Virginija Petrauskienė. Šventės „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai” ugnys savaitgalį, rugpjūčio 25 dieną nušvito ne tik Baltijos jūros paplūdimiuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Simbolinis Baltijos šalių laužas suliepsnojo ir Amerikoje – Ramiojo vandenyno pakrantėje, San Francisco esančiame Ocean Beach. Čia gyvenantys lietuviai, latviai ir estai – iš viso 87 žmonės …
Toliau...Šimtmečio vasarai įsibėgėjus
Alė Namikienė. Rako stovyklavietėje žygiuojant dažnai skambėdavo daina „Norėčiau būti toj rikiuotėj, kai mūsų tuntas atžygiuos…” O tie tuntai – tai „Lituanica”, „Aušros Vartai-Kernavė” ir „Nerija”, šią vasarą Rako stovyklavietėje X Tautinėje stovykloje priėmę beveik 800 svetelių. Gilias skautiškas šaknis turintys šių trijų tuntų tuntininkai – v.s.fil. Vytenis Lietuvninkas, v.s.fil. …
Toliau...„Į Lietuvą iš Amerikos importuočiau tautiečių bendruomeniškumo jausmą…”
Kalbino Virginija Petrauskienė. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje jau netrukus – rugsėjo 30 dieną 5 val. p. p. įvyks muziejaus 2018 Metų žmogaus pagerbimo iškilmės ir pokylis. Šiais metais Metų žmogumi muziejus išrinko LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorių Marijų Gudyną. Jis pats žada atvykti iš Lietuvos į šį …
Toliau...Vienuolių kazimieriečių muziejus bus atviras visiems
Kalbino Virginija Petrauskienė. Jau kitą šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyne atidaroma nedidelė, bet labai įdomi ir svarbi muziejinė erdvė, skirta seserų kazimieriečių kongregacijos įkūrimo istorijai ir jos steigėjai – iš Lietuvos, Ramygalos krašto kilusiai lietuvaitei Kazimierai Kaupaitei, geriau žinomai kaip Motina Marija Kazimiera Kaupaitė. Apie tai …
Toliau...Lietuva turi sužinoti tiesą
Virginija Petrauskienė. Lietuva tik dabar atrado Atgimimo tautinės simbolikos autorių. JAV lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono šią vasarą Lietuvoje tapo tikra sensacija heraldikos specialistams. Amerikos lietuvis pareiškė, kad Lietuvoje nemažoje dalyje parduodamos patriotinės atributikos ir net kai kuriose įstaigose naudojamas stilizuotas Vytis yra jo anksčiau turėtos įmonės „Baltic Associates” autorinis …
Toliau...Putnamo piknikas „Mūsų Tėvynė – Lietuva!”
Rasa Miliūtė. Apie Putnamo seselių pikniką garsas sklinda ne tik Rytinėje pakrantėje. Apie jį žino ne tik Amerikos lietuviai katalikai, visi ankstesniųjų išeivių bangų lietuviai, bet ir po Nepriklausomybės į JAV atvykę trečiabangiai bei jų vaikai, visi, besidžiaugiantys aktyviu poilsiu Neringos, Dainavos stovyklose. Ir ne tik jie – žino daugelis …
Toliau...Ar norėtumėte gyventi Dausuvoje?
Virginija Petrauskienė. Ar teko girdėti, kad prieš 125 metus Lietuvoje, Užpalių valsčiuje, gimė žmogus, būsimasis profesorius, kuris vėliau apkeliavo daugybę pasaulio šalių, tapo profesionalios geografijos Lietuvoje pradininku ir išgarsėjo ne tik kaip žymus mokslininkas, visuomenės veikėjas, bet ir kaip keistos, iki šiol ne vieno vaizduotę žadinančios ir iš dalies išsipildžiusios …
Toliau...Iš DRAUGO archyvo 1915: Kada pavėlavimas lietuvius apsaugojo
Kartais mandagus pavėlavimas turi ir teigiamą pusę. Šiuo atveju, pasirodo, kad pavėlavimas ar kiti sutapimai apsaugojo dauguma lietuvių nuo žūties Čikagos upėje įvykusioje didelėje nelaimėje – „SS Eastland” laivo apsivertime. Tragedija įvyko 1915 m. liepos 24 d., ir buvo aprašyta kitos savaitės liepos 29 d. Drauge. Straipsnio autorius nežinomas, kadangi …
Toliau...Lietuvos laisvės byla Jungtinėse Amerikos Valstijose Nepriklausomybės išvakarėse
Viktoras Nakas. Prieš beveik 27 metus birželio 13 d. sėdėjau Baltųjų rūmų salėje, laukiau ateinant prezidento George H. W. Busho. Salėje buvo nemažai lietuvių, latvių ir estų kilmės Amerikos piliečių – keliasdešimt, o gal net šimtas. Drįstu spėti, kad tai daugiausia pabaltiečių tuose rūmuose per pusę šimtmečio. Prezidentas atėjo pasirašyti Pabaltijo Laisvės …
Toliau...Iš DRAUGO archyvo 1909: Pirmasis numeris
Skaitant „DRAUGO” archyvą, pastebima kaip dažnai laikraščių numeriuose pasirodo įvairūs eilėraščiai. Pirmasis, 1909 m. liepos 12 d. numeris taip pat prasideda eilėraščiu. Eilėraštis buvo pasirašytas tik inicialais: J. K., bet autorius būtų prelatas Kazimieras Urbonavičius (pagal J. Prunskio straipsnį spausdintą Aidai žurnale, 1959 m.?); prelatas pasirašydavo slapyvardžiu „Jonas Kmitas” arba …
Toliau...