<!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Strict//EN" "http://www.w3.org/TR/xhtml1/DTD/xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml" xml:lang="en" lang="en">
<head>


  <meta http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=UTF-16" />


  <meta name="Author" content="Draugas" />


  <meta name="Description" content="Draugas, Pagrindinis Puslapis" />


  <meta name="KeyWords" content="Draugas, Lithuanian, Lithuania, Lithuanian-American" />


  <meta name="Title" content="Pradinis Puslapis" />


  <title>other</title>
  <style type="text/css">
body {
margin:0 auto;
text-align:center;
width:790px;
font-family: verdana, arial, helvetica, sans-serif;
font-size: 12px;
background-color: #808080;
}
a:link {color:#fff;
text-decoration:underline;
}
a:visited {
color:#000;
text-decoration:underline;
}
a:hover {
color:#e3372e;
text-decoration:none;
}
img {
border-width:0;
}
p {
margin-top:5px;
margin-bottom:10px;
}
ul {
margin-top:5px;
margin-bottom:5px;
margin-left:8px;
padding-left:8px;
font-size:10px;
font-weight:normal;
}
h1 {
font-size:12px;
text-align:center;
}
div#header {width:790px; height:150px; padding-top:15px;
padding-bottom:10px;
text-align:center;
}
div#container {
width:790;
float:left;
border-top:1px solid #ececec;
border-bottom:1px solid #ececec;
background-color:#c0c0c0;
background-image:url(column2.jpg);
background-repeat: repeat-y;
}
div#sidebar {
width:143px;
float:left;
text-align:left;
background-color:#a0a0a0;
border-left:1px solid #ececec;
border-right:1px solid #ececec;
}
div#col1 {
width:644px;
float:left;
text-align:left;
border-right:1px solid #ececec;
}
div#footer {
width:788px;
background-color:#c0c0c0; float:left;
font-size:10px;
border-right:1px solid #ececec;
border-left:1px solid #ececec;
border-bottom:1px solid #ececec;
}
.margin {
margin-left:10px;
margin-right:10px;
padding-top:10px;
}
.column {
margin-left:5px;
margin-right:5px;
padding-top:10px;
}
.font12 {
font-size:12px;
}
.center {
text-align:center;
margin-top:3px;
margin-bottom:5px;
}
  </style>
</head>


<body>


<div id="header">
<a href="http://www.draugas.org"><img src="logo1.jpg" alt="" /></a></div>


<div id="container">
<div id="sidebar">
<div class="column">
<p class="center"><a href="http://www.draugas.org/index.html"><b>PIRMAS
PUSLAPIS</b></a></p>


<hr />
<ul class="font12">


  <li><a href="kalendorius.html">Kalendorius</a></li>


  <li><a href="mirties.html">Mirties
prane&scaron;imai</a> </li>


  <li><a href="knygynelis.html">Knygynėlis</a></li>


</ul>


<hr />
<ul class="font12">


  <li><a href="nuomones.html">Nuomonės</a></li>


  <li><a href="nuorodos.html">Nuorodos</a></li>


  <li><a href="prenumerata.html">Prenumerata</a></li>


</ul>


<hr /> </div>


</div>


<div id="col1">
<div class="margin">


<p><big><big><span style="font-weight: bold;"></span><span style="font-weight: bold; color: rgb(153, 0, 0);"></span></big></big><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><big><big style="color: rgb(153, 0, 0);"><big><span style="font-weight: bold;"></span><span style="font-weight: bold;"></span></big></big></big><img style="border: 3px solid ; width: 600px; height: 303px;" alt="draugas" src="09-25-09januta1.jpg" /><br />

</span></p>

<p><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><big style="color: rgb(153, 0, 0);"><big><big><span style="font-weight: bold;">Revolveriai ir &scaron;ampanas tarp,,broli&scaron;kų tautų&rsquo;&rsquo;</span></big></big></big></span></p>

<p><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;">DONATAS JANUTA</span></p>


<p><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"></span><br />
<span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><big><span style="font-style: italic;">Tas, kuris negerbia ir nevertina savo praeities, tas</span><br style="font-style: italic;" />
<span style="font-style: italic;">
nevertas pagarbos dabar ir neturi&nbsp;teisės ateičiai.</span><br style="font-style: italic;" />
</big>
<br />

