CENTRAS - Istorija (puslapis 3)

Istorija

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje – po daugiau kaip pusės amžiaus sugrįžę unikalūs vitražai

Vitražai.

Algis Vaškevičius. „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija” – taip pavadinta unikali paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Čia daugiau kaip po 50 metų vėl galima pamatyti ir pasigėrėti penkiais vitražais iš Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčios Laikinojoje sostinėje. Tai vieni seniausių ir vertingiausių vitražų Lietuvoje. Nukryžiuotojo vitražas ...

Toliau...

Vienos nuotraukos istorija

Iš k.: Birutė Nasvytytė-Smetonienė, Sofija Smetonienė, Pranciškus Baltrus Šivickis, Julius Smetona (su skrybėle).

Laima Petrauskienė. Prieš septynerius metus, nagrinėjant XX a. iškiliausio Lietuvos biologo-mokslininko Pranciškaus Baltraus Šivickio (1882–1968) foto archyvą, į rankas pakliuvo nedidukė, prastokos kokybės, nerūpestingai apkarpyta nuotrauka. Patalpinta pačiame kukliausiame albume iš visų tirtų, lyg ir išeitų – buvusi nelabai reikšminga fotografo gyvenime. Šivickis fotografavo labai daug, jo foto archyve maždaug ...

Toliau...

Dėl Prezidento A. Smetonos mirties priežasties vis dar diskutuojama

Prezidento Antano Smetonos žūties 75-osios metinės buvo paminėtos Kauno istorinės prezidentūros sodelyje.

Pagal įvairią spaudą parengė A. V. Škiudaitė. Galima sakyti, kad tik šiemet įvyko persilaužimas dėl Prezidento Antano Smetonos (gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčiuje, Vilkmergės apskr. – žuvo 1944 m. sausio 9 d. Clevelande, JAV) oficialaus pripažinimo – 2019-ieji paskelbti Antano Smetonos metais. Tai Prezidento žūties 75-mečio metai. ...

Toliau...

V. Vengrienė: legendiniame „Amerikos balso” radijuje dirbome prasmingai

„Amerikos balso” redakcijos lietuvių skyriaus darbuotojai: pirmoje eilėje iš k. – Kristina Nakienė, Virginija Vengrienė, Jolanta Raslavičiūtė. Antroje iš k.: V. Būtėnas, J. Bradūnas, R. Kasparas, L. Rimkus, J. Blekaitis ir A. Petrutis.

Virginija Petrauskienė. Praėjusį mėnesį, 2018 metų gruodžio 27 dieną „Globalios Lietuvos” apdovanojimas už ilgametę veiklą buvo įteiktas „Amerikos balso”  redakcijos lietuvių skyriui, veikusiam nuo 1951 iki 2004 metų. „Net ir sunkiausiais sovietų okupacijos metais JAV lietuvių ir JAV vyriausybės pastangomis įkurtas „Amerikos balso” radijas buvo laisvės spindulėlis pasiekdavęs už geležinės ...

Toliau...

Anuomet „Drauge” rašyta…

1919 m. „Draugas".

Mieli skaitytojai! 2019 metais „Draugas” švęs savo jubiliejinį gimtadienį. Liepos 12 dieną jam sukaks 110 metų. 1909-aisiais „Draugas” bu­vo pradėtas leisti Pen­nsylvanijos valstijoje esančiame Wilkes-Barre mieste. O 1912 metų liepą jo leidyba perkelta į Čikagą. Pirmajame laikraščio numeryje esančiame redaktorių kreipimesi į skaitytojus rašoma, kad naujas laikraštis bus visų Amerikos lietuvių ...

Toliau...

Pasaulį galima kišenėje nešiotis

Gražina Sviderskytė (priekyje) su VDKM restauratoriais saugyklose prie ekspozicijai ruošiamų Lituanicos nuolaužų. 2012 m.

Rasa Kazlas. Kol kas žurnalistė, buvusi Lietu­vos televizijos informacinių laidų ve­dėja, dokumentinių filmų kūrėja, is­to­rijos mokslų daktarė Gražina Svi­derskytė gyvena dviejose vietose: Vil­niuje ir Victorijoje, Britų Kolumbi­jo­je, Kanadoje. Vilniuje Gražina dir­ba du darbus, kaip ir visi Lietuvos pi­liečiai, moka mokesčius ir ilgam par­važiuoja į Victoriją, kur sparčiau šaknis leidžia jos ...

Toliau...

„…vardan pareigos žmonėms ir tautai…”

Bitės rankraštis.

Aldona Ruseckaitė. Besibaigiant šiems Lietuvos šimtmečio metams, kai jau daugybė asmenybių paminėta, pagerbta, dar noriu prisiminti rašytoją, pedagogę, publicistę, filantropę, visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, kurios visas gyvenimas buvo vainikuotas darbu ir kieta pareiga. Pati apie save taip yra prisipažinusi: „Esu veiklaus būdo, vien svajonėmis ir troškimais gyvenime pasitenkinti ir negalėjau, ir nemokėjau. ...

Toliau...

„Lietuva tikrai yra nuostabi vieta gyventi ir kurti”

Lietuviai visame pasaulyje – kaip ir šeima – tarsi vienas stiprus kumštis!

Kalbėjosi Vitalius Zaikauskas. Specialiai „Draugui” Gerbiamas Marijau, kokie Jums buvo šitie besibaigian­tys metai?  Jeigu kalbėtume apie mane asmeniškai – tai buvo pirmieji pilni metai pragyventi Lietuvoje. Pradžioje, tik grįžus, buvo daug persikraustymo rūpesčių, reikėjo surasti vaikams mokyklas, įsikurti, nustatyti gyvenimo ritmą ir panašiai. Galiu pasidžiaugti, kad jau pilnai įsiliejome į ...

Toliau...

Perkūno name Kaune – garsiojo olandų dailininko Rembrandt piešiniai

Rembrandt piešiniuose – įvairūs siužetai.

Algis Vaškevičius. Kaune, istoriniame Perkūno name, kuris išsiskiria savo gotikine architektūra ir buvo pastatytas dar XV amžiaus antrojoje pusėje atidaryta unikali paroda – čia galima pamatyti garsiojo olandų dailininko Rembrandt van Rijn (1603–1669) piešinius. Jie čia pateikiami iš bibliografine retenybe laikomo archyvinio aplanko, kurį saugo žinomas Lietuvos dailininkas, žurnalistas ir ...

Toliau...

Jonas Basanavičius grįžo Vilniun! Mokėsime pasidžiaugti?

Susibūrimas prieš atidengiant paminklą.

Astrida Petraitytė. Lapkričio 23-ąją Vilniuje nutiko šventė! Čia, į aikštę prieš Filharmoniją, per patį savo gimtadienį sugrįžo Jonas Basanavičius, Tautos patriarchas, Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 12 04-05) organizatorius ir pirmininkas, Vasario 16-osios signataras… Taip, tą penktadienio vakarą atidengta Gedimino Piekuro sukurta skulptūra: solidus Basanavičius, pasiremdamas lazdele, žengia senojo Vilniaus gatve ...

Toliau...