Kadras iš dokumentinio filmo apie Australijos lietuvius.
Kadras iš dokumentinio filmo apie Australijos lietuvius.

Australijos lietuvės Evos Kubbos tapybos darbų paroda – pirmąkart Lietuvoje

Algis Vaškevičius.

Prieš Naujuosius metus Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje buvo atidaryta pirmoji Australijoje gyvenančios dailininkės Evos Kubbos kūrybos retrospektyvinė paroda „Eva Kubbos: tarp horizontų”. Ji skirta menininkės 90-mečiui – prireikė tiek metų, kol į gimtinę sugrįžo jos darbai. Iki kovo 10-osios Lietuvos žiūrovai turi unikalią galimybę pirmą kartą susipažinti su pernai Lietuvos dailės muziejų iš Australijos pasiekusia išskirtine dailininkės dovanota kūrinių kolekcija.

Eva Kubbos (tikroji pavardė – Ieva Kubosaitytė) gimė 1928 metų vasario 8-ąją Didšiliuose, Šilutės apskrityje Klaipėdos krašte šešis vaikus auginusioje šeimoje. 1944 metais kartu su motina, jaunesniąja seserimi ir broliu emigravo į Vokietiją. 1946–1951 kaip stipendininkė ji mokėsi Taikomosios dailės mokykloje rytų Berlyne pas anatomijos profesorių, dailininką ir skulptorių Wilhelmą Tanką. Pasirinkusi grafiką, kūrė medžio ir linoraižinio technikomis. Domėjosi litografija, ir tai ją paskatino sukurti baigiamųjų darbų seriją Bertolto Brechto pjesei „Motušė Kuraž”.

1952-aisiais savo brolio kvietimu drauge su seserimi iš Neapolio E. Kubbos atvyko į Australiją, Melbourną. Įsikūrusi pabėgėlių stovykloje, dirbo pagal Australijos vyriausybės imigrantų darbo sutartį Šepartono vaisių konservų įmonėje, Brockhoffo sausainių fabrike Brisbane, radijo detalių gamykloje. Pasibaigus privalomų darbų kontraktui, dirbo vitrinų apipavidalintoja Melbourno universalinėje parduotuvėje. Buvo mados namų „Mantons” dekoratorė, parduotuvių „Mutual” ir „Cannes” dailininkė, reklamos vadybininkė, vadovavo profesionalių fotografų komandai.

1952 m ji mokėsi Karališkajame technologijų institute Melbourne, Swinburne University of Technology, ten studijavo technologijas ir vadybą, o 1958-aisiais debiutavo II Australijos lietuvių dailininkų parodoje, Moomba festivalyje Melbourne.

Leeka Gruzdeff. Dailininkės Evos Kubbos portretas, 1977 m.
Leeka Gruzdeff. Dailininkės Evos Kubbos portretas, 1977 m.

1960 metais įsikūrusi Sydney, E. Kubbos penkiolika metų dirbo „John Sands Company”, komercinės reklamos srityje. 1956–1963 m ji intensyviai kūrė, eksperimentavo linoraižinio, šilkografijos technikomis, drauge su kolegomis lietuviais įsteigė Sydney grafikų draugiją.

1962 m. Eva Kubbos „Barry Stern” galerijoje atidarė pirmąją asmeninę kūrybos parodą. Tokijuje vykusioje trečioje tarptautinėje grafikos bienalėje ji buvo apdovanota prizu, skirtu moteriai dailininkei. 1964 m. ji apdovanota Wynne prizu peizažo srityje pasireiškusioms menininkėms, 1968 -aisiais – Naujojo Pietų Velso galerijos skiriamu Trustees prizu (1968).

Dailininkė parodose dalyvauja nuo 1958 metų. Jos darbai eksponuoti grupinėse parodose Tokijuje, Londone, Washingtone, Čikagoje, Vilniuje, individualios parodos surengtos Sydney, Newcastle, Adelaidėje, Canberra, Tasmanijoje ir kitur.

Dailės kritikai pažymi, kad Australijoje pripažinimą pelniusi lietuvių menininkė E. Kubbos atsiskleidė daugiabriauniu talentu kaip tapytoja, grafikė, knygų iliustruotoja. Jos kūrybai būdingas jautrus estetizmas, kuris gerokai praturtino tapybinę XX a. II pusės Australijos kraštovaizdžio tradiciją.

