CENTRAS - Istorija (puslapis 3)

Istorija

A. Lipskis grįžo į gimtąją Žemaitiją

Jubiliejinės dailininko Antano Lipskio parodos rengėjai ir svečiai (iš kairės): A. Lipskio poeziją skaitęs Žemaičių muziejaus direktorius A. Bakanauskas, menotyrininkė I. Šadzevičienė, gyd. J. Ravickas su žmona, R. ir L. Narbučiai, D. Einikienė.

Audronė V. Škiudaitė Rugsėjo 23 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, kuris veikia kunigaikščių Oginskių rūmuose, buvo atidaryta išeivijos dailininko dr. Antano Lipskio gimimo 100-mečiui skirta paroda, pavadinta žodžiais iš jo poezijos – „Nelaukdamas, kol vasa­ra sunoks, ėjau ieškoti Lietuvos”. Ši taikli frazė, parinkta muzieji­ninkų, rodo dvasingą sielą, – nors A. ...

Toliau...

Metus sveriame darbais. Pasaulio lietuvių centras švenčia savo gyvavimo 30-metį

Pasaulio lietuvių centras.

Pasaulio lietuvių centras (PLC), esantis Lemonte, švenčia savo gyvavimo 30-metį. Ar tai daug? Jeigu skaičiuosi tik metus, tai trys dešimtys metų tikrai nėra labai didelis laiko tarpas, jis sudaro maždaug trečdalį ilgo vieno žmogaus gyvenimo. Tuo metu jauni, prieš 30 metų prie PLC ištakų buvę žmonės iki šiol tebėra jaunatviški, ...

Toliau...

Restauratorius prisideda prie istorinio paveldo išsaugojimo

Victoria teatras.

Jovita Beliak-Antanavičienė. Profesija – tai žmogaus rūbas, kurį kasdien vilkėdamas, jis sukelia skirtingas praeivių emocijas. Vieni didžiuojasi bū­dami verslininkais, nors jų nuostoliui nėra galo, kiti kukliai kalba apie pyragaičių gaminimą vietinėje kepyklėlėje, kuri galbūt po metų prasiplės į kitus miestus ir atidarys dar 10 parduotuvių. Dažnai žmonės teisiami pagal titulą, ...

Toliau...

Darsyk sugrįžta. Rankose – nauja knyga „We Thought We’d Be Back Soon”

Bronė ir Vaclovas Pabarčiai.

Raimundas Marius Lapas. Sakytinės istorijos projektas gimė JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos veiklos rėmuose 1995 metais. Viename tarybos posėdyje buvo pasiūlyta įamžinti kartos, pasitraukusios iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą, atsiminimus. Svarbiausia užduotis buvo įrašyti į magnetofono juostas jų išgyvenimus: traukimąsi iš Tėvynės, keliavimą į Vakarus, laikiną buvimą Vakarų Europoje ...

Toliau...

Ačiū už dosnumą: a. a. Algirdą Čepėną atsimenant

Atsisveikinimo su Mečislovu Algirdu Čepėnu apeigas Daugailių kapinėse veda kun. Juozas Čepėnas (k.) ir parapijos klebonas Saulius Kalvaitis.

Danguolė Kviklytė. Vis dažniau netenkame kartos, gimusios ir brendusios tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, pergyvenusios Antrojo pasaulinio karo žiaurumus ir ryžtingai kovojusios už Lietuvos laisvę. Nors dalis šios kartos atstovų buvo priversti iš Lietuvos pasitraukti, dauguma jų savo krašto niekuomet nepaliko, kiekvieną dieną išgyvendami dėl jos okupacijos ir likimo. Vienas iš tokių ...

Toliau...

„SOS Americans for Lithuania’s Freedom”: dirbome nerašydami protokolų. Kad pasiektų JAV politikus, patriotai prisigretino net prie gėjų parado.

Virginija Petrauskienė. Jeigu meldiesi iš širdies, ar po to parašai protokolą, kiek ir kokių maldų tą dieną sukalbėjai? Ar įmanoma suskaičiuoti ir užfiksuoti, kiek jų, viltingai kuždėtų ar beviltiškai šauktų, buvo išklausyta? Tokį palyginimą nesunkiai suradau, išklausiusi 28-erių metų senumo istoriją apie lietuvių grupės, pasivadinusios „SOS Americans for Lithuania’s Freedom”, ...

Toliau...

Paminėtos Petro Kisieliaus 100-osios gimimo metinės

Žiūrovai labai gerai įvertino filmą apie „sielų daktarą”.

Algis Vaškevičius. Rugpjūčio 17-ąją sukako lygiai 100 metų nuo daktaro, visuomenės veikėjo, Ateitininkų federacijos pirmininko, vieno iš Ateitininkų namų steigėjų, ilgamečio laikraščio „Draugas” leidėjų tarybos pirmininko ir Draugo fondo pirmininko Petro Kisieliaus (1917–2008) gimimo. Ši sukaktis gražiu renginiu tądien paminėta Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įsikūrusiame Adolfo Damušio demokratijos studijų centre. ...

Toliau...

Uždaroji ir atviroji emigracija

Kolegos: poetai, eseistai, vertėjai lietuvis Laurynas Katkus (k.) ir čikagietis Christopher Merrill. (Asmeninio archyvo nuotraukos)

Kalbėjosi Ramūnas Čičelis. Keturiasdešimtmečių kartos rašytojas, poetas, eseistas, vertėjas Laurynas Katkus – asmuo, su kuriuo galima kalbėtis apie daugelį temų, nes jo patirtis, kaip ir dera menininkui, itin plati ir įvairialypė. Su šiuo metu Vilniuje gyvenančiu kūrėju kalbamės apie emigraciją, kultūrinius ir literatūrinius jos aspektus. Esate gimęs „brandaus sovietmečio” laiku, ...

Toliau...

Užtark mus, Palaimintasis Teofiliau

Birželio 25 d. 2 val. p. p. Lietuvos laiku iškilminga procesija į Katedros aikštę Vilniuje atlydėtas Teofiliaus Matulionio sarkofagas.

Audronė V. Škiudaitė. Prieš vyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos šventę Kaišiadorių vyskupijos, kuri tapo trečiąja Lietuvos vyskupija, sauganti ypatingas relikvijas, generalvikaras Algirdas Jurevičius žurnalistams sakė, kad prie Palaimintojo sarkofago tikintieji galės ne tik melstis, prašydami Dievo malonių, bet ir pergalvoti represijas kentusio T. Matulionio gyvenimą. „Dvasiniu požiūriu jis tampa mūsų užtarėjas ...

Toliau...

Vytauto K. Jonyno meninė veikla Amerikoje

Vitražai Šv. Antano koplyčioje Kennebunkport, ME.

Gediminas Indreika. Šiemet minime iškilaus menininko Vytauto Kazimiero Jonyno 110-ąsias gimimo metines. Reikšminga jo kūrybinio gyvenimo dalis praėjo Vokietijoje ir Amerikoje. Jonyno jubiliejus iškilmingai atšvęstas Lietuvoje, dar nebuvo deramai paminėtas Vakaruose. Norėčiau glaustai pažvelgti į šio visapusiškai talentingo menininko gyvenimą ir kūrybą Amerikoje. Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo ...

Toliau...