CENTRAS - Istorija

Istorija

Lietuvos himnas „atplauks” Čikagos upe

VIRGINIJA PETRAUSKIENĖ. „Tautiška giesmė aplink pasaulį” – jau dvyliktus metus iš eilės rengiamas projektas, kurio nesustabdė net COVID-19 pandemija. Nes lietuviai išradingi – jie suranda būdų, kaip saugiai susiburti ir kartu giedoti. Šiais metais Čikagoje Lietuvos himnas bus giedamas kaip niekada iki šiol – pirmiausiai jis suskambės iš Čikagos upe ...

Toliau...

Nuo dviejų kambarių iki dviejų pastatų. Dr. Roberto Vito keturiasdešimties metų darbo Lituanistikos tyrimo centre prasmė

Šiais metais, gegužės 12 d., sukako 40 metų, kai dr. Robertas Vitas dirba Lituanistikos tyrimo centro (LTC) labui. Ir nors pačiam centrui dar tik 38 metai, R. Vitas buvo vienas iš tų, kurių dėka tas centras atsirado. Apie tai, kas atvedė į lietuvišką veiklą, kokie svarbiausi darbai atlikti ir ką ...

Toliau...

Solidarumo šauklys

JŪRATĖ KUODYTĖ. Vieni jį laikė šventuoju dar gyvam esant, kiti gi kaltino nusikaltimų dangstymu, tačiau net ir didžiausi kritikai tiek jo paties aplinkoje, tiek toli už jos ribų pripažino jo milžinišką įtaką siekiant socialinio teisingumo, žmogaus teisių į laisvę ir savos religijos išpažinimą, mezgant ryšius tarp skirtingų religijų, siekiant taikos ...

Toliau...

Neužmiršti ir… prikelti. Variacijos partizano Antano Kraujelio gyvenimo tema.

Aldona Žemaitytė-Petrauskienė. Prieš keletą mėnesių leidykla „Alma litera” išleido dar vieną knygą apie XX amžiaus vidurio Lietuvos partizanus, kovojusius prieš Sovietų sąjungos primestą režimą. Šių dienų skaitytojams turi būti ir yra labai svarbus Lietuvos partizanų veikimo sovietmečio pradžioje gražinimas į mūsų atmintį. Žmogus be atminties yra dar blogiau už aklą. ...

Toliau...

Ne komforto zona

Renata Šerelytė. Kažkodėl partizaninė tematika mūsų literatūroje ir mene šliejasi prie tų, apie kurias kalbama puse balso ir kurioms tarsi neteikiama didelės reikšmės. Galbūt dėl to, kad tema – jautri, besiremianti gyva atmintimi (liudininkų pasakojimais, vis dar atrandamais partizanų dokumentais, nuslėptomis KGB bylomis ir kt.). Be to, visada kyla klausimas ...

Toliau...

Neakivaizdinis Vilnius

Ieva Marija Mendeikaitė. Karantino metu „Neakivaizdinis Vilnius” ir toliau džiugina savo sekėjus, norinčius kiek galima daugiau sužinoti apie šį įstabų Gedimino miestą. Platforma „Neakivaizdinis Vilnius” savo puslapyje siūlo ne tik įdomiausius Vilniaus miesto rajonų, pastatų, gatvelių ar menų ir jų kūrėjų aprašymus, tačiau taip pat siūlo ir virtualias ekskursijas su ...

Toliau...

Šimtas vienuoliktieji – nauja pradžia? Palydėjus senuosius, pasitinkant naujuosius…

Ramunė Lapas. Jubiliejiniai (šiemet atšventėme 110 metų!) 2019-ieji „Draugui” buvo dosnūs įdomių temų, neeilinių pašnekovų, institucijų dėmesio, garbingų svečių. Iš visų turiningų metų norėčiau išskirti kelis įvykius. Pirmasis – tai LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus apsilankymas redakcijoje gegužės 3 dieną, kai jis įteikė „Draugo” leidėjų tarybos nariui, laikraščio istorinių ...

Toliau...

Ar pagaliau atgims „Ramovos” teatras Bridgeporte?

Parengė Rimas Černius. Bridgeporte gyvenę ar dar tebegyvenantys lietuviai galbūt su nostalgija prisimena „Ramovos” kino teatrą Halsted gatvėje. Teatras lietuvišku pavadinimu jau ilgą laiką neveikia, nors iškaba tebeskelbia jo pavadinimą. Pastaruoju metu atsirado „Ramovos” atsinaujinimo prošvaisčių. „Block Club Chicago” internetinė svetainė neseniai paskelbė korespondentės Ariel Cheung straipsnius, kuriuose pranešama, kad ...

Toliau...

Sausio 13-ąją žuvusiojo sūnus: M. Gorbačiovas turi atsakyti teisme

Virginija Petrauskienė. Lapkričio pradžioje Lietuvos emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija” vadovas psichologijos mokslų daktaras Robertas Povilaitis buvo atskridęs iš Lietuvos į Čikagą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje apie patyčių prevenciją. Jis apsilankė „Draugo” redakcijoje, kur kalbėjomės visai ne apie psichologiją, o apie jo didžiules pastangas siekti istorinio teisingumo. Lietuvoje gyvenantis dr. R. ...

Toliau...

Nepramintais Katedros požemių takais

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė. Spalį lankiausi Vilniaus arkikatedros bazilikos požemių šiaurinėje erdvėje, kuri prieš 100 ir daugiau metų buvo užtverta, prieš 200 užmūryta, neprieinama nei lankytojams, nei mokslininkams (iki šiol lankoma jos dalis teužėmė trečdalį ploto). Nuo šiol šie požemiai (120 kv. m plotas) atviri nedidelėms smalsuolių grupėms su gidu, žinoma, prieš ...

Toliau...