Bostono mokyklos „Cepelinai Drive” patiko ir amerikiečiams

Virginija Petrauskienė.

Šios maisto šventės metu buvo pagaminta per 500 cepelinų, dalis jų buvo vegetariški. Iš to didelio kiekio cepelinų išėjo 250 porcijų ir dar liko virėjams. Užsakymai cepelinams buvo priiminėjami tik internetu, apie akciją paskelbus iš anksto ir šią žinią pasidalijus socaliniuose tinkluose. Rengėjai kvietė cepelinų užsisakyti sau, šeimos nariams ir net gatvės kaimynams.

O cepelinų virėjų – lituanistinės mokyklos tėvų, mokytojų bei kitų savanorių buvo dvi komandos – net keturiolika asmenų. Gaminama ir verdama buvo dviejuose namuose, nes reikėjo laikytis pandemijos reikalavimų, kai burtis galima ne daugiau kaip devyniems žmonėms. Taigi, vienuose – akcijos organizatoriaus Giedriaus Švenčionio šeimos namuose virtuvėje ir sukosi devyni žmonės, o kituose – Mindaugo Banio – darbavosi penkiese.

„Išvirti tiek cepelinų mums buvo nemenkas iššūkis. Pradėjome ruoštis šeštadienio rytą – reikėjo suprieskoniuoti maltą mėsą, supjaustyti lašinukus padažui ir atlikti kitus išankstinio pasirengimo darbus. Sekmadienį virtuvėje pradėjome darbuotis nuo pat septintos ryto ir užtrukome pilną darbo dieną iki geros popietės. Kai gamini sau – nesvarbu, kaip sulipdai – vienas cepelinas didesnis, kitas gali būi ir mažesnis. O kai gaminome pardavimui – viską svėrėme: ir mėsą, ir bulvių masę. Tas darbas užėmė papildomo laiko”, – „Draugui” pasakojo G. Švenčionis.   

Artėjant pietų metui, prie virėjų namų ėmė rinktis cepelinų valgytojai. Jie taip pat laikėsi griežtų organizatorių paskelbtų reikalavimų – atvykę prie namo automobiliu, laukdavo jame, kol savanorės mokinukės – Giedriaus dukra Greta ir jos draugė Ūla atneš užsakytų porcijų dėžutes.

G. Švenčionis sakė, kad akcija pavyko puikiai – cepelinus išpirko. Žmonės džiaugėsi mokyklos bendruomenės iniciatyva ir ją gyrė. Įdomu, kad iš visų, kurie užsisakė internetu ir pirko, net ketvirtadalis buvo ne mūsų tautiečiai, o tose apylinkėse gyvenantys amerikiečiai. Daugelis iš jų niekada nebuvo ragavę šio patiekalo, o angliškas pavadinimas – „potato dumplings” – leido tikėtis kažko panašaus į virtinius su bulvių įdaru. Bostono pašonėje esančiame Arlingtone gyvenantis G. Švenčionis žinia apie lietuviško maisto akcijas nepamiršta pasidalinti su kaimynais amerikiečiais, kurie mielai jose dalyvauja.

„Mano kaimynas amerikietis, jo profesija – chemikas, paragavęs cepelinų, klausė, kaip mes sugebame pagaminti šį patiekalą taip, kad jis taip gerai sulimpa ir nesuyra”, – juokėsi G. Švenčionis.

Jis pasidžiaugė, kad akcijos metu buvo surinkta nemaža pinigų suma ir šie pinigai bus skirti tiems lituanistinės mokyklos mokiniams, kurių šeimos neišgali susimokėti už vaikų lietuviškus mokslus. Pandemijos metu atsirado nemažai tokių žmonių, kurie neteko darbų, tad pagalba išties reikalinga.

Bostono lituanistinės mokyklos bendruomenė kasmet rengia tradicinių lietuviškų švenčių paminėjimą ir ta proga pagamina įvairaus maisto, kurį pardavę, surenka pinigų mokyklai. Dar šių metų spalį buvo surengta lėšų kaupimo akcija „Kugelis Drive”, kurios metu iškeptas kugelis tiesiog buvo išgraibstytas. Pirkdami žmonės džiaugėsi ne tik galimybe nusipirkti šviežio lietuviško maisto, bet ir žinojimu, kad pirkdami atlieka labdaringą misiją – remia lituanistinę mokyklą ir taip padeda puoselėti lietuvybę.

„Prieš pandemiją mokykloje rengdavome Kalėdų, Užgavėnių, Velykų šventes, kurių metu būdavo mūsų pačių pagaminto maisto – kugelio, cepelinų, esame virę barščių, raugę kopūstų. Toms šventėms mokyklos direktorė yra pagaminusi nuostabaus pašteto, o viena mama – iškepusi  tortų. Jį pardavę renginio dalyviams, surinkdavome pinigų”, – pasakojo G. Švenčionis.

Prasidėjus pandemijai, nebeliko galimybių susiburti ir kartu švęsti. Tačiau mokyklos bendruomenė surado kitų būdų, kaip vieniems kitus pradžiuginti, nors trumpam pakeisti pan­deminę kasdienybę ir netgi užsidirbti pinigų tolimesniam mokyklos gyvavimui.