CENTRAS - Kultūra - 1 096 dienos kartu su ,,Draugu”
Ramunė Lapas
,,Draugo" vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas (Jono Kuprio nuotrauka)

1 096 dienos kartu su ,,Draugu”

Romualdas Kriaučiūnas.

Matematika paprasta: 3 metai x 365 dienos = 1 095 dienos. 1916-ieji – keliamieji metai, reikia pridėti dar vieną dieną. Taigi, balandžio 1-ąją suėjo 1 096 dienos, kai Ramunė Lapas perėmė ,,Draugo” vairą, tapdama vyriausiąja redaktore. Ta proga elektroninėje erdvėje uždaviau jai keletą klausimų.

Pirmajame redaktorės žodyje (2013.04.2.) Ramunė neabejojo, kad visų mūsų tikslas išsaugoti šį seną ir unikalų leidinį, pastatyti jį ant kojų. Norima  laikraščiui ne tik sudaryti gerą finansinį pamatą, bet padaryti jį patraukliu ir reikalingu. ,,Draugo” misija, rašė ji tuomet, ,,visapusiškai atspindėti įvairių kartų JAV lietuvių gyvenimą, tuo pačiu atsiliepiant į jų poreikius”.

– Kaip sekasi tada išsakytą kilnią misiją ir tikslus įgyvendinti?

– Esame kelyje. Pasirinkome kryptį ir einame. Kasdien mažais žingsniukais einame į įkalnę. Sustoti negalima. Jeigu sustosi – neš atgal.

 – Rašėte, kad darbas bus sunkus, bet tuo pačiu tebūna jis mielas ir teigiamai įvertinamas. Dėl sunkumo turbūt nėra kalbos, bet kaip jis yra įvertinamas? Kas jį vertina?

– Vertina skaitytojai, be abejo.

– Kas džiugina, kas rūpesį kelia?

– Kaip ir kiekviename darbe turbūt daugiau galvoji ne apie tai, ką padarei, o ką darysi toliau. Atiduodi spaustuvei paruoštą numerį – ir rengi kitą. Jokių pauzių nėra. Toliau galvoji, kaip galėtum dirbti našiau, ką įdomiau padaryti. Pagrindiniai rūpesčiai kyla dėl didelio darbo tempo, didelės darbo apimties ir neproporcingai mažų žmogiškų pajėgumų – bet tai tiesiog mūsų kasdienybė. Džiaugiesi, žinoma, dėl akiratyje pasirodžiusių įdomiai rašančių autorių, įdomių temų, herojų. Kita vertus, piktina įsigalėjęs paprotys parašytus tekstus (nekalbu apie spaudos pranešimus) siųsti visiems iš eilės – jokios pagarbos leidiniams, jau nekalbant apie skaitytojus.

– Prieš ateinant į ,,Draugą” per 20 metų darbavotės radijuje. Kokie panašumai ir skirtumai?

– Pagrindinis panašumas – ta laiko riba, kada turi sustoti rinkti ir ruošti medžiagą ir pereiti į kitą etapą. Radijuje – tai atsisėdimas prie mikrofono. Ką padarei, ko nepadarei, ateina laikas – turi susidėti įrašus, tekstus, susikaupti ir nusiteikti bendrauti su klausytojais. Laikraštyje – panašiai: visuomet atsiranda kas nors naujesnio, šviežesnio, įdomesnio, visuomet gali kruopščiau suredaguoti ar įdomiau ,,apžaisti” medžiagą, bet jeigu pasimesi laike, neparuoši numerio. Apimties pajutimas taip pat atsineštas iš radijo. Be abejo, pravertė ryšiai su žmonėmis, orientacija lietuviškame gyvenime. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad ruošdami radijo laidas, mes su Raimundu buvome visiškai savarankiški, tos įvairios radijo laidos buvo mūsų ,,kūdikiai”. ,,Drauge” darbas visgi yra kolektyvinis, be to, laikraštis turi gilias tradicijas, į kurias reikia atsižvelgti ir kurias galima išnaudoti šių dienų naudai.

– Vienu laiku bene mėgiamiausia laikraščio dalis buvo skaitytojų laiškai. Taip žmonės sakydavo ir rašydavo, bet tokie laiškai beveik išnyko. Kas, Jūsų nuomone, nutiko?

– Nežinau. Spėju, kad tiesiog keičiasi laikai. Nuomonės dažniausiai reiškiamos socialiniuose tinkluose, savuose rateliuose. Kartais netyčia esu ,,pridedama” prie kokio nors draugų rato, matau – diskusijos verda. Kodėl jos nepasiekia laikraščio? Gal todėl, kad parašyti laišką yra darbas – turi galvoti, ką ir kaip rašai. Internetinė erdvė mažiau įpareigoja. Gal skaitytojai norės aktyviau savo mintis reikšti mūsų internetinėje svetainėje?

– Aš asmeniškai pasigendu redakcijos vedamųjų. Be laiko stokos, ar yra kitų sumažėjusio dažnumo priežasčių?

– Nėra kitų priežasčių. Rašymas ir redagavimas – du skirtingi dalykai. Kad rašytum, reikia ,,laisvos” galvos. Aš ją pravėdinu tik savaitgaliais. Jeigu nevėdinčiau, sunku būtų dirbti tokiu dideliu tempu, kokiu mes dirbame kiekvieną dieną.

– ,,Draugo” metrikoje Jūs esate įvardinta kaip vyriausioji redaktorė. Kultūrinio šeštadienio priedo redaktorė yra Renata Šerelytė. Kokie Jūsų ryšiai ir santykiai su taip vadinamu Kultūros priedu?

– Paveldėti.

– Jei Kultūros redaktorė nėra Jums atsakinga, tai kam ji yra atsakinga?