Tai žodžiai, tarti sulenkėjusio lietuvių genties bajoro, Josefo
Pilsudskio,&nbsp;pasakyti jo užimtame Vilniuje 1922 m. balandžio 22 d.<br />

<br />

* * *<br />

<br />

Vilniaus restorane prie vieno stalelio sėdėjo keturi lietuviai. Prie
gretimo sėdėjo keli lenkai. Lenkai, i&scaron;girdę anuos
lietuvi&scaron;kai kalbantis, pradėjo tyčiotis i&scaron; lietuvių, ir
kuo toliau &ndash; tuo daugiau. Pagaliau, vienas lietuvis atsistojo ir
atsisukęs į lenkus &scaron;ūktelėjo: ,,Lauk i&scaron; restorano, jei
nemokate tinkamai elgtis!&rdquo;<br />

<br />

Lenkai pradėjo juoktis. Lietuvis i&scaron;sitraukė i&scaron;
ki&scaron;enės revolverį ir pakartojo: ,,Lauk!&rdquo; Kiti trys
lietuviai irgi i&scaron;sitraukė po revolverį. Lenkai nustojo juoktis
ir i&scaron;ėjo. Lenkams i&scaron;ėjus, lietuviai pareikalavo butelio
&scaron;ampano.<br />

<br />

&Scaron;is pasisveikinimas tarp lietuvių ir lenkų įvyko Vilniuje 1918
metais. Tas pirmas lietuvis, kuris i&scaron;sitraukė revolverį, buvo
Vladas Sta&scaron;inskas, tada vidaus reikalų ministras pirmojoje
Lietuvos vyriausybėje. Kiti trys ,,revolvininkai&rdquo; buvo žemės ūkio
ministras Juozas Tūbelis, Lietuvos Tarybos narys dr. Jurgis Alekna ir
Lietuvos Tarybos narys, vėliau Kauno burmistras, Jonas Vilei&scaron;is.
Tai buvo laikai, kada Vilniuje siautė &ndash; kartais kartu, kartais
vieni po kitų &ndash; vokiečiai, bol&scaron;evikai ir lenkai. <br />

<br />

&nbsp;Tie i&scaron; restorano i&scaron;vyti lenkai buvo Vilniaus
kra&scaron;to dvarininkai. Tikriausiai, jie buvo ne lenkai, bet
sulenkėję lietuviai. Vilniaus vaivada, lenkas Ludwik Bocianski, lenkų
okupacijos laiku žiauriai persekiojąs lietuvius, skundėsi: ,,Čia,
Vilniuje, daugeliui lenkų įdrėskus odą tekėtų lietuvi&scaron;kas
kraujas. Tikra velniava.&rdquo;<br />

<br />

1906 metais buvo įduotas ra&scaron;tas Popiežiui Pijui Xtam,
protestuojant prie&scaron; Lietuvos bažnyčių lenkinimą. Jį
pasira&scaron;ė dr. Basanavičius, Gabrielius Landsbergis, Donatas
Malinauskas ir kiti Lietuvos labui savo jėgas ir energiją paskyrę
patriotai. Beje, ra&scaron;te jie parei&scaron;kė: ,,Tvirčiausiu pamatu
lenkinimo systemos Vilniaus gubernijoj&rsquo; yra sulenkėjusi,
daugiausiai lietuvi&scaron;kos genties, bajorija.&rdquo;<br />

<br />

Lenkai vyskupai į lietuvi&scaron;kas parapijas skirdavo lenkus kunigus.
Kai vienas lenkas kunigas, skiriamas į lietuvi&scaron;ką parapiją,
parei&scaron;kė Vilniaus vyskupui Povilui Straszynskiui: ,,A&scaron;
lietuvi&scaron;kai nemoku, o parapijonai nesupras lenki&scaron;kai
sakomų pamokslų&rdquo;, vyskupas a&scaron;triai atsakė: ,,O, tegul tie
&lsquo;z kurwy syny&rsquo; [&lsquo;kurvos sūnūs&rsquo;] mokinasi
lenki&scaron;kai; tik tokiu būdu ir i&scaron;simokįs, o męs turime
rupintis, idant jie visi pavirstų į lenkus.&rdquo;&nbsp;.<br />

