CENTRAS - Istorija (puslapis 8)

Istorija

Čikagoje: Mantas Jankavičius – Žygimantas Augustas

Didingame miuzikle garsiam dainininkui M. Jankavičiui atiteko Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto vaidmuo.

Kalbėjosi Rasa Kazlas. Beveik prieš pusantrų metų, vos įvykus miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” prem­jerai Lietuvoje, Čikagos lietuvių bendruomenė pradėjo puoselėti viltį kaip šį grandiozinį projektą pristatyti JAV žiūrovams. Jau visai greitai, fortūnai palankiai nusišypsojus, spa­lio 6 dieną, ši mintis taps kūnu. Miu­ziklas bus vienintelį kartą parodytas legendinėje Čikagos „Auditorium Theatre” salėje. ...

Toliau...

Iš DRAUGO archyvo 1923: Visi į parodą

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR PRAMONĖS PARODA ATIDARYTA. Visi į Parodą. (1923-09-14) Rugp. 26 d., apie dvyliktą valandą jau plaukė būriais žmonės iš miesto į Parodos kalną, vieni per naujai padarytą įėjimą Vytauto prospekto gale, kur per plačius vartus naujai supiltas takas vedė stačiai į Parodą, kiti ėjo per pernykščius vartus ...

Toliau...

Didvyriškų kovų pėdsakais

Partizanų ryšininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna mėgaujasi laisve rudenėjančiuose kaimo laukuose.

Aldona Žemaitytė. Rašytojas, teatralas, buvęs LRT dokumentinių filmų studijos vyr. redaktorius Eugenijus Ignatavičius yra išleidęs ne vieną knygą apie Lietuvos partizanų kovas, sukūręs scenarijų filmui „Stirna”. Daugelio jo knygų tema vis ta pati – skaudžiai teisi ir tiesi: apie partizanų pasipriešinimą bolševikiniams okupantams, siekusiems pavergti mūsų Tėvynę. Priešinosi pirmosios Lietuvos ...

Toliau...

100 metų negęstantis židinys

Seselės (dabar jau a. a.) Palmyros šimtasis gimtadienis. Šalia – seselės Eugenija, Laimutė ir Bernadeta.

Vitalija Dunčienė. Prieš 100 metų įprastinį Lietuvos žmonių gyvenimą supurtė ypatingos svarbos įvykiai, nulėmę visos lietuvių tautos likimą. 1918 m. vasario 16 d. Lietuva tapo Nepriklausoma, laisva valstybe. Jeigu ne tų metų įvykiai, ka­žin ar šiandien egzistuotume kaip są­moningi lietuviai, besididžiuojantys sava valstybe?  Žinome, kad labai sunku sutarti, nutarti, nubalsuoti, ...

Toliau...

Du post scriptum Thomo Manno festivaliui

Eduardo Jonušo namai – muziejus.

Astrida Petraitytė. Atvažiuojantieji liepą į Nidą dėl Thomo Manno festivalio ir nelinkusieji „laisvu laiku” įsijausti į kurortinį režimą, gali čia rasti ir daugiau kultūrinių pramogų. Viena iš naujų galimybių – Eduardo Jonušo namai, didžiajam Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui iškeliavus Anapilin, jo našlės Vitalijos Jonušienės rūpesčiu atverti visuomenei (dėl apsilankymo pravartu ...

Toliau...

Šimtmečio laužas liepsnojo ir prie vandenyno

„Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai”.

Virginija Petrauskienė. Šventės „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai” ugnys savaitgalį, rugpjūčio 25 dieną nušvito ne tik Baltijos jūros paplūdimiuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Simbolinis Baltijos šalių laužas suliepsnojo ir Amerikoje – Ramiojo vandenyno pakrantėje, San Francisco esančiame Ocean Beach. Čia gyvenantys lietuviai, latviai ir estai – iš viso 87 žmonės ...

Toliau...

Šimtmečio vasarai įsibėgėjus

Vieno savaitgalio darbininkai rudenį: Vytenis Lietuvninkas, Audrius Viktora, Renata Borucki, Donatas Ramanauskas, Aras Linta­kas, Gilė Liubinskaitė, Petras Remeikis, Lidija Šoliūnienė ir Andrius Rasutis.

Alė Namikienė. Rako stovyklavietėje žygiuojant dažnai skambėdavo daina „Norėčiau būti toj rikiuotėj, kai mūsų tuntas at­žygiuos…” O tie tuntai – tai „Lituani­ca”, „Aušros Vartai-Kernavė” ir „Ne­rija”, šią vasarą Rako stovyklavietėje X Tautinėje stovykloje priėmę beveik 800 svetelių. Gilias skautiškas šaknis turintys šių trijų tuntų tuntininkai – v.s.fil. Vytenis Lietuvninkas, v.s.fil. ...

Toliau...

„Į Lietuvą iš Amerikos importuočiau tautiečių bendruomeniškumo jausmą…”

M. Gudynas: „Dirbdamas Čikagoje, visuomet jaučiau žmonių supratimą ir palaikymą”.

Kalbino Virginija Petrauskienė. Balzeko lietuvių kultūros muzie­juje jau netrukus – rugsėjo 30 dieną 5 val. p. p. įvyks muziejaus 2018 Metų žmo­gaus pagerbimo iškilmės ir poky­lis. Šiais metais Metų žmogumi mu­ziejus išrinko LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorių Marijų Gudyną. Jis pats žada atvykti iš Lietuvos į šį ...

Toliau...

Vienuolių kazimieriečių muziejus bus atviras visiems

Muziejaus (Legacy Room) kūrimo komiteto narės (pirmoje eilėje iš k.): seselės Immacula Wendt, Regina Dubickas, Therese Dabulis, Margaret Petcavage. Antroje eilėje iš k.: Daina Čyvienė, Mary Beth McCarthy, seselė Elizabeth Ann Yocius, Paula Schultz ir seselė Margaret Zalot.

Kalbino Virginija Petrauskienė. Jau kitą šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyne atidaroma nedidelė, bet labai įdomi ir svarbi muziejinė erdvė, skirta seserų kazimieriečių kongregacijos įkūrimo istorijai ir jos steigėjai – iš Lietuvos, Ramygalos krašto kilusiai lietuvaitei Kazimierai Kaupaitei, geriau žinomai kaip Motina Marija Kazimiera Kaupaitė. Apie tai ...

Toliau...

Lietuva turi sužinoti tiesą

G. Karosas jaunystėje su grupe lietuvių apkeliavo Ameriką, skleisdamas žinią apie Lietuvą

Virginija Petrauskienė. Lietuva tik dabar atrado Atgimimo tautinės simbolikos autorių. JAV lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono šią vasarą Lietuvoje tapo tikra sensacija heraldikos specialistams. Amerikos lietuvis pareiškė, kad Lietuvoje nemažoje dalyje parduodamos patriotinės atributikos ir net kai kuriose įstaigose naudojamas stilizuotas Vytis yra jo anksčiau turėtos įmonės „Baltic Associates” autorinis ...

Toliau...