CENTRAS - Imigracija - Apie prezidento Antano Smetonos asmens sargybą – iš pirmų lūpų
A. Smetona ir P. Skardžius Užugirio dvare poilsio akimirką 1938 m.
A. Smetona ir P. Skardžius Užugirio dvare poilsio akimirką 1938 m.

Apie prezidento Antano Smetonos asmens sargybą – iš pirmų lūpų

Algis Vaškevičius.

Knygos viršelis.
Knygos viršelis.

Kauno istorinės prezidentūros darbuotoja dr. Ingrida Jakubavičienė jau ne vienerius metus kaupia žinias apie prezidento Antano Smetonos ir jo šeimos bei aplinkos gyvenimą. Ji yra parašiusi ir išleidusi knygas „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė” (2015 m.) bei „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos” (2016 m.). Praėjusiais metais pasirodė dar viena jos parengta knyga „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija”, kurioje pasakojama apie A. Smetonos asmens sargybinį P. Skardžių (1912–1992), publikuojami dar niekada neskelbti S. Smetonienės laiškai P. Skardžiui, jo vaikų Inos ir Jono atsiminimai apie tėvą, taip pat nematytos fotografijos iš Skardžių šeimos archyvo.

Suprato, kad knyga tikrai bus

„Mane tarsi kažkokia nematoma ranka vedžioja po A. Smetonos, jo šeimos ir su ta šeima susijusių žmonių gyvenimus, viskas atsitinka tarsi savaime, po vienos temos atsiranda kita. Tad ši knyga apie A.Smetonos asmens sargybinį yra dar viena išties įdomi istorija apie garsias asmenybes ir šalia jų buvusius žmones, mažai žinomus ir labai įdomius jų gyvenimo faktus”, – sakė I. Jakubavičienė, „Draugo” korespondentą priėmusi buvusiame prezidento A. Smetonos darbo kabinete istorinėje prezidentūroje.    

Pastaroji knyga gimė gana greitai – kai Lietuvoje eilinį kartą lankėsi P. Skaržiaus dukra menininkė Ina Skardžiūtė-Kozel, kuri čia atvažiuoja gana dažnai. Su nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu susitikusi viešnia užsiminė ir apie jos turimus tėvo atsiminimus, kuriuose aprašomas jo kaip prezidento A. Smetonos apsaugininko darbas dvi 1938–1939 metų vasaras Užugirio dvare. Be to, P. Skardžiaus šeima buvo išsaugojusi ir nemažai J. Smetonienės laiškų P. Skardžiui, kurie buvo rašyti į DP stovyklą Vokietijoje, Augsburge.

„Ina Kozel jau anksčiau buvo apie tuos laiškus ir atsiminimus minėjusi Lietuvoje keliems asmenims, bet iki šiol tie unikalūs dokumentai nesulaukė reikiamo dėmesio. Kai mes susitikome su ja, kai pamačiau visą tą medžiagą, unikalias nuotraukas, iš karto supratau – knyga bus, ir ne bet kokia knyga, o tikrai įdomi, pateikianti dar negirdėtų faktų, naujai atskleidžianti prezidento ir ypač jo žmonos Sofijos asmenybę”, – pasakojo knygos sudarytoja.

Aprašė, kaip saugojo prezidentą jo dvare

Prezidentas A. Smetona vaikštinėja po apylinkes.
Prezidentas A. Smetona vaikštinėja po apylinkes. (P. Skardžiaus nuotrauka)

Iš pasiturinčios Vyžuonų valsčiaus ūkininko šeimos Utenoje kilęs P. Skardžius buvo vyriausias ir labiausiai linkęs į mokslus iš aštuonių vaikų, dar šeši jų mirė vaikystėje. Tėvai sūnų išleido mokytis į Kauną, kur jis 1936 m. baigė karo mokyklą, buvo paskirtas Kauno karo policijos mokyklos būrio vadu. Tuo pat metu jis galvojo ir apie teisininko karjerą, Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. Jaunas, gabus, puikiai užsirekomendavęs karininkas buvo pastebėtas ir Kauno komendantas Jurgis Bobelis 26-erių metų jaunuolį rekomendavo prezidento A. Smetonos apsaugininku. Knygoje spausdinami P. Skardžiaus prisiminimai, koks netikėtas buvo tas siūlymas ir kaip vos jį gavęs jau išvyko apsidairyti į prezidento vasaros rezidenciją Užugiryje. Ten jis praleido ir 1938, ir 1939 metų vasarą.

Praėjus daugeliui metų, jau sulaukęs brandaus amžiaus P. Skardžius nutarė užrašyti savo prisiminimus apie tai, kaip jis saugojo prezidentą ir jo šeimą. Nuo jaunystės jis mėgo fotografuoti, tad Užugiryje padarė nemažai įdomių nuotraukų, kuriose – A. Smetonos ir jo žmonos pasivaikščiojimai po apylinkes, dvaro aplinka, ten lankęsi įvairūs svečiai, ūkio darbų akimirkos. Skaitant P. Skardžiaus atsiminimus, krenta į akis jo pastabumas, dėmesys detalėms, kai jis rašo net apie tai, kokius laikraščius ir kokia eilės tvarka skaitydavo prezidentas. Jis pasakoja apie savo pokalbius su A. Smetona, apie prezidento pastabas politinio gyvenimo klausimais, net apie tai, kad A. Smetonai daug mielesnis ausiai buvo kreipinys „tamsta” vietojo „ponas”.    