<br />

Ne be reikalo Maironis ra&scaron;ė:<br />
<span style="font-style: italic;">
Pavojuj motina &ndash; tėvynė,</span><br style="font-style: italic;" />
<span style="font-style: italic;">
Ateina audra i&scaron; pietų,</span><br style="font-style: italic;" />
<span style="font-style: italic;">
Tai lenkas, i&scaron;gama tautų,</span><br style="font-style: italic;" />
<span style="font-style: italic;">
Mums ne&scaron;a pančius ir žudynę,</span><br style="font-style: italic;" />
<span style="font-style: italic;">
Dvarų ie&scaron;kodams prarastų.</span><br />

<br />

Bet grįžkim į &scaron;iandieną. Buvęs mūsų Lietuvos prezidentas Valdas
Adamkus neseniai pavadino lenkus mums ,,broli&scaron;ka tauta.&rdquo; O
ką tie Adamkaus ,,broliai&rdquo; sako apie mus?<br />

<br />

&nbsp;Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslaw Sikorski
&scaron;iais metais vie&scaron;ai per televiziją paneigė, kad Lenkija
1920 metais okupavo Vilnių. Nenuostabu, kad lietuvių ir lenkų nuomonės
skiriasi apie praeities įvykius. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų
ministras i&scaron;rei&scaron;kė ne savo privačią nuomonę, bet
vie&scaron;ai, per žiniasklaidą, oficialiai kalbėdamas kaip dabartinės
Lenkijos atstovas, paneigė Lenkijos agresiją ir žiaurią okupaciją. Ir
ko i&scaron;moksta eiliniai lenkai i&scaron; tokių savo valdžios vyrų?<br />

<br />

Interneto svetainėse ir kitur eiliniai lenkai vie&scaron;ai
rei&scaron;kia savo nuomones &scaron;itaip: ,,Lietuviai elgetos bučiavo
Stalinui į rankas ir gavo Vilnių, kurį pavogė i&scaron; lenkų&rdquo;;
,,Lietuviai turi tokią teisę į Vilnių kaip utėlės į kailnius&rdquo;;
,,Lietuviai [Vilniumi] džiaugiasi ir loja lyg &scaron;unys&rdquo;;
,,Tai laukiniai rytiečiai, kuriuos civilizavo lenkai. Juos reikia
pamokyti.&rdquo; Tai yra &scaron;velnesni jų pasisakymai. Dažnai jie
dar pagražina savo mintis apie lietuvius ir Lietuvą riebiais žodžiais,
taip, kaip tas minėtas Vilniaus vyskupas anais laikais.<br />

<br />

Ar tai dėl to, kad lenkai tikros istorijos nežino? Tikrai, ne. Kai
praeitais metais Lenkija pareikalavo daugiau balsų Europos Sajungoje,
negu jiems priklauso pagal gyventojų skaičių, Lenkijos premjeras
Jaroslaw Kaczynski atkirto Vokietijai: ,,Jeigu jūs manote, kad lenkų
per mažai, tai vien dėl to, kad jūs, vokiečiai, tarp 1939&ndash;1945 m.
i&scaron;žudėte tiek daug mūsų gyventojų, ir dabar drįstate sakyti, kad
pas mus per mažai žmonių.&rdquo; Taigi, lenkai istoriją gerai žino,
kada jiems naudinga, ir neužmir&scaron;ta skriaudų, kurios jiems buvo
padarytos.<br />

<br />

Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai
kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę
Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su
lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo
valstybę. <br />

<br />

Lenkai, 1920 m. užėmę Vilniaus kra&scaron;tą, tarp 1920 ir 1939 metų
kankino ir žudė lietuvius. Uždarinėjo lietuvių organizacijas,
konfiskavo lietuvi&scaron;kus laikra&scaron;čius ir knygas. Už
lietuvi&scaron;ką veiklą kalino lietuvius kunigus ir pasauliečius. Per
karą lenkų Armija Krajova toliau vedė naikinimo veiklą prie&scaron;
lietuvius. Ligi &scaron;iol lenkai, ta Adamkaus ,,broli&scaron;ka
tauta&rdquo;, ne tik neatsipra&scaron;ė už tas dideles lietuviams
padarytas skriaudas, bet jų net nepripažįsta. <br />

