<!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Strict//EN" "http://www.w3.org/TR/xhtml1/DTD/xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml" xml:lang="en" lang="en">
<head>


  <meta http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=UTF-16" />


  <meta name="Author" content="Draugas" />


  <meta name="Description" content="Draugas, Pagrindinis Puslapis" />


  <meta name="KeyWords" content="Draugas, Lithuanian, Lithuania, Lithuanian-American" />


  <meta name="Title" content="Pradinis Puslapis" />


  <title>other</title>
  <style type="text/css">
body {
margin:0 auto;
text-align:center;
width:790px;
font-family: verdana, arial, helvetica, sans-serif;
font-size: 12px;
background-color: #808080;
}
a:link {color:#fff;
text-decoration:underline;
}
a:visited {
color:#000;
text-decoration:underline;
}
a:hover {
color:#e3372e;
text-decoration:none;
}
img {
border-width:0;
}
p {
margin-top:5px;
margin-bottom:10px;
}
ul {
margin-top:5px;
margin-bottom:5px;
margin-left:8px;
padding-left:8px;
font-size:10px;
font-weight:normal;
}
h1 {
font-size:12px;
text-align:center;
}
div#header {width:790px; height:150px; padding-top:15px;
padding-bottom:10px;
text-align:center;
}
div#container {
width:790;
float:left;
border-top:1px solid #ececec;
border-bottom:1px solid #ececec;
background-color:#c0c0c0;
background-image:url(column2.jpg);
background-repeat: repeat-y;
}
div#sidebar {
width:143px;
float:left;
text-align:left;
background-color:#a0a0a0;
border-left:1px solid #ececec;
border-right:1px solid #ececec;
}
div#col1 {
width:644px;
float:left;
text-align:left;
border-right:1px solid #ececec;
}
div#footer {
width:788px;
background-color:#c0c0c0; float:left;
font-size:10px;
border-right:1px solid #ececec;
border-left:1px solid #ececec;
border-bottom:1px solid #ececec;
}
.margin {
margin-left:10px;
margin-right:10px;
padding-top:10px;
}
.column {
margin-left:5px;
margin-right:5px;
padding-top:10px;
}
.font12 {
font-size:12px;
}
.center {
text-align:center;
margin-top:3px;
margin-bottom:5px;
}
  </style>
</head>


<body>


<div id="header">
<a href="http://www.draugas.org"><img src="logo1.jpg" alt="" /></a></div>


<div id="container">
<div id="sidebar">
<div class="column">
<p class="center"><a href="http://www.draugas.org/index.html"><b>PIRMAS
PUSLAPIS</b></a></p>