P. Skardžius prisimena ir kitus prezidento šeimos narius – ne tik A. Smetonienę, bet ir jų dukrą Mariją Valušienę, žentą Aloyzą Valušį, kuriam negaili gerų žodžių, taip pat savo beveik bendraamžį prezidento sūnų Julių, prezidento seserį Juliją Smetonaitę. Knygoje aprašomi ir kartu dirbusių prezidento adjutanto pulkininko Stepo Žukaičio, gailestingosios sesers Marijos Ilgauskienės charakteriai, jų pomėgiai bei laisvalaikis. Dalį šių prisiminimų spausdino „Dirvos” laikraštis, 1981 metais jie pasirodė ir „Drauge”, kuriame P. Skardžius taip pat bendradarbiavo.

I. Jakubavičienė daug žino apie prezidentą A. Smetoną ir jo aplinką.
I. Jakubavičienė daug žino apie prezidentą A. Smetoną ir jo aplinką. (A. Vaškevičiaus nuotr.)

Užugirio rūmai buvo privati prezidento šeimos valda ir visuomenei gana uždara, tad įdomu, jog P. Skardžius smulkiai aprašo rūmų planą bei kambarių interjerą, prezidentienės vaišingumą, jos kasdienius rūpesčius. Pasak I. Jakubavičienės, iš šių prisiminimų bei vėlesnių prezidentienės laiškų P. Skardžiui galima susidaryti visai kitokį S. Smetonienės portretą nei jis buvo piešiamas sovietmečiu, kai ji dažniausiai vaizduota tik kaip daug pagiežos turėjusi kortų mėgėja. Tie laiškai P. Skardžiui į Augsburgo lietuvių DP stovyklą, kuriuose į adresatą ji kreipiasi „Brangus bambino”, o pasirašo juos „Mamuku” liudija apie šiltus jų santykius, prisirišimą, kai jau Amerikoje gyvenusi prezidento našlė buvo P. Skardžiui ir jo šeimai globėja, finansinė rėmėja ir guodėja.

Iš P. Skardžiaus prisiminimų galima susidaryti įspūdį, kad ūkis Užugiriuose pelnų nenešęs, net buvęs nuostolingas, ir S. Smetonienė užsimenanti apie tai, kad jau geriau jos tėvų ūkį jie būtų pasirinkę savo rezidencijai. Pati prezidentienė tvarkė visus ūkio reikalus, jai viskas rūpėjo pradedant gyvuliais, kasdieniais ūkio darbais ir baigiant svečių priėmimu. Pats A. Smetona čia mėgo parodyti svečiams jam dovanotą žirgą, kuris buvęs sunkiai sutramdomas, taip pat ožį, kurių fotografijos yra knygoje.

S. Smetonienė atsiskleidė naujai

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 metais P. Skardžius išvyko į Vokietiją, o po metų grįžo į Lietuvą, įsidarbino geležinkelio bendrovėje. Sovietams sugrįžus, jis suprato, kad neišvengs represijų, tad 1944-aisiais su žmona ir mažąja dukrele Ina pasitraukė iš Lietuvos. Jau gyvendamas stovykloje Augsburge, P. Skardžius susirašinėjo su S. Smetoniene. Jo laiškai prezidentienei nėra išlikę, bet S. Smetonienės laiškus asmens sargybinis išsaugojo, ir dabar naujojoje knygoje jie spausdinami be jokių trumpinimų. Iš šių laiškų galima sužinoti, kad S. Smetonienė nuolat rūpinosi P. Skardžiaus šeimos likimu, dėjo daug pastangų, kad ta šeima būtų iškviesta į Ameriką, ieškojo jų giminaičių anapus Atlanto, kurie galėtų padėti, nuolat siuntė Skardžiams įvairius siuntinius.

P. Skardžius su S. Smetoniene Clevelande 1956 m.
P. Skardžius su S. Smetoniene Clevelande 1956 m.

„Tie faktai taip pat naujai nušviečia prezidento žmonos portretą – mes matome, kaip ji išgyveno dėl Lietuvos likimo, kaip aukojosi dėl lietuvių. Ji rūpinosi ne vien Skardžiais – yra dar gal apie dvidešimt lietuvių šeimų, kurioms ji bandė padėti pagal savo galimybes. Vėliau, kai jau Skardžiams 1949 metais pavyko gauti dokumentus ir jie galėjo atvykti, pasirinko, aišku, Clevelandą, nes čia gyveno prezidento našlė. P. Skardžius įsidarbino fabrike, sunkiai dirbo, rūpinosi šeima, o 1950 metais jiems gimė sūnus Jonas, gavęs P. Skardžiaus tėvo vardą. Jo krikštamote tapo prezidento našlė, kuri savo krikšto sūnaus nepamiršdavo pasveikinti įvairiomis progomis – tie atvirukai taip pat yra išlikę ir spausdinami knygoje”, – sakė I. Jakubavičienė.

