DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Aneta Kastrickienė.
Jau bus keletas savaičių, kai savo repertuaru Amerikos lietuvius džiugino Alytaus teatras. Trupė su vienu iš trijų Alytaus teatro režisierių, Albertu Vidžiūnu, kaitino jausmus ir pradžiugino ne vien tokiais renginiais išlepintus Illinois lietuvius, bet ir New Jersy bei Wisconsino išeiviją.
Kaip teatro gerbėja bei mylėtoja praėjusį šeštadienį, rugsėjo 17 d., ir aš atbėgau į ,,Sielos” galeriją, Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, pažiūrėti vieno iš trupės atsivežtų spektaklių – ,,American Dream”. Atlėkiau ,,for entertainment”. Buvau girdėjusi, kad spektaklis pastatytas pagal ,,Džiungles”.
Ką reiškia Upton Sinclair ,,Džiunglės”, jau po dvidešimties minučių pajutau, kai automatiškai paieškojau atramos savo stovinčiai povyzai. Automatiškai, nes tuo pat metu iš sėdimų vietų ,,prasivėdinti” pakilo ir išėjo keletas kitų žiūrovų.
Tik vėliau sužinojau, jog į Ameriką režisierius atvežė 2 valandų ir 15 minučių, sutrumpintą Lietuvoje rodomą ,,American Dream” variantą. Ką reiškia sutrumpintą, jei ne tai, jog sukoncentruota ir atrinkta, kas svarbiausia, esmė. Štai šituo koncentruotu užtaisu režisierius ir pakaitino! Nesutrukdė nei tai, jog sąlygos ne visiškai leido panaudoti scenografiją (ar pačios scenos veik nebuvimas), kas, tikiu, režisieriui turėjo būti skausminga. Nepaisant šių komplikacijų, idėją perteikti pavyko tikrąja to žodžio prasme – pribloškiančiai.
Nežinantiems derėtų užsiminti apie knygos ,,Džiunglės” siužetą. Pacituosiu paties Alytaus teatro tinklalapį: ,,American Dream” – spektaklis pagal Upton Sinclair 1906 m. parašytą apysaką „The Jungle” („Džiunglės” arba ,,Raistas”). Ameriką sukrėtęs romanas vaizduoja XX a. pradžios emigrantų gyvenimą Čikagoje. Čikagos skerdyklų kompleksai, kuriuose dirbo 30 000 darbininkų, vien savo apimtimi jau buvo reiškinys, o socialine prasme – visiškai savita terpė: uždara, įbauginta bendruomenė, priversta besąlygiškai paklusti darbdaviams ir viršininkams, kurioje virė aistros ir niekšybės.
Skerdyklose, kuriose, anot autoriaus, nesunaudojamas tik kiaulės žviegimas, dirba ir kabinasi į gyvenimą pagrindinis veikėjas lietuvis Jurgis Rutkus. Jo šeimos išlikimo pastangos, kai vardan to „gero” gyvenimo į apyvartą leidžiamos visos vertybes, ir po šimto metų yra aktualios, nes emigravimo tempai ir mastai yra bauginantys”.
Būdinga sceninė kalba, juodai balti aktorių kostiumai perkėlė geru šimtmečiu atgal, į mūsų senelių, prosenelių Ameriką. Niekada iki šiol nesusimąsčiau, kokiu stipriu simboliu gali tapti paprasčiausias šaukštas, kurį režisierius panaudojo kaip stiprią, daug savyje talpinančią išraiškos priemonę.
Anot paties režisieriaus, šis spektaklis, ši skausminga tema, brandinta širdyje ne dvejus ir ne trejus metus, kol pagaliau išvydo sceną. Pats buvojęs ir gyvenęs Amerikoje, Albertas Vidžiūnas buvo susipažinęs su emigranto gyvenimu, kas, be abejonės, tik prisidėjo prie gilesnio spektaklių perteikiamos minties išreiškimo.
…Pasijutau tarsi kas būtų veidrodyje parodęs giliai, gal net nuo savęs pačios slepiamus jausmus ir mintis. Atskiros scenos nelauktai ir netikėtai prisilietė prie pačių jautriausių jausmų, „pačiupinėdamos”, kas be galo jautru ir kas nuo visuomenės akių pridengiama. Kas neišnyks ir kas jokiais ,,entertainment” niekada nebus užgožiama.
