DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Algis Vaškevičius.
Širvintų rajone esantis ypatingo grožio Šešuolėlių dvaras – geras pavyzdys, kaip savininkai gali tausoti praeities paveldą ir leisti tuo grožiu džiaugtis kitiems. 1998 metais dvarą įsigijęs Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis teisininkas Raimundas Vincentas Petrauskas negailėjo nei laiko, nei pastangų, nei pinigų, kad šis dvaras dabar džiugintų ir jo šeimą, ir tuos, kurie nori pasigėrėti naujam gyvenimui prikeltu dvaru. Dabar tai turbūt vienas turtingiausių ir puošniausių gyvenamų dvarų Lietuvoje.
Kadaise Šešuolėlių dvaro valdos priklausė Radviloms, o XIX amžiuje jas įsigijo dvarininkų Jasinskių šeima. Ji XIX a. 6-tame dešimtmetyje čia įkūrė dvaro sodybą, o amžiaus pabaigoje dvarą nupirko Končių giminė. Dabartinį vaizdą šio dvaro sodyba įgijo, valdant Petrui Povilui Končiui – jis XX a. pradžioje perstatė raudonų plytų moderno stiliaus prabangius rūmus, kurių išorė nepakito iki mūsų dienų, sutvarkė ūkinius pastatus, įkūrė mokyklą ir skaityklą apylinkių gyventojams.
Tarpukaryje dvaro sodybą įsigijo Lietuvos kariuomenės pulkininkas, laisvės kovų dalyvis, Krašto apsaugos ministras Jonas Variakojis (1892 –1963). Po kovų su bolševikais taikos metais pulkininkas leitenantas J. Variakojis buvo paskirtas 3-osios pėstininkų divizijos, vėliau – 3-osios karo apygardos štabo viršininku, išėjęs į atsargą nuo 1928 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje, o 1929–1930 m. buvo Krašto apsaugos ministras. Nusipirkęs Šešuolėlių dvarą, po kurio laiko jame nuolat apsigyveno, o 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, 1949-aisiais emigravo į JAV, aktyviai dalyvavo Lietuvos karo veteranų sąjungos „Ramovė” veikloje.
Sovietmečiu dvaras išliko, nes čia veikė vietos ūkio kontora, buvo paštas, valgykla, darbininkų butai, vasaromis gyveno į darbo ir poilsio stovyklas atvykę studentai, vėliau rūmų rūsyje veikė mėsos perdirbimo cechas. Pačią Šešuolėlių dvaro sodybą sudaro ne tik reto Lietuvoje anglų kotedžų stiliaus rūmai, bet ir karvidė, arklidė, svirnas, spirito varykla, ledainė, ūkvedžio namas, taip pat XIX a. viduryje įveistas parkas su tvenkiniais ir upeliu bei senosios kavinaitės.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, dvaras 1993 metais buvo grąžintas savininkų palikuonims. Vienas jų – JAV, Čikagoje gyvenantis Jonas Variakojis. Kartu su broliu jis bandė tvarkyti atgautą dvarą, bet buvo sunku rasti rangovą darbams, be to, dalį dvaro pastatų jau graužė įsimetęs pelėsis.
„Nutarėme dvarą parduoti, ir taip jau sutapo, kad juo susidomėjo Amerikos lietuvis Petrauskas. Jis čia jau kurį laiką dairėsi dvaro įsigyti, apžiūrėjo jų gal dvidešimt, ir Šešuolėlių dvaras patiko labiausiai. Pelėsis jo negąsdino, tad netrukus dvarą jis iš mūsų nusipirko”, – pasakojo „Draugui” šią vasarą į Lietuvą paviešėti iš Čikagos atvykęs J. Variakojis.
Naujasis savininkas ėmėsi rūmų tvarkymo darbų, išnaikino pelėsį, per kelerius metus restauravo rūmus ir kitus statinius, sutvarkė parką, išvalė tvenkinius. Rūmų interjeras dabar išties prabangus, puošnus, tačiau kartu ir skoningas bei santūrus, išlaikantis XX amžiaus pradžios dvarų ir vilų interjero puošybos tradicijas. Daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų ploto užimančiuose dvaro rūmuose vyrauja moderno stilius, čia įrengti net devyni prabangūs miegamieji, sūkurinė vonia, erdvios svetainės ir valgomieji kambariai su gausybe senos ir modernios tapybos paveikslų.