Ilgą E. Kubbos kūrybinį kelią žymi teminiai ir stilistiniai virsmai, neatsiejami nuo kūrėjos biografijos. Meninės karjeros pradžioje pokario Vokietijoje pasirinkusi grafiką, ji kūrė medžio ir linoraižinius. Šiuo laikotarpiu išryškėjo dailininkės polinkis į apibendrintas liaudies meno formas, archetipinius įvaizdžius, sekimas vokiečių ekspresionistų kūryba. Grafikos kūriniams buvo būdinga aiški, struktūruota figūrinė kompozicija, linijinė raiška. Įgyta grafikės patirtis nulėmė tolesnę kūrybinę E. Kubbos karjerą.

Parodos anotacijoje rašoma, kad septinto dešimtmečio pradžioje įsitvirtinusi Australijos meno aplinkoje, E. Kubbos kardinaliai pakeitė savo meninius prioritetus – pasuko į akvarelinės tapybos sritį. Šiuo laikotarpiu ji išgyveno tikrą kūrybinį proveržį. Tokį kardinalų pokytį paskatino noras išsivaduoti iš varžančių apimčių, grafinio vaizdavimo būdo.

„Pasijutau per daug apribota mažų formatų, įprastų raiškos priemonių, pajutau didelį norą išdrįsti būti didelė. Norėjau turėti daugiau laisvės saviraiškai”, – teigė autorė. Pirmąsias tapybos kompozicijas E. Kubbos sukūrė ant minkšto ofsetinio popieriaus dirbdama be molberto. Akvarelė jos paveikslams suteikė daugiau spontaniškumo, naujų greito veikimo galimybių. Šį jos pasirinkimą lėmė ir ilgamečio bičiulio ir mentoriaus Henriko Šalkausko autoritetas. Sutapus meniniams interesams, pora dalijosi bendra studija, kartu dalyvavo parodose, žavėjosi Niujorko mokyklos atstovų kūryba.

E. Kubbos darbai naujojoje parodoje.
E. Kubbos darbai naujojoje parodoje.

Didžiąją dailininkės kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos – E. Kubbos vaizduoja Centrinio bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno  nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį. Tokių darbų nemažai ir naujojoje parodoje.

Menininkės kūrinių turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Naujojo Pietų Velso galerija Sydney, Queensland meno muziejus, Newcastle meno galerija, Mertz Fondas New Yorke, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privačios galerijos ir kolekcininkai Australijoje ir Lietuvoje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, E. Kubbos keletą kartų lankėsi Lietuvoje, tikimasi, kad ji atvyks ir šiais metais apžiūrėti naujosios parodos. 2016-aisiais Lietuvos dailės muziejui ji padovanojo unikalią savo draugo H. Šalkausko kūrinių kolekciją, o pernai  – savo darbų rinkinį, kurio paskutinieji darbai muziejų pasiekė gruodžio viduryje.

Prieš kelerius metus dailininkė persikėlė į naują būstą Sydney. Čia ją 2014 metais aplankė žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja etnografė Zita Kelmickaitė, su operatoriumi Raimundu Razvadausku kūrusi dokumentinį filmą „Australijos lietuviai: tolimi ir artimi”. Filmo ištrauką galima pamatyti ir naujojoje parodoje.

Dailininkė šiltai pasitiko svečius iš Lietuvos, pabrėžusi, kad daug girdėjo apie aktyvią Z. Kelmickaitės veiklą. Gražia lietuvių kalba, įterpdama vieną kitą anglišką žodį ji papasakojo, kad kūrybai daugiausia įtakos turi gamta. Jaukiuose, šviesiuose savo namuose E. Kubbos prisiminė tolimos vaikystės epizodą, kai pro langą matė tamsų medį ir į jį atskrido juoda varna. Toks atrodo kasdieninis ir paprastas vaizdas jai labai įsiminė ir įkvėpė jį įamžinti ant drobės.

Naujojoje parodoje eksponuojama padovanota 40 kūrinių kolekcija, apimanti 1961–2017 m. kūrybą, kurią papildo Melbourne veikusio Čiurlionio diskusijų klubo narių bei lietuvių visuomenininkės Genovaitės Kazokienės Lietuvos dailės muziejui dovanoti kūriniai, o taip pat dailininkų E. Kubbos ir H. Šalkausko portretai, nutapyti bičiulių menininkų: estės Vaikes Liibus-Lakeman, lietuvės Leekos Gruzdeff-Kraucevičiūtės ir australo Thomaso Gleghorno. Parodą, kurios kuratorė – Ilona Mažeikienė padėjo surengti Australijos lietuvių bendruomenė Sydney, Australijos Lietuvių Bendruomenės krašto valdyba Melbourne.