Bažnyčios parapijiečiai – Dievo pagalbininkai

Virginija Petrauskienė.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios pastatų komplekse esančiame mokyklos pastate šiomis dienomis skamba mažiau vaikiškų balsų, nes dėl COVID-19 pandemijos pamokas „gyvai” mokiniai lanko pamainomis. Tačiau pandemija nesutrukdė mokyklos remonto darbų – pastarąsias kelias savaites prie pastato darbavosi žmonės. Buvo atliekami sienų sandarinimo darbai – atnaujinamos plytų siūlės, kad drėgmė ir vanduo iš lauko neprasiskverbtų į pastato vidų.                                      

Bažnyčios klebonas Jaunius Kelpšas pasidžiaugė, kad mokyklos patalpas, talpinančias per 300 mokinių, jau ketverius metus nuomoja valstybinė mokykla ACE Amandla Charter Highh School. Iš šios nuomos gaunamos lėšos – didelė parama parapijai. Dabar pasirašyta nuomos sutartis dar dvejiems metams. (Anksčiau čia veikė Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos  mokykla.)

Mokyklos priežiūrai – didžiausias dėmesys

„Labai svarbu tinkamai prižiūrėti mokyklos patalpas, nes šis pastatas pastatytas prieš 93 metus ir yra gerokai senesnis už pačią bažnyčią, kuriai dabar 73-eji”, – sakė klebonas.

Jis pasakojo, kad dabartiniai pastato išorės sandarinimo darbai, užtrukę kelias savaites, nebuvo labai dideli, lyginant su mokyklos vidaus remontu. Daugiausiai galvos skausmo teik­davo pasenusi mokyklos šildymo sistema. Prieš kurį laiką buvo pakeistas visas mokyklos vamzdynas, radiatoriai. 

„Šie bažnyčios pastatų komplekso darbai kainuotų žymiai brangiau, jeigu nepadėtų mūsų tautiečiai, bažnyčios parapijiečiai. Vieni prisideda aukodami pinigų Parapijos pastatų remonto fondui, kiti – daug pigiau, arba net dovanai nudirbdami darbus. Yra lietuvių, kurie turi įkūrę savo statybos, remonto bendroves ir paprašyti mielai talkina remontuojant bažnyčios statinius. Darius Masys, kuris turi mūrijimo darbų bendrovę, Tomas Astrauskas, kurie samdo stogdengių brigadą, taip pat Mindaugas, iš „Regan” bendrovės kuris ne kartą gelbėjo, organizuodamas santechnikos darbus, dar Vladas Zakarauskas, paskolinęs keltuvą”, – pasakojo klebonas.

Bokštų remontui – gudrūs sprendimai

J. Kelpšas prisiminė praėjusių metų vasarą vykusius bažnyčios bokštų sienų sandarinimo darbus, kurie lietuvių meistrų dėka buvo sutvarkyti daug pigiau nei būtų kainavę samdant darbininkų unijų specialistus. Sutvarkyti drėgmės ardomas bokštų sienas buvo būtina, nes vanduo per laidžias plytų siūles jau veržėsi į bažnyčios vidų ir bėgo per sienas, apgadindamas vidines arkas. Šis projektas buvo sudėtingas ir, pagal specialistų paskaičiavimus, turėjo labai brangiai kainuoti. Gauti nepigiai kainuojantį statybų leidimą, o kur dar pastolių nuoma abiems bokštams, kurios kaina būtų siekusi 100,000 dolerių mėnesiui. O kur dar medžiagos, darbininkų atlyginimai?

J. Kelpšas pasakojo, kad buvo aptartas pigesnis variantas – samdyti galingą bokštinį keltuvą, kuriame galėjo darbuotis du žmonės. Ši technika buvo nuomojama pusantro mėnesio, tol, kol nebuvo pabaigti visi darbai.

„Beje, geltonos plytos, iš kurių sumūryta mūsų bažnyčia, yra daug silpnesnės, nei raudonos. O šiuo metu jau nebėra tokių plytų, kokios buvo gaminamos bažnyčios statybos metu. Taigi, bokštų sienose pakeista per 6 000 plytų ir galima pastebėti, kad jos skiriasi nuo senųjų”, – pasakojo klebonas. Jis pridūrė, kad bokštų renovacijos darbams išleista 30 000 dolerių. Tai yra kelis kartus pigiau, nei būtų reikėję, jeigu į darbus nebūtų įsijungę lietuvių parapijiečių bendrovės, jeigu nebūtų buvę paieškota gudresnių sprendimų.

Dievas mums siunčia žmones

Tokia realybė, kad klebono darbas toli gražu neapsiriboja vien parapijiečių sielų gelbėjmo reikalais. Klebonas turi būti ir geras bažnyčios ūkio reikalų žinovas, privalantis rūpintis labai žemiškais pastatų remonto, aplinkos priežiūros darbais. Tačiau geras klebonas paprastai turi pagalbininkų. J. Kelpšas sako, kad pats didžiausias pagalbininkas iš aukštybių – ne kartą yra padaręs stebuklą ir pagelbėjęs sunkią akimirką. J. Kelpšo teigimu – didžiausias stebuklas yra Dievo siųstų pagalbininkų – parapijiečių gerumas, kurie nepavargsta aukoti bažnyčiai savo talentų, pinigų, laisvalaikio ir darbo valandų.

Šie Dievo siųsti žmonės – įvairių kartų lietuvių emigrantai – šventi žmonės. Ir aš net nežinau, kaip galėčiau išreikšti tą dėkingumą, kurį jiems jaučiu. Tiesiog tikriausiai reikia leisti ir netrukdyti žmonėms daryti gerus darbus”, – kalbėjo J. Kelpšas.