Paroda apie J. Tumą - Vaižgantą susilaukė didelio susidomėjimo.
Paroda apie J. Tumą - Vaižgantą susilaukė didelio susidomėjimo. (Algio Vaškevičiaus nuotraukos)

Birštonas įamžino prie jo išgarsinimo prisidėjusio rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto atminimą

Algis Vaškevičius.

Naujasis paminklas Birštone kviečia pažinti ir patį Juozą Tumą-Vaižgantą.
Naujasis paminklas Birštone kviečia pažinti ir patį Juozą Tumą-Vaižgantą.

Birželio 10–12 dienomis prie Nemuno esantis Birštonas šventė 170-ąsias kurorto įkūrimo metines, nors miestelis istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1387 metais. Po Žalgirio mūšio Birštonas tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės plotais – čia buvo medžiojami stumbrai. Miesto teisės jam suteiktos 1539 metais. 1549 m. Žygimantas Augustas Birštoną užrašė Barborai Radvilaitei, bet pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui ir augant netoliese įsikūrusiems Prienams, miestelis pradėjo nykti, nukentėjo per karus su rusais ir švedais.

Miestas kaip kurortas pradėjo atsigauti 1846-aisiais, kai imtasi tirti čia esančius druskingus šaltinius. Po kelerių metų pradėtos statyti gydyklos ir namai besigydantiems, atsirado rusiškųjų ir šveicariškųjų vilų. 1924 metais Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. Taip Birštonas buvo atgaivintas, pastatyta sanatorijų, įrengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos. Šiandien tai išties modernus ir gausiai lankomas kurortas.

Prie Birštono kaip kurorto išgarsinimo daug prisidėjo kunigas, rašytojas, literatūros istorikas, kritikas ir pedagogas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933), ne kartą čia lankęsis ir pamėgęs šį nedidelį miestelį prie Nemuno. Gyvendamas Kaune, jis mėgo ilsėtis Birštone, gėrėtis Nemunu ir jo pakrantėmis, džiaugėsi kurorto teikiamais privalumais, aprašė net mineralinių vandenų cheminę sudėtį. Vietos gyventojai šį lietuvių literatūros klasiką laiko vietinių mineralinių vandenų „Vytautas” ir „Birutė” krikštatėviu, Birštono kurorto metraštininku.

Norėdami įamžinti J. Tumą-Vaižgantą ir jo nuopelnus Birštonui, miestiečiai jau prieš kelerius metus nutarė pastatyti paminklą rašytojui. 2014 metais ši idėja pradėta įgyvendinti, to ėmėsi draugijos „Lietuvai pagražinti” nariai kartu su savivaldybe, tokia mintis aptarta ne viename susitikime, pradėtos rinkti rėmėjų lėšos. Praėjusiais metais buvo paskelbtas paminklo atrankos konkursas, o rudenį paaiškėjo, kad jį kurs skulptorius Gediminas Piekuras, pagarsėjęs tuo, kad sukūrė paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui, „lito tėvu” vadintam Vladui Jurgučiui iš išlydytų 50 centų monetų vario lydinio.

Birželio 12-ąją per titulinius Šv. Antano Paduviečio atlaidus paminklas J. Tumui-Vaižgantui buvo atidengtas skverelyje šalia Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios ir sakralinio muziejaus, o pačiame muziejuje parengta fotografijų paroda apie J. Tumą-Vaižgantą. Paminklas atspindi ypatingą J. Tumo-Vaižganto asmenybę – jis ištiesęs ranką tarsi kviečia geriau pažinti ir patį Birštoną, ir Birštono kurortui nusipelniusį rašytoją, kunigą, pedagogą.

Birštoną garsinantis eilėraštis „Birštonuokimės”. 
Birštoną garsinantis eilėraštis „Birštonuokimės”.

Skulptūroje išgraviruotos žymiausio rašytojo kūrinio apie Birštoną – modernia eilėdara parašyto eilėraščio „Birštonuokimės” citatos: „Visiems visiems visiems/ Tik birštonuotis, birštonuotis…/ Be galo patriotiškai, lietuviškai”; „Birštonuokimės, birštonuokimės/ Kolei jauni esame…; „Purvai, purvų, purvais, purvuose, apsipurvink, Vytautas nuplaus, Birutė atgaivins”.

