CENTRAS - Istorija

Istorija

Darsyk sugrįžta. Rankose – nauja knyga „We Thought We’d Be Back Soon”

Bronė ir Vaclovas Pabarčiai.

Raimundas Marius Lapas. Sakytinės istorijos projektas gimė JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos veiklos rėmuose 1995 metais. Viename tarybos posėdyje buvo pasiūlyta įamžinti kartos, pasitraukusios iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą, atsiminimus. Svarbiausia užduotis buvo įrašyti į magnetofono juostas jų išgyvenimus: traukimąsi iš Tėvynės, keliavimą į Vakarus, laikiną buvimą Vakarų Europoje ...

Toliau...

Ačiū už dosnumą: a. a. Algirdą Čepėną atsimenant

Atsisveikinimo su Mečislovu Algirdu Čepėnu apeigas Daugailių kapinėse veda kun. Juozas Čepėnas (k.) ir parapijos klebonas Saulius Kalvaitis.

Danguolė Kviklytė. Vis dažniau netenkame kartos, gimusios ir brendusios tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, pergyvenusios Antrojo pasaulinio karo žiaurumus ir ryžtingai kovojusios už Lietuvos laisvę. Nors dalis šios kartos atstovų buvo priversti iš Lietuvos pasitraukti, dauguma jų savo krašto niekuomet nepaliko, kiekvieną dieną išgyvendami dėl jos okupacijos ir likimo. Vienas iš tokių ...

Toliau...

„SOS Americans for Lithuania’s Freedom”: dirbome nerašydami protokolų. Kad pasiektų JAV politikus, patriotai prisigretino net prie gėjų parado.

Virginija Petrauskienė. Jeigu meldiesi iš širdies, ar po to parašai protokolą, kiek ir kokių maldų tą dieną sukalbėjai? Ar įmanoma suskaičiuoti ir užfiksuoti, kiek jų, viltingai kuždėtų ar beviltiškai šauktų, buvo išklausyta? Tokį palyginimą nesunkiai suradau, išklausiusi 28-erių metų senumo istoriją apie lietuvių grupės, pasivadinusios „SOS Americans for Lithuania’s Freedom”, ...

Toliau...

Paminėtos Petro Kisieliaus 100-osios gimimo metinės

Žiūrovai labai gerai įvertino filmą apie „sielų daktarą”.

Algis Vaškevičius. Rugpjūčio 17-ąją sukako lygiai 100 metų nuo daktaro, visuomenės veikėjo, Ateitininkų federacijos pirmininko, vieno iš Ateitininkų namų steigėjų, ilgamečio laikraščio „Draugas” leidėjų tarybos pirmininko ir Draugo fondo pirmininko Petro Kisieliaus (1917–2008) gimimo. Ši sukaktis gražiu renginiu tądien paminėta Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įsikūrusiame Adolfo Damušio demokratijos studijų centre. ...

Toliau...

Uždaroji ir atviroji emigracija

Kolegos: poetai, eseistai, vertėjai lietuvis Laurynas Katkus (k.) ir čikagietis Christopher Merrill. (Asmeninio archyvo nuotraukos)

Kalbėjosi Ramūnas Čičelis. Keturiasdešimtmečių kartos rašytojas, poetas, eseistas, vertėjas Laurynas Katkus – asmuo, su kuriuo galima kalbėtis apie daugelį temų, nes jo patirtis, kaip ir dera menininkui, itin plati ir įvairialypė. Su šiuo metu Vilniuje gyvenančiu kūrėju kalbamės apie emigraciją, kultūrinius ir literatūrinius jos aspektus. Esate gimęs „brandaus sovietmečio” laiku, ...

Toliau...

Užtark mus, Palaimintasis Teofiliau

Birželio 25 d. 2 val. p. p. Lietuvos laiku iškilminga procesija į Katedros aikštę Vilniuje atlydėtas Teofiliaus Matulionio sarkofagas.

Audronė V. Škiudaitė. Prieš vyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos šventę Kaišiadorių vyskupijos, kuri tapo trečiąja Lietuvos vyskupija, sauganti ypatingas relikvijas, generalvikaras Algirdas Jurevičius žurnalistams sakė, kad prie Palaimintojo sarkofago tikintieji galės ne tik melstis, prašydami Dievo malonių, bet ir pergalvoti represijas kentusio T. Matulionio gyvenimą. „Dvasiniu požiūriu jis tampa mūsų užtarėjas ...

Toliau...

Vytauto K. Jonyno meninė veikla Amerikoje

Vitražai Šv. Antano koplyčioje Kennebunkport, ME.

Gediminas Indreika. Šiemet minime iškilaus menininko Vytauto Kazimiero Jonyno 110-ąsias gimimo metines. Reikšminga jo kūrybinio gyvenimo dalis praėjo Vokietijoje ir Amerikoje. Jonyno jubiliejus iškilmingai atšvęstas Lietuvoje, dar nebuvo deramai paminėtas Vakaruose. Norėčiau glaustai pažvelgti į šio visapusiškai talentingo menininko gyvenimą ir kūrybą Amerikoje. Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo ...

Toliau...

J. Markulis. Išdaviko anatomija

Knygos viršelis.

Vitalius Zaikauskas. Neseniai pasirodė istoriko, publicisto, Seimo nario Arvydo Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai”. Autorius A. Anušauskas studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultete. 1995 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Vienuolika metų buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, periodinio žurnalo ...

Toliau...

Dievo Apvaizdos bažnyčiai Čikagoje gresia uždarymas

Dievo Apvaizdos bažnyčia 18-toje gatvėje, Čikagoje.

GEDIMINAS INDREIKA. Antroji seniausia lietuvių parapija Čikagoje, Dievo Apvaizdos, buvo įkurta 1900 metais. Atlaikiusi Pilseno apylinkės demografinius pokyčius, pastaruosius 40 metų ši istorinė baž­nyčia tarnavo ispanakalbiams. Da­bartinė bažnyčia, pradėta statyti 1914 m. ir baigta 1927 m., yra viena gražiausių lietuvių bažnyčių Čikagoje. Ją aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II savo ...

Toliau...

Kovos ir palikimas Lietuvių emigrantų Amerikoje (I)

1934 m. San Francisco darbininkų streikas.

Donatas Januta. Čia guli lietuviai, Mylėję, Jieškoję šviesos ir gerovės, Kovoję Su priespauda, skurdu, Su prietarais, Su savo klebonais.  Poetas Kleopas Jurgelionis. Čikagos Lietuvių Tautinių kapinių 25 metų jubiliejaus proga, 1936 m. Lietuviams, vykstantiems į kitas šalis ieškoti geresnių uždarbių, dažnai tenka dirbti sunkius darbus už žemus atlyginimus. Bet vargai šiandieninių „ekonominių ...

Toliau...