lietuvybę. &Scaron;iandien jis nedalyvauja
lietuvi&scaron;koje veikloje, nejaučia ilgalaikio ry&scaron;io su
lietuvybe &ndash; to, ką jo sesuo ypač vertina savo gyvenime.<br />
<br />
Karta, ie&scaron;kanti, kaip įtraukti vaikus į lietuvi&scaron;ką
veiklą, susiduria su daug kliūčių, kodėl &scaron;iandieninis jaunimas
nenorėtų būti viso to dalimi. Čyvienė džiaugiasi savo lietuvi&scaron;ku
auklėjimu, ji norėjo to paties ir savo vaikams.<br />
<br />
,,A&scaron; buvau lyg ir įstumtas, bet tai įvyko man
neprie&scaron;taraujant. Esu patenkintas, jog taip nutiko&rdquo;,
&ndash; sako Tomas Čyvas, jos 15 metų sūnus. Jis lietuvi&scaron;koje
bendruomenėje užmezgė stiprias draugystes ir sako, jog jam ,,labai
patinka&rdquo; būti tos bendruomenės dalimi.<br />
<br />
Jo motina, užauginusi penkis vaikus, mačiusi kitų &scaron;eimų
patirtis, pastebi, jog vaikai turi būti supažindinti su
lietuvi&scaron;komis organizacijomis prie&scaron; darželinį amžių. Jos
vaikams patiko dalyvauti lietuvių katalikų jaunimo grupės (Ateitininkų
&ndash; Red.) veikloje, dabar jie tą pamini savo akademiniuose reziumė.
Bet net ir tai gali būti pastūmėta dar toliau, pasinaudojus
galimybėmis, kurias teikia tokia glaudi bendruomenė.<br />
<br />
Nuo politinio i&scaron;likimo iki verslo galimybių<br />
<br />
,,Mūsų vyriausias sūnus &scaron;iais metais baigia Loyola University ir
ie&scaron;ko darbo verslo srityje. Todėl pirma mintis, kuri ateina į
galvą, yra &lsquo;Kokius lietuvius verslininkus
pažįstame?&rsquo;&rdquo;, &ndash; sako Čyvas.<br />
<br />
Visame tame slypi vienas pagrindinis klausimas &ndash; kaip toliau
i&scaron;laikyti bendruomenę ir kokia kryptimi jai eiti. Vien todėl,
kad politinis judėjimas &scaron;iais laikais nėra reikalingas,
nerei&scaron;kia, jog lietuvi&scaron;kos organizacijos turi nustoti
gyvuoti. Tačiau kaip, kokiu būdu?<br />
<br />
,,A&scaron; to nevadinčiau tapatybės krize, tačiau sunku atrasti
tikslą, &ndash; sako Venckus. &ndash; Tarp mūsų egzistuoja savaiminis
ry&scaron;ys, bet, norint toliau gyvuoti, vien draugystės
nepakanka.&rdquo;<br />
<br />
Tadas Stonkus pamatė reikalą University of Illinois at Chicago įkurti
Lietuvių studentų asociaciją. Jos įkūrimą nulėmė socialinės priežastys
ir tro&scaron;kimas lietuviams studentams padėti susigaudyti
universiteto sistemoje, užmegzti tarpusavio ry&scaron;ius. Buvę
Asociacijos nariai sugrįžta jau kaip savo srities profesionalai, jie
pataria arba pasiūlo pagalbą Asociacijos nariams.<br />
<br />
Kita organizacija, kurioje taip pat svarbūs profesiniai ry&scaron;iai,
Lietuvos i&scaron;eivijos studentų stažuotė (LISS), buvo įkurta
atsiliepiant į jaunų žmonių lietuvių bendruomenėje poreikius. Vienas
i&scaron; svarbiausių jos tikslų &ndash; ie&scaron;koti darbinių
ry&scaron;ių tarp jaunimo ir profesionalų, jau dirbančių savo srityje. <br />
<br />
&Scaron;i stažuočių programa suteikia JAV lietuvių studentams galimybę
keliauti į Lietuvą dirbti savo pasirinktoje profesinėje srityje.
Studentai pasirenka programą ir Lietuvoje dirba nuo vieno iki dviejų
mėnesių. Stažuočių tikslas &ndash; suteikti Amerikoslietuvių studentams
galimybę įgyti kultūrinės patirties jų kilmės &scaron;alyje, taip pat
&ndash; profesinėje srityje.<br />
<br />
,,Mes stengiamės būti aktyvesniais ie&scaron;kodami ry&scaron;ių tarp
jaunų lietuvių ir profesionalų ar tiesiog tarpusavyje, &ndash; sako
Kęstutis Daugirdas, JAV Lietuvių jaunimo sąjungos sekretorius. &ndash;
Bandome sukurti jaunų specialistų duomenų bazę, kuria galėtų naudotis
mūsų Sąjungos nariai.&rdquo;<br />
<br />
Galų gale yra sunku atsakyti, kas jaunimą trauks sugrįžti ir toliau
dalyvauti lietuvi&scaron;koje bendruomeninėje veikloje. ,,Kaip
i&scaron;laikyti? Gal jiems [jauniems žmonėms] nereikia tikslo.
A&scaron; jaučiausi esanti ypatinga, galbūt ir jie tokiais pasijaus,
&ndash; svarsto Matusaitis. &ndash; Vis dėlto nežinau, ar mano dukra
jausis taip, kad ji turėtų padėti Lietuvai.&rdquo;<br />
<br />
&Scaron;ių dienų jaunimas galbūt ir nedalyvauja JAV lietuvių
bendruomeninėje veikloje tam, kad i&scaron;saugotų lietuvybę, tačiau jų
noras užmegzti profesinius ry&scaron;ius, asmenines draugystes, turėti
&bdquo;dvigubą tapatybę&rdquo; JAV lietuvių visuomenei Čikagoje suteiks
jėgų ir toliau gyvuoti, į veiklą jungiantis visų kartų lietuviams.<br />
<br />
Originalų straipsnį galima perskaityti internete adresu: http:// www.immigrantconnect.org/?p=4803<br />
2010 m. birželio 9 d. <br />
<br />
I&scaron; anglų kalbos vertė <br />
Dalia Cidzikaitė<br />
</span><br />


<br />


<br />


</div>


</div>


</div>


<div id="footer">
<p><b>Draugas</b> / 4545 W. 63rd St. / Chicago, IL
60629-5589
<br />


Tel: 773-585-9500 / Fax: 773-585-8284 / E-mail: <a href="mailto:administracija@draugas.org"><u>administracija@draugas.org</u></a>
<br />


Site design: <a href="mailto:kevin.j.elliott@gmail.com">Kevin
J.
Elliott</a>
</p>


</div>


</body>
</html>