Šio eilėraščio pavadinimas „Birštonuokimės” pasirinktas ir visos miesto šventės šūkiu. Sakraliniame muziejuje atidarytoje parodoje, skirtoje J.Tumui-Vaižgantui, galima pamatyti ir šio eilėraščio, kurio originalas saugomas Maironio literatūros muziejuje Kaune, faksimilę, ir patį tekstą, nes kūrėjo rašyseną nėra lengva įskaityti.

Parodoje, parengtoje iš Maironio literatūros muziejaus ir Birštono muziejaus rinkinių galima apžiūrėti 30 fotografijų, kuriose kanauninkas ir visuomenininkas Juozas Tumas atsiskleidžia kaip docentas, kunigas, mylintis, globojantis, atjaučiantis kiekvieną žmogų. Vienoje nuotraukų – ir Vaižgantas prie mineralinio vandens šaltinio Birštone.

Kunigas ir rašytojas Birštone lankėsi ir vasarodavo nuo 1922 metų iki 1932 metų, džiaugėsi atsikuriančiu kurortu. Pats išbandęs kurorto „patogumus” – mineralinį vandenį, urvą, reklamavo jį Lietuvos spaudoje, ragindamas atvykti poilsiui ir gydymuisi į Birštono kurortą. Vaižgantas mėgo čia lankytis ne tik dėl purvo ir mineralinio vandens”, bet dar labiau dėl pušynėlių, kurie, anot literato, lyg rūtos žaliuoja.

Savo poilsį kurorte jis aprašydavo laiškuose giminaičiams. Viename savo laiškų, 1925 metais rašytame diplomatui Petrui Klimui į Paryžių, jis rašė: „Birštono parko paupio beržų alėja, gale Vytauto „gyvasis vanduo” – šaltinis, ne šulinys. Gražybė, mokėk tik pastebėti.”

Naujasis paminklas ir paroda sakraliniame muziejuje sulaukė didelio susidomėjimo nuo pat jos atidarymo – Birštono šventės metu čia nuolat lankėsi žmonės, daugelis sakė nežinoję, kad Vaižgantas taip mėgo Birštoną ir kad jis sugalvojo pavadinimus žinomiems šio kurorto mineraliniams vandenims.

Juozas Tumas-Vaižgantas – ne vienintelis rašytojas, kuris mėgo Birštoną ir kurio atminimas čia įamžintas. Labai glaudus ryšys su Birštonu siejo ir rašytoją Balį Sruogą (1896-1947), kurio 120-osios gimimo metinės šiemet minimos. 1988 metais buvusi Draugystės gatvė Birštone pavadinta B. Sruogos vardu, o 1997 metais šioje gatvėje buvo pastatytas skulptoriaus Giedriaus Plechavičiaus sukurtas rašytojo paminklinis biustas.

Po įkalinimo 1943 metais Štutthofo koncentracijos stovykloje B. Sruoga 1945-aisiais grįžo į Lietuvą ir netrukus atvyko gydytis į Birštoną, atgauti čia jėgų. Būtent šiame kurorte per tris mėnesius jis parašė savo garsiąją atsiminimų knygą „Dievų miškas”, kurioje aprašė skausmingus išgyvenimus mirties stovykloje, taip pat sukūrė eilėraščių ciklą „Giesmės Viešnelei Žydriajai”.

Birželio pradžioje Birštone prasidėjo tradicinių literatūrinių renginių ciklas „Po žvaigždėtu vasaros dangumi”, ir pirmasis šios vasaros renginys buvo skirtas B. Sruogos 120-ųjų gimimo metinėms paminėti. Aktoriai Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas kalbėjo apie rašytojo gyvenimą, skaitė jo eilėraščius ir laiškus iš koncentracijos stovyklos žmonai ir dukrai, o muzikinį foną sukūrė žinomas džiazo muzikantas Vytautas Labutis.