CENTRAS - Istorija

Istorija

Projektas „Tikslas – Amerika” kviečia išsaugoti lietuvišką paveldą

Projekto „Tikslas – Amerika” komanda aplankė 11 Rytų pakrantės valstijų ir pamatė per 300 lietuviškų objektų.

Jovita Beliak-Antanavičienė. Projektas „Tikslas – Amerika” – tai pirmasis lietuviško paveldo JAV rytuose tyrimas ir interaktyvaus žemėlapio kūrimas. Šio projekto iniciatorius Augustinas Žemaitis jau seniai vykdo lietuviško paveldo tyrinėjimus užsienyje, informaciją skelbia savo svetainėje „Gabalėliai Lietuvos” bei Amerikos lietuvių leidinyje „Vytis”. Anksčiau jis yra lankęs, fotografavęs ir aprašęs lietuvišką paveldą ...

Toliau...

Klajojusi Vaižganto relikvija grįžo į tikruosius namus

Rašytojo jubiliejui bus restauruoti kai kurie muziejaus baldai ir daiktai. Kanapa, ant ku­rios sėdėjo Maironis ir kiti literatūros šviesuoliai.

Rasa Sėjonaitė. Moderniame pasaulyje šiandien populiarėja šiuolaikiniai – virtualūs muziejai, kurie skubančiam žmogui per keliolika minučių gali pasiūlyti susipažinti su vos ne visos šalies kelių epochų istorija. Tačiau aptaki ir bedvasė informacija taip ir lieka virtualioje sąmonėje be didesnio įspūdžio ar gyvasties. Gal todėl lankytojų itin mėgstami tie pasaulio muziejai, ...

Toliau...

„Draugo” redakcijoje – arbata su Prezidentu V. Adamkumi

„Draugo” redakcijoje prie bendro stalo.

Virginija Petrauskienė. Spalio 23 d., pirmadienį, prieš išskrisdamas į Lietuvą, „Draugo” redakcijoje apsilankė Čikagoje viešėjęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Jis, lydimas generalinio konsulo Čikagoje žmonos Eglės Bačionytės ir generalinio konsulato Čikagoje trečiojo sekretoriaus Sauliaus Pumpučio, žvaliai užlipo į antrąjį aukštą, kur yra redakcijos darbuotojų kabinetai. Prezidentas prisipažino, kad jam ...

Toliau...

Tylusis angelas išskrido – jo šviesa liko

Atminimo renginyje – (iš k.) S. Balzekas Jr., Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje M. Bekešius su žmona Egle nusifotografavo kartu su muziejaus moterų gildijos narėmis ir M. Krauchunas bendražygėmis.

Virginija Petrauskienė. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje rugsėjo 30 dieną susirinko žmonės, kurie pažinojo, mylėjo ir gerbė šią vasarą Anapilin iškeliavusią lietuvių kultūros ambasadore vadintą a. a. MARY KRAUCHUNAS. Vieta, į kurią velionės artimieji sukvietė jos draugus, buvo pasirinkta neatsitiktinai: M. Krauchunas buvo viena iš muziejaus moterų gildijos įkūrėjų, o 2005 ...

Toliau...

A. Lipskis grįžo į gimtąją Žemaitiją

Jubiliejinės dailininko Antano Lipskio parodos rengėjai ir svečiai (iš kairės): A. Lipskio poeziją skaitęs Žemaičių muziejaus direktorius A. Bakanauskas, menotyrininkė I. Šadzevičienė, gyd. J. Ravickas su žmona, R. ir L. Narbučiai, D. Einikienė.

Audronė V. Škiudaitė Rugsėjo 23 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, kuris veikia kunigaikščių Oginskių rūmuose, buvo atidaryta išeivijos dailininko dr. Antano Lipskio gimimo 100-mečiui skirta paroda, pavadinta žodžiais iš jo poezijos – „Nelaukdamas, kol vasa­ra sunoks, ėjau ieškoti Lietuvos”. Ši taikli frazė, parinkta muzieji­ninkų, rodo dvasingą sielą, – nors A. ...

Toliau...

Metus sveriame darbais. Pasaulio lietuvių centras švenčia savo gyvavimo 30-metį

Pasaulio lietuvių centras.

Pasaulio lietuvių centras (PLC), esantis Lemonte, švenčia savo gyvavimo 30-metį. Ar tai daug? Jeigu skaičiuosi tik metus, tai trys dešimtys metų tikrai nėra labai didelis laiko tarpas, jis sudaro maždaug trečdalį ilgo vieno žmogaus gyvenimo. Tuo metu jauni, prieš 30 metų prie PLC ištakų buvę žmonės iki šiol tebėra jaunatviški, ...

Toliau...

Restauratorius prisideda prie istorinio paveldo išsaugojimo

Victoria teatras.

Jovita Beliak-Antanavičienė. Profesija – tai žmogaus rūbas, kurį kasdien vilkėdamas, jis sukelia skirtingas praeivių emocijas. Vieni didžiuojasi bū­dami verslininkais, nors jų nuostoliui nėra galo, kiti kukliai kalba apie pyragaičių gaminimą vietinėje kepyklėlėje, kuri galbūt po metų prasiplės į kitus miestus ir atidarys dar 10 parduotuvių. Dažnai žmonės teisiami pagal titulą, ...

Toliau...

Darsyk sugrįžta. Rankose – nauja knyga „We Thought We’d Be Back Soon”

Bronė ir Vaclovas Pabarčiai.

Raimundas Marius Lapas. Sakytinės istorijos projektas gimė JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos veiklos rėmuose 1995 metais. Viename tarybos posėdyje buvo pasiūlyta įamžinti kartos, pasitraukusios iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą, atsiminimus. Svarbiausia užduotis buvo įrašyti į magnetofono juostas jų išgyvenimus: traukimąsi iš Tėvynės, keliavimą į Vakarus, laikiną buvimą Vakarų Europoje ...

Toliau...

Ačiū už dosnumą: a. a. Algirdą Čepėną atsimenant

Atsisveikinimo su Mečislovu Algirdu Čepėnu apeigas Daugailių kapinėse veda kun. Juozas Čepėnas (k.) ir parapijos klebonas Saulius Kalvaitis.

Danguolė Kviklytė. Vis dažniau netenkame kartos, gimusios ir brendusios tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, pergyvenusios Antrojo pasaulinio karo žiaurumus ir ryžtingai kovojusios už Lietuvos laisvę. Nors dalis šios kartos atstovų buvo priversti iš Lietuvos pasitraukti, dauguma jų savo krašto niekuomet nepaliko, kiekvieną dieną išgyvendami dėl jos okupacijos ir likimo. Vienas iš tokių ...

Toliau...

„SOS Americans for Lithuania’s Freedom”: dirbome nerašydami protokolų. Kad pasiektų JAV politikus, patriotai prisigretino net prie gėjų parado.

Virginija Petrauskienė. Jeigu meldiesi iš širdies, ar po to parašai protokolą, kiek ir kokių maldų tą dieną sukalbėjai? Ar įmanoma suskaičiuoti ir užfiksuoti, kiek jų, viltingai kuždėtų ar beviltiškai šauktų, buvo išklausyta? Tokį palyginimą nesunkiai suradau, išklausiusi 28-erių metų senumo istoriją apie lietuvių grupės, pasivadinusios „SOS Americans for Lithuania’s Freedom”, ...

Toliau...