– Nuo Kazio Bradūno laikų priedas buvo savarankiška laikraščio dalis. Prie jo ir kitų redaktorių priedo turinys buvo grynai išeiviškas, tad nebuvo tų ,,žirklių”, kurios atsirado, priedą pradėjus redaguoti Lietuvoje gyvenančioms redaktorėms. Manyčiau, kad reiktų vėl atsisukti veidu į išeiviją – juolab  kad dabartinės komunikacijos priemonės praktiškai nugriovė visas sienas. Esu tos nuomonės, kad ir ,,Draugo”, ir priedo tikslas turėtų būti kaip galima išsamiau atspindėti JAV lietuvių gyvenimą ir veiklą visose srityse. Žinoma, pasižvalgymų į šonus neišvengsime, bet tegu jie ir būna tik pasižvalgymais.

– Metrikoje neįvardinta, bet turite redakcinį štabą. Kas jos ir jie? 

– Audronė Škiudaitė, Vitalius Zaikauskas, Vaida Lowell, Dainius Ruževičius… – visi tie žmonės, kurių pavardes, o dažnai ir veidus nuolat matote ,,Drauge”. Žinoma, Jonas Kuprys – atsakingas už mūsų ,,veidą”, korektorė Dalia Sokienė, rinkėja Ona Gintautienė. Labai daug man padeda mano vyras Raimundas.

– Turite ir savanorių, ar ne?

– Rimą Černių – dėkingi, kad jis gali mums padėti.

– Prie ,,Draugo” finansinės gerovės prisideda skaitytojų aukos ir Draugo fondas (DF). Kurį laiką DF skirdavo lėšų honorarams ir tos sumos atsispindėdavo finansinėje apyskaitoje. Dabar išlaidų honorarams nebenurodoma. Ar tai reikštų, kad honorarų nebemokama? O gal laikraščio finansinė padėtis pagerėjusi, kad pats leidėjas turi lėšų honorarus padengti?

– Honorarus mokame ir toliau, ,,Draugas” visada rėmėsi ir rašytojais-mėgėjais, ir rašytojais-profesionalais. O išsamią finansinę apyskaitą DF iždininkas pateikia kasmetiniame DF narių suvažiavime.

– Skaitytojai džiaugiasi nuotraukų gausumu, jų spalvingumu, įvairių įvykusių renginių aprašymais ir būsimų renginių populiarinimu. Visa tai tikrai patraukliai atspindi JAV lietuvių gyvenimą. Ar turite numačiusi kokių planų ar staigmenų ateičiai? 

– Minčių, planų ir svajonių yra daug, tik dažnai jų kelias žymiai ilgesnis nei norėtųsi. Paminėsiu vieną – norėčiau, kad ,,Drauge” būtų bent keli pastovūs priedai, skirti, pvz., kelionėms, jaunimui ir pan.

– Neseniai buvo minėta galimybė mažinti savaitinių laidų skaičių. Ar galite apie tai ką daugiau pasakyti?

– Tebesu tos nuomonės, kad tai gera idėja. Viena iš pagrindinių priežasčių – šiais laikais žmonės neturi kada tiek daug skaityti, laikraščiai kaupiasi. Naujausia informacija vis tiek gaunama iš kitų šaltinių. Retesnės laidos reikštų, kad mūsų darbas būtų šiek tiek ramesnis, galėtume labiau atsirinkti medžiagą, geriau apgalvoti, ką skelbti, kaip pateikti. Būtų daugiau vietos kūrybai. Tuos, kuriems patinka gauti daug spaudos, norėčiau patikinti – bendra apimtis nesikeistų, skaitinių užtektų visai savaitei. Būtų naudinga išgirsti, ką apie tai galvoja skaitytojai.

– Žinau, kad Jūsų laukia kitos laikraščio laidos paruošimas, bet gal dar turite ką daugiau pasakyti?

– Tikiu, kad spauda yra ilgaamžė – kaip teatras, knyga. Kokius likimus jiems bepranašavo, jie išliko ir, nepaisant visų konkurencijų, gyvena ir vystosi savo keliu. Madingos socialinės medijos yra puiki priemonė greitai pasidalinti žinia, vaizdu ar emocija. Bet visa tai akimirksniu nueina į praeitį. Laikraštyje tai – išlieka, bus prieinama ateities kartoms. Labai norėčiau, kad kuo daugiau mūsų tai suvoktų ir žiūrėtų į lietuvišką laikraštį išeivijoje kaip į mūsų gyvenimo metraštį. Ir kuo daugiau mūsų įsijungs – kaip skaitytojai, kaip autoriai, – tuo tas mūsų gyvenimo portretas bus pilnesnis ir įdomesnis. Atsikratykite stereotipų – juk viskas nuolat keičiasi. Jeigu jūs kažkada manėte, kad ,,Draugas” yra jūsų tėvų ar senelių laikraštis, – paimkite jį į rankas vėl, gal dabar atrodys kitaip. Jeigu girdėjote, kad ,,Draugas” yra ,,dypukų” leidinys, atsiverskite jį, pasižiūrėkite patys. Beje, visiems labai rekomenduočiau pasidomėti internetine ,,Draugo” prenumerata, ypač jei gyvenate ne Čikagoje. Tai greitas, patrauklus ir pigus būdas tapti ,,Draugo” šeimos nariais.

– Ačiū už įdomų ir vertingą pokalbį, pasidalinimą sukaupta patirtimi ir ateities perspektyvomis! Balandžio 2 d. bus Jūsų 1 097-ji diena prie ,,Draugo” vairo. Gero vėjo!

– Gal ir taip, nors, tiesą sakant, matematika – reliatyvus dalykas. Ačiū už linkėjimus.