Gražus ir atkurtas bei didelę išliekamąją vertę turintis dvaro parkas, kurį kadaise projektavo garsūs to meto prancūzų kraštovaizdžio architektai. Čia rasime ne tik vyraujančių vietinių medžių rūšių, bet ir įvežtų – pilkųjų riešutmedžių, dygiųjų eglių, sidabrinių kėnių, platanalapių klevų, veimutinių pušų. Veši ir reti augalai, tokie kaip plačialapė miglė ar vienintelė Lietuvoje karčioji karija. Parke buvo išvalyti ir įžuvinti trys tvenkiniai.
R. V. Petrauskas 2013 metais Amerikoje įteisino civilinę santuoką su Lietuvos vaikų modelių studijos „Mažoji Mis” vadove Danute Elzbergiene. Jie susipažino 2011 metais, kai „Mažoji Mis” vadovė norėjo surengti konkursą neįprastoje vietoje, o Šešuolėlių dvaras tam puikiausiai tiko. R. V. Petrauskas jau buvo našlys septynerius metus, o naujoji jo žmona vyro buvo netekusi prieš 22 metus. Pora susituokė ir dabar gyvena ir Lietuvoje, ir Amerikoje, kur Davisburge netoli Detroito turi namus. Būdami Lietuvoje, Šešuolėliuose kartais jie gyvena savaitę, kartais ilgiau, o kitu laiku dvaro lankytojus priima savininkų samdyti prižiūrėtojai. Jie rūpinasi ir čia vykstančių renginių, vestuvių organizavimu.
Tik įėjus į rūmų prieangį, į akis krenta senosios išlikusios dvaro durys ir parketas, kuris atkurtas toks, koks ir buvo – iš ąžuolo ir uosio. Kiekviename rūmų kambaryje yra įrengtos skirtingos krosnys iš senų koklių.
Senųjų buvusių baldų dvare neišliko, išskyrus tik vienintelę sieninę spintą. Kitus baldus naujasis savininkas įsigijo antikvariatuose. Gipso ornamentai svetainėje buvo stipriai sugadinti, padengti keliais kalkių sluoksniais. Šeimininkų kambaryje įrengtas prabangus židinys, buvusioje bibliotekoje dabar įrengta šiuolaikiška virtuvė, o valgomasis nuo grindų iki lubų atkurtas toks, koks ir buvo, jo sienoje yra paliktas restauratorių atkurtas lopinėlis. Rūmų laiptines ir antrąjį aukštą puošia vitražai.
Antrajame rūmų aukšte yra išlikęs Lietuvos Prezidento Antano Smetonos kambarys – jis mėgo čia apsistoti, atvykęs į svečius pas J. Variakojį. Dabar šį kambarį puošia ir Prezidento portretas.
„Aš papasakojau Petrauskui apie Prezidento apsilankymus rūmuose ir tą kambarį, tad savininkas nutarė taip įamžinti Prezidentą. Ne tik Antanas Smetona lankėsi šiuos rūmuose – pamenu, kad buvo atvykę ir du ministrai pirmininkai Juozas Tūbelis bei Antanas Merkys”, – prisiminė J. Variakojis.
Paklaustas, ką prisimena iš savo vaikystės šiame dvare, J. Variakojis, kuris čia gimė ir gyveno iki dvylikos metų, sakė, jog labiausiai atmintin yra įstrigę pasijodinėjimai žirgais su tėvu. „Tėvelis turėjo du žirgus, vienas buvo jo mėgstamas, kitas – mano. Jodinėdavome dažnai, gal kokį kartą per savaitę, aplankydavome visus aplinkinius laukus”, – pasakojo „Draugui” J. Variakojis.