<hr />
<ul class="font12">


  <li><a href="kalendorius.html">Kalendorius</a></li>


  <li><a href="mirties.html">Mirties
prane&scaron;imai</a> </li>


  <li><a href="knygynelis.html">Knygynėlis</a></li>


</ul>


<hr />
<ul class="font12">


  <li><a href="nuomones.html">Nuomonės</a></li>


  <li><a href="nuorodos.html">Nuorodos</a></li>


  <li><a href="prenumerata.html">Prenumerata</a></li>


</ul>


<hr /> </div>


</div>


<div id="col1">
<div class="margin">


<p><big><big><span style="font-weight: bold;"></span><span style="font-weight: bold; color: rgb(153, 0, 0);"></span></big></big><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><big><big style="color: rgb(153, 0, 0);"><big><span style="font-weight: bold;"></span><span style="font-weight: bold;"></span></big></big></big><span style="color: rgb(0, 0, 102); font-weight: bold;"></span><big style="font-weight: bold;"><big><big><span style="color: rgb(153, 0, 0);">Ar anglikonai grį&scaron; į Katalikų Bažnyčią?</span></big></big></big><br />
</span></p>
<p><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;">ALEKSAS VITKUS<br />
<br />
Kai spalio 20 d. Vatikanas prane&scaron;ė, jog popiežius Benediktas XVI
patvirtino dokumentą, kuris palengvins Anglikonų Bendrijos nariams
pereiti į Katalikų Bažnyčią, tūkstančiai tikinčiųjų, nepatenkintų savo
Bažnyčios vis augančiu liberalizmu, &scaron;ią žinią sutiko su dideliu
džiaugsmu, tikėdamiesi, kad tai atves prie visi&scaron;kos su Katalikų
Bažnyčia vienybės, bet ir i&scaron;laikant būdingas anglikonų
dvasingumo savybes.<br />
<br />
Spaudos konferencijoje kardinolas William Lavada, Vatikano vyriausias
doktrinų prižiūrėtojas, negalėjo atsakyti į klausimą, kaip to naujo
dokumento vykdymas paveikė jau seniai egzistuojantį Vatikano
ry&scaron;į su Cantenbury arkivyskupu. Manoma, kad į katalikybę
pereinantys anglikonų kunigai veiks pana&scaron;iai, kaip ir
dabartiniai katalikų kapelionai, tarnaujantys kariuomenėje. Tradicinių
anglikonų grupių atstovas Stephen Parkinson siūlo palaukti, kol
Vatikanas paskelbs visą dokumento turinį, kas gali užtrukti kelias
savaites ar net mėnesius. Gal keista, bet konferencijoje nedalyvavo nė
vienas i&scaron; ekumeninės tarybos reikalams su Anglikonų  Bendrija
narių, nors ir buvo pakviesti. Lavada paai&scaron;kino, kad jie visi
tuo metu buvo i&scaron;vykę i&scaron; Romos.<br />
<br />
Anglikonų Bendrija, visame pasaulyje turinti apie 77 mln. tikinčiųjų,
&scaron;iandien susideda i&scaron; daugybės bažnyčių Anglijoje, JAV,
Kanadoje, Airijoje, Australijoje ir kituose kra&scaron;tuose, kai kur
vadinamų ir episkopalų bažnyčiomis. Katalikų Bažnyčia savų tikinčiųjų
priskaičiuoja apie 1,1 mln.<br />
<br />
Jau kuris laikas Anglikonų Bendrijoje buvo nesutariama dėl paskutiniu
metu i&scaron;kilusių klausimų, kaip moterų į&scaron;ventinimas į
dvasininkes, homoseksualius vyskupus ir gėjų santuokas. Prie&scaron;
kelias dienas Episkopalų bažnyčios South Carolina arkivyskupija,
turinti net 75 parapijas, dėl auk&scaron;čiau paminėtų priežasčių
nutarė atsiskirti nuo pagrindinės Episkopalų bažnyčios, nors visų
santykių su ja ir nenutraukė.<br />
<br />
Nesutarimai dar labiau paa&scaron;trėjo, kai 2003 m. Lambeth rūmuose,
kurie yra Anglikonų Bendrijos Canterbury arkivyskupo Rowan Williams
rezidencija, vyskupų suvažiavime 526&ndash;70 santykiu buvo nubalsuota,
jog homoseksualizmas yra nesuderinamas su &Scaron;ventuoju
Ra&scaron;tu, tuo pačiu balsavimu pripažįstant, kad tas nutarimas nėra
galutinis. 2004 m. Anglikonų Bažnyčioje buvo nubalsuota
&scaron;ventinti į kunigus net tokius homoseksualus, kurie nesilaiko
celibato. Tokie ir pana&scaron;ūs nutarimai tarp kai kurių anglikonų ir
episkopalų sukėlė nerimą ir net protestus prie&scaron; tokias pažiūras.<br />
<br />
Nors kai kurie Anglijos laikra&scaron;čiai &scaron;į pastarąjį Vatikano
parei&scaron;kimą &scaron;maik&scaron;čiai pavadino karine popiežiaus
tankų rikiuote prie Lambeth rūmų, kiti laikra&scaron;čiai dėl to