<br />

Vilniaus užėmimas ir skriaudos yra dalis Lietuvos istorijos. Lenkai
niekuomet neturėjo nei istorinių etnografinių, nei juridinių teisių į
Vilnių ir į Vilniaus kra&scaron;tą. Pagal 1863 m. Petrapilyje
i&scaron;leistą Rusijos kariuomenės vyriausio &scaron;tabo, kapitono R.
D&rsquo;Erkert ,,Atlas of Historic Poland&rdquo;, tuo laiku Vilniaus
kra&scaron;te 60 proc. gyventojų buvo lietuviai, maždaug 12 proc., bet
ne daugiau kaip 20 proc. lenkų, o likusius sudarė rusai, gudai,
vokiečiai, totoriai, ir kiti. Karo &scaron;tabo kapitono Korevos 1861
m. Petrapilyje i&scaron;leisti duomenys pateikia tokius pačius
skaičius. Patys lenkai nesiginčijo ir buvo labai patenkinti, kada
Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijos tyrinėtojai
nustatė, kad tada Vilniaus gubernijoje lenkų buvo 20 proc. <br />

<br />

&nbsp;Pagal vokiečių atliktus Antrojo pasaulinio karo meto
apskaičiavimus, 1943 m. Vilniaus mieste ir apskrityje lenkų skaičius ne
tik buvo padidėjęs, bet jau ai&scaron;kiai vir&scaron;ijo lietuvių
skaičių. I&scaron; kur tie lenkai atsirado? Faustas Kir&scaron;a 1931
m., dar tik po 10 lenkų okupacijos metų, paai&scaron;kino
&scaron;itaip: ,,Pastatykite Vilniuje 3 divizijas kinų kariuomenės,
teužima kinai visas valdininkų vietas, tei&scaron;dalija keleta dvarų
kinams, tepaskiria vyskupą kiną ir tepavaldo 10 metų. Vilniaus
nepažinsi, nes kas antras žmogus bus kinas.&rdquo; <br />

<br />

O dėl juridinių teisių į Vilnių, juk Rusija visą Vilniaus kra&scaron;tą
pagal 1920 m. sutartį perleido ne Lenkijai, bet Lietuvai. Lenkai
i&scaron; pasalų, neva Želigovskio mai&scaron;tu, 1920 m. spalio 9 d.
užgrobdami Vilnių, tai padarė sulaužydami tik prie&scaron; dvi dienas
pasira&scaron;ytą su Lietuva Suvalkų sutartį.<br />

<br />

* * *<br />

<br />

Žydai ne tik neužmir&scaron;ta savo istorijos, bet ir neleidžia kitiems
jos užmir&scaron;ti. Lenkai ne tik pažįsta savo istoriją, bet, kai
jiems patogu, ir klastoja ją. Gyvenkim su kaimynais draugi&scaron;kai
&ndash; nors jie ir dažnai su mumis elgiasi ne visi&scaron;kai
,,broli&scaron;kai&rdquo;. Linkėkim jiems ir mums laimės ir saulėtos
ateities. Bet nors mes patys neužmir&scaron;kime savo istorijos.<br />

<br />

Pagrindiniai &scaron;altiniai panaudoti &scaron;iam straipsniui yra:
,,Apie Lenkų kalbą Lietuvos Bažnyčiose&rdquo; (Kaunas, 1906); T. Norus
ir Jonas Žilius ,,Lithuania&lsquo;s Case for Independence&rdquo;
(Washington, D.C., 1918); ,,Vilniaus kra&scaron;to lietuvių
gyvenimas&rdquo;, Danielius Alseika (Vilnius, 1935) ir ,,Karo
archyvas&ldquo; (Kaunas, 1938, X tomas).<br />

</span></p>

<p><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><img style="border: 3px solid ; width: 600px; height: 280px;" alt="draugas" src="09-25-09januta2.jpg" /><br />


<br />


</span></p>


</div>


</div>


</div>


<div id="footer">
<p><b>Draugas</b> / 4545 W. 63rd St. / Chicago, IL
60629-5589
<br />


Tel: 773-585-9500 / Fax: 773-585-8284 / E-mail: <a href="mailto:administracija@draugas.org"><u>administracija@draugas.org</u></a>
<br />


Site design: <a href="mailto:kevin.j.elliott@gmail.com">Kevin
J.
Elliott</a>
</p>


</div>


</body>
</html>
