CENTRAS - Istorija (puslapis 5)

Istorija

„Į Lietuvą iš Amerikos importuočiau tautiečių bendruomeniškumo jausmą…”

M. Gudynas: „Dirbdamas Čikagoje, visuomet jaučiau žmonių supratimą ir palaikymą”.

Kalbino Virginija Petrauskienė. Balzeko lietuvių kultūros muzie­juje jau netrukus – rugsėjo 30 dieną 5 val. p. p. įvyks muziejaus 2018 Metų žmo­gaus pagerbimo iškilmės ir poky­lis. Šiais metais Metų žmogumi mu­ziejus išrinko LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorių Marijų Gudyną. Jis pats žada atvykti iš Lietuvos į šį ...

Toliau...

Vienuolių kazimieriečių muziejus bus atviras visiems

Muziejaus (Legacy Room) kūrimo komiteto narės (pirmoje eilėje iš k.): seselės Immacula Wendt, Regina Dubickas, Therese Dabulis, Margaret Petcavage. Antroje eilėje iš k.: Daina Čyvienė, Mary Beth McCarthy, seselė Elizabeth Ann Yocius, Paula Schultz ir seselė Margaret Zalot.

Kalbino Virginija Petrauskienė. Jau kitą šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyne atidaroma nedidelė, bet labai įdomi ir svarbi muziejinė erdvė, skirta seserų kazimieriečių kongregacijos įkūrimo istorijai ir jos steigėjai – iš Lietuvos, Ramygalos krašto kilusiai lietuvaitei Kazimierai Kaupaitei, geriau žinomai kaip Motina Marija Kazimiera Kaupaitė. Apie tai ...

Toliau...

Lietuva turi sužinoti tiesą

G. Karosas jaunystėje su grupe lietuvių apkeliavo Ameriką, skleisdamas žinią apie Lietuvą

Virginija Petrauskienė. Lietuva tik dabar atrado Atgimimo tautinės simbolikos autorių. JAV lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono šią vasarą Lietuvoje tapo tikra sensacija heraldikos specialistams. Amerikos lietuvis pareiškė, kad Lietuvoje nemažoje dalyje parduodamos patriotinės atributikos ir net kai kuriose įstaigose naudojamas stilizuotas Vytis yra jo anksčiau turėtos įmonės „Baltic Associates” autorinis ...

Toliau...

Putnamo piknikas „Mūsų Tėvynė – Lietuva!”

Vaikai buvo neatsiejama sudėtingos meninės programos dalis.

Rasa Miliūtė. Apie Putnamo seselių pikniką garsas sklinda ne tik Rytinėje pakrantėje. Apie jį žino ne tik Amerikos lietuviai katalikai, visi ankstesniųjų išeivių bangų lietuviai, bet ir po Nepriklausomybės į JAV atvykę trečiabangiai bei jų vaikai, visi, besidžiaugiantys aktyviu poilsiu Neringos, Dainavos stovyklose. Ir ne tik jie – žino daugelis ...

Toliau...

Ar norėtumėte gyventi Dausuvoje?

Ekspedicijos dalyvius domina ne tik Kazio Pakšto ir Kazio Bradūno gyvenimo keliai, bet ir po pasaulį išsibarstę lietuviai.

Virginija Petrauskienė. Ar teko girdėti, kad prieš 125 metus Lietuvoje, Užpalių valsčiuje, gimė žmogus, būsimasis profesorius, kuris vėliau apkeliavo daugybę pasaulio šalių, tapo profesionalios geografijos Lietuvoje pradininku ir išgarsėjo ne tik kaip žymus mokslininkas, visuomenės veikėjas, bet ir kaip keistos, iki šiol ne vieno vaizduotę žadinančios ir iš dalies išsipildžiusios ...

Toliau...

Iš DRAUGO archyvo 1915: Kada pavėlavimas lietuvius apsaugojo

Kartais mandagus pavėlavimas turi ir teigiamą pusę. Šiuo atveju, pasirodo, kad pavėlavimas ar kiti sutapimai apsaugojo dauguma lietuvių nuo žūties Čikagos upėje įvykusioje didelėje nelaimėje – „SS Eastland” laivo apsivertime. Tragedija įvyko 1915 m. liepos 24 d., ir buvo aprašyta kitos savaitės liepos 29 d. Drauge. Straipsnio autorius nežinomas, kadangi ...

Toliau...

Lietuvos laisvės byla Jungtinėse Amerikos Valstijose Nepriklausomybės išvakarėse

Viktoras Nakas. Prieš beveik 27 metus  birželio 13 d. sėdėjau Baltųjų rūmų salėje, laukiau ateinant prezidento George H. W. Busho. Salėje buvo nemažai lietuvių, latvių ir estų kilmės Amerikos piliečių –  keliasdešimt, o gal net šimtas. Drįstu spėti, kad tai daugiausia pabaltiečių tuose rūmuose per pusę šimtmečio. Prezidentas atėjo pasirašyti Pabaltijo Laisvės ...

Toliau...

Iš DRAUGO archyvo 1909: Pirmasis numeris

Skaitant „DRAUGO” archyvą, pastebima kaip dažnai laikraščių numeriuose pasirodo įvairūs eilėraščiai. Pirmasis, 1909 m. liepos 12 d. numeris taip pat prasideda eilėraščiu. Eilėraštis buvo pasirašytas tik inicialais: J. K., bet autorius būtų prelatas Kazimieras Urbonavičius (pagal J. Prunskio straipsnį spausdintą Aidai žurnale, 1959 m.?); prelatas pasirašydavo slapyvardžiu „Jonas Kmitas” arba ...

Toliau...

Kauną papuošė „Laisvės kario” skulptūra

Skulptorius A. Sakalauskas atskleidė, kad kariui stengtasi suteikti Romo Kalantos veidą. (A. Vaškevičiaus nu

Algis Vaškevičius. Valstybės dienos išvakarėse Kauno pilies kieme buvo iškilmingai atidengta skulptūra „Laisvės karys”. Beveik septynių metrų aukščio skulptūra buvo išlieta Ukrainoje. Naujoji bronzinė skulptūra prie Kauno pilies pastatyta ant šešių metrų skersmens sferos, pagamintos iš tamsaus granito. Skulptūros autoriai – lietuvis Arūnas Sakalauskas bei du ukrainiečiai – Borisas Krylovas ...

Toliau...

TARP AMERIKOS IR LIETUVOS, TARP TEN IR ČIA

Iš kairės: Violeta Kelertas, Birutė Putrius 2018 m. Vilniaus knygų mugėje.

Žydronė Kolevinskienė. Lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Išskyrus atskirus laikotarpius, kada įvairios priežastys ribodavo emigrantų skaičių, Lietuva, kaip teigia istorikai, nuo XIX a. pabaigos buvo viena iš daugiausiai emigrantų (pagal gyventojų skaičių) pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Kita vertus, ...

Toliau...