nesijaudino, patardami laukti smulkesnių Vatikano plano detalių. Tačiau
jau dabar yra žinoma, kad vedusieji anglikonų kunigai ir net
seminaristai galės būti &scaron;ventinami į katalikų kunigus.<br />
<br />
&Scaron;ia proga reikėtų nors trumpai ir suglaustai prisiminti, kaip ta
Anglikonų Bažnyčia atsirado, ir kaip ji nuo Romos Katalikų Bažnyčios
atsiskyrė.<br />
<br />
XVI amžiuje, kai naujos humanizmo ir renesanso idėjos prasiveržė į
plačią visuomenę, i&scaron;drįsusią suabejoti Bažnyčios mokslo
tikslumu, Europoje prasidėjo reformacija, kuri i&scaron; pagrindų
sukrėtė visą Katalikų Bažnyčią. Nors Konstancos suvažiavime
(1414&ndash;1418) Bažnyčios vadovai pripažino, kad jos gyvenime reikia
daug ką taisyti, prie vieningos nuomonės nebuvo prieita. Nebuvo
padaryta ir jokių radikalių pataisymų.<br />
<br />
Naujieji humanistai, kaip Desiderus Erasmus Olandijoje, Thomas More
Anglijoje, John Knox &Scaron;kotijoje, John Calvin Prancūzijoje, Martin
Luther Vokietijoje ir kiti, pradėjo skelbti, kad Kristaus mokslą
reikėtų ai&scaron;kinti remiantis &Scaron;ventuoju Ra&scaron;tu, o ne
dažnai suklumpančia žemi&scaron;ka Bažnyčios valdžia.<br />
<br />
Anglijoje reformacija vyko kitaip negu kitose Europos valstybėse, kur
reformaciją stūmė ir ją rėmė netituluoti humanistai ir neauk&scaron;to
rango kunigai. Anglijoje reformacija prasidėjo nuo karaliaus. Anglija
jau buvo gana vienalytė valstybė, valdoma stiprių karalių ir jiems
pritariančio parlamento.<br />
<br />
Mirus karaliui Henry VII (1485&ndash;1509), sostas atiteko jo sūnui
Henry  VIII (1509&ndash;1547). Jam esant tik 12 metų amžiaus, siekiant
palaikyti gerus santykius su Ispanija, jis parlamento buvo apvesdintas
su savo brolio Arthur na&scaron;le, Ispanijos karaliaus Ferdinando V ir
karalienės Izabelės dukra Catherine of Aragon. Su ja sulaukęs
&scaron;e&scaron;ių dukterų, bet nė vieno sūnaus, jis sugalvojo
i&scaron;situokti su Catherine ir vesti Sir Thomas Boleyn dukrą Ann.
Popiežiui nesutinkant karaliui duoti i&scaron;tuoką ir nepripažįstant
naujos santuokos teisėta, Henry VIII su&scaron;aukė Anglijos dvasininkų
konvokaciją, kuri jį paskelbė Anglijos bažnyčios galva, tuo
prakti&scaron;kai atskiriant ją nuo Katalikų Bažnyčios Romoje.<br />
<br />
Nors Henry VIII nepripažino popiežiaus, jis net įstatymais uždraudė bet
kokius nukrypimus nuo Katalikų Bažnyčios teologinių tiesų, tuo pačiu
metu bausdamas už bet kokį parodytą paklusnumą popiežiui. Po truputį
buvo derinamos įvairios protestanti&scaron;kos doktrinos, kol prieita
prie to, kad 1549 m. visoje Anglijoje bažnytinės apeigos, doktrinos ir
maldos buvo suvienodintos. Tai galima vadinti tikrąja Anglikonų
Bažnyčios (Church of England) pradžia. Taip Anglijoje susikūrė
savoti&scaron;ka Bažnyčia, kuri, nors ir protestanti&scaron;ka, pagal
savo tradicijas kai kurių teologų yra vadinama beveik
kataliki&scaron;ka.<br />
<br />
Kad ekumenizmo dvasia Katalikų Bažnyčioje yra dar gyva, matome ir mūsų
lietuvių parapijų veikloje. &Scaron;tai spalio 25 d. i&scaron;kilmingų
&scaron;v. Mi&scaron;ių evangelijos paskelbimo Lietuvoje tūkstantmečio
proga &Scaron;v. Vardo Čikagos katedroje, dalyvaujant Čikagos
arkivyskupui kardinolui Francis George ir Kauno arkivyskupui  Sigitui
Tamkevičiui, kartu su &scaron;imtais katalikų meldėsi ir evangelikai
liuteronai, ir evangelikai reformatai.<br />
</span></p>

<div style="text-align: center;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"></span><br />


<span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"></span></div>


<p><span style="font-size: 10pt; font-family: Arial;"><br />


</span></p>


</div>


</div>


</div>


<div id="footer">
<p><b>Draugas</b> / 4545 W. 63rd St. / Chicago, IL
60629-5589
<br />


Tel: 773-585-9500 / Fax: 773-585-8284 / E-mail: <a href="mailto:administracija@draugas.org"><u>administracija@draugas.org</u></a>
<br />


Site design: <a href="mailto:kevin.j.elliott@gmail.com">Kevin
J.
Elliott</a>
</p>


</div>


</body>
</html>