Pastarąjį kartą Šešuolėliuose J. Variakojis lankėsi prieš ketverius metus ir džiaugėsi, kad rūmai išsaugoti ir gražiai prižiūrimi, kad juose vyksta gyvenimas. Jis sakė, kad naujasis rūmų savininkas dvarą stengėsi atkurti autentiškai, pasinaudojo Variakojų turėta gal šimto metų senumo fotografija. Žinoma, kai kas buvo ir pakeista, atsirado nauja terasa, kitos detalės. „Man tikrai smagu, kad mano vaikystės dvaras gražiai prižiūrimas, kad jis nesunyko kaip nemažai dvarų Lietuvoje, kad daug kas čia išsaugota ir išlaikyta”, – sakė J. Variakojis.
Pernai sukako 10 metų, kai buvo įkurta bendrovė, kuri užsiima rūmų nuoma. Kai šeimininkų čia nėra, dvarą dažniausiai išsinuomoja vestuvininkai, kurie nori tikrai ypatingos šventės ypatingoje aplinkoje. Rūmų prižiūrėtojas pasakojo, kad vestuvių puota čia užsakoma iš anksto, jau yra užsakymų ir ateinantiems metams, o užsakovai būna ir iš įvairių Lietuvos kampelių, ir iš užsienio. Įsiminė vienerios vestuvės, kai jas čia šventė svečiai iš Maskvos, atvykę į dvarą sraigtasparniais. Neretai susituokę jaunieji po metų kitų čia sugrįžta krikštyti vaikus. Būna atvejų, kai prieš metus užsakę dvarą vestuvių puotai būsimieji jaunavedžiai per tą laiką susipyksta ir išsiskiria bei atšaukia užsakymą.
Tai, kad čia tuoktųsi jaunieji, buvo dvaro savininkų noras – pasak jų, dvaras neturėtų būti uždaras, čia turėtų virti gyvenimas, kad šitą grožį galėtų pamatyti kuo daugiau žmonių. Rūmus išsinuomoję svečiai gali nakvoti net šeimininkų miegamajame. Per tą dešimtmetį nebuvo atvejų, kad po tokių puotų rūmai nukentėtų, kas nors dingtų, žmonės švenčia tvarkingai ir ramiai, vertina čia esantį grožį. Jei būtų kitaip, savininkai svečių čia neįsileistų.
Pasidomėjus, kiek kainuoja rūmų nuoma savaitgaliui ir sužinojus, kad juos galima išsinuomoti už maždaug 4 500 eurų (4 950 dolerių), tai atrodo nemaži pinigai, bet turtingų užsakovų netrūksta – būna taip, kad už vestuvių puošybą jie sumoka dar daugiau nei už nuomą. Didelių pelnų tikrai negaunama, nes iš gaunamų nuomos pinigų išlaikomi ir rūmai, ir keletas pokylius aptarnaujančių žmonių.
Rūmuose svečiams yra įrengta prabangi, šviesi, saulėta pokylių salė, talpinanti 50 asmenų. Kartais šventės dalyvių yra daugiau, tada lauko terasoje pastatoma erdvi palapinė. Rūmų miegamuosiuose gali ilsėtis 20 žmonių, o didžiajame miegamajame telpa dar 15 žmonių, tad iš viso čia galima apnakvindinti 35 svečius. Rekonstruotame dvaro teritorijai priklausančiame pastate yra įrengta kita pokylių salė, kurioje smagiai dalijasi šventine nuotaika 400 žmonių. Dvaro teritorijoje įrengti 4 namukai su jaukiais kambariais, juose jaukiai apsistoja 60 mūsų svečių.
Šešuolėlių dvaro rūmų aplinka išties pritaikyta įvairiems proginiams ir kultūriniams renginiams, konferencijoms, vestuvėms, fotosesijoms. Čia jau ne kartą vyko Kristupo vasaros festivalio koncertų ciklai „Kristupo piknikai”, žiemą rengiamos „Kristupo Kalėdos”. Tada Šešuolėliuose būna tylu ir ramu, bet reikia kūrenti krosnis, prižiūrėti dvarą.
Šešuolėlių dvaras jau gerai žinomas Lietuvoje, čia ne kartą vyko filmavimai, buvo filmuojami reklaminiai filmai, o šią vasarą dvaro teritorijoje iškilo laikini mediniai barakai – kino kūrėjai iš Rusijos pasirinko būtent šitą vietą meniniam filmui apie Antrąjį pasaulinį karą. Dvaras išties gyvas ir džiugina kiekvieno čia užsukančio akį bei širdį.