P. Skardžius bendravo su S. Smetoniene iki pat jos mirties 1968 metų pabaigoje. 1972 m. P. Skardžiaus žmona Ona ir dukra Ina pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, o buvęs prezidento asmens sargybinis P. Skardžius, laikytas sovietinės Lietuvos liaudies priešu, į tėvynę grįžti tada negalėjo. Jis nedalyvavo nei savo tėvo, nei motinos laidotuvėse, tik gavo nuotraukas iš Lietuvos su tų laidotuvių fotografijomis. Vis dėlto Lietuvą prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą jis išvydo, kai jau artėjant didiesiems pokyčiams čia trumpai apsilankė 1989 metais.

P. Skardžius mirė 1992 metų lapkritį. Ir jo sūnus Jonas, ir I. Jakubavičienė teigia, kad buvusio prezidento asmens sargybinio sveikatą pakirto žinia apie 1992 metų rinkimų rezultatus Lietuvoje, kai į valdžią sugrįžo buvę komunistai. Ši žinia taip paveikė P. Skardžių (beje, Amerikoje jis savo pavardę pakeitė į Skardį), kad praėjus kelioms dienoms po rinkimų jo širdis neatlaikė.

Povilas su dukra Ina DP stovykloje.
Povilas su dukra Ina DP stovykloje.

Būsima knyga – „Prezidento rūmai”

2012 metais, kai jam būtų sukakę 100 metų ir praėjo 20 metų nuo mirties, jo sūnus gydytojas Jonas Skardis, gyvenantis Santa Fe mieste New Mexico valstijoje, sukūrė beveik valandos trukmės vaizdo filmą apie savo tėvą, kurį iliustravo daugybe įdomių nuotraukų ir savo pamąstymais. Šis filmas yra perduotas ir saugomas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, jį galima rasti ir internete.   

Menininke tapusi P. Skardžiaus dukra Ina Kozel, gyvenanti New York valstijoje, panaudojo S. Smetonienės laiškų fragmentus jos tėvui kurdama monumentaliosios tapybos šilkinių vėliavų ir fotografijos instaliaciją „Karo nuotaka – našlė”, skirtoje sovietų okupacijos aukoms. Ši instaliacija dabar yra demonstruojama Vilniuje, Tuskulėnų memorialiniame komplekso koplyčioje-kolumbariume.

I. Jakubavičienė teigia, kad ji su savo kolegėmis stengiasi surinkti kuo daugiau žinių apie prezidento sargybą, asmens apsaugą, žmones, kurie buvo pasiryžę atiduoti gyvybę už prezidentą. Jų buvo nemažai, tačiau duomenų nėra išlikę daug, tenka juos rankioti po kruopelę. Vos prieš kelias savaites istorikas, Seimo narus Arvydas Anušauskas išleido knygą „Prezidento žvalgas: du gyvenimai”, kurioje pristato  prezidento A. Smetonos apsaugos vadovą Albiną Čiuoderį (1898–1965). Šio asmens memuarai ir užrašai netikėtai buvo atrasti Kolumbijoje, kur jis gyveno nemažai metų. Paskutinė jo užduotis buvo užtikrinti prezidento pasitraukimą iš Lietuvos pirmąją okupacijos dieną 1940-ųjų birželį.

P. Skardžius kariniame laive „Prezidentas Smetona” 1939 m.
P. Skardžius kariniame laive „Prezidentas Smetona” 1939 m.

Paklausta, kas yra naujas jos tyrimų objektas, pašnekovė atskleidžia, kad dabar su savo kolegėmis rašo naują knygą apie Istorinės Prezidentūros rūmus, kuri taip ir vadinsis – „Prezidento rūmai”. Ši knyga apims pastato istoriją nuo XIX amžiaus vidurio, bus aprašomi čia dirbę žmonės, daug vietos skiriant ir prezidento rūmų apsaugai, žmonėms, stovėjusiems šalia pirmųjų valstybės asmenų, kurie buvo pasiruošę bet kurią akimirką atiduoti savo gyvybę už prezidentą.

Knyga turėtų pasirodyti iki kitų metų balandžio, minint šimtmetį nuo to laiko, kai Valstybės taryba nusprendė įkurti prezidento instituciją Lietuvoje. Tai, kad tokia knyga reikalinga ir laukiama, liudija ir faktas, jog minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Istorinėje prezidentūroje vos per kelias vasario dienas apsilankė daugiau kaip 10 tūkstančių lankytojų.

P. Skardžius prie A. Smetonos automobilio „Buick”.
P. Skardžius prie A. Smetonos automobilio „Buick”.
Povilas Skardžius su šeima 1992 m.
Povilas Skardžius su šeima 1992 m.