Astrida Petraitytė. Kaip visad vasarį keturias dienas (21–24) nutikusi Vilniaus knygų mugė prasmingai skelbė: „Po 20 metų prisistatinėti nebereikia”, išties ji – jubiliejinė. Ne nuo pirmosios mugės, bet jau daugelį metų man tas keturdienis Litexpo (parodų) rūmuose yra smagi, nors kiek ir varginanti – mat daug triukšmo, spūsties, šurmulio – …
Toliau...Prisimenant profesorių Arūną Liulevičių
Rimas Černius. Turbūt visi iš jaunystės prisimename labiausiai mėgstamą mokytoją. Gal tas mokytojas ar mokytoja taip sudomino savo dėstomu dalyku, kad paskatino mus toliau mokytis. O kartais uždegė tokiu susidomėjimu dėstoma sritimi, kad tą sritį pasirinkome savo gyvenimo profesiniu pagrindu. Gal buvo ir tokių mokytojų, kurie sugebėjo savo mokinius paveikti …
Toliau...Privalomos istorinės studijos besidomintiems Vilniaus fotografu
Astrida Petraitytė. Dainius Junevičius. Abdonas Korzonas: pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. – P. 790 Įspūdžiai apie šį leidinį taip pat pritampa (kaip ir „Toks ponas Piekielnis”) prie Knygų mugės srauto – mat joje ir Korzonui skirtas renginys. Bet šį storą leidinį spėjau pastudijuoti iki …
Toliau...Įkvepianti Lozoraičių dvasia
Rasa Kazlas. Šimtmečio diplomatų šeima, užauginusi Vilties prezidentą Dar nuo praėjusio amžiaus iškilios ir Lietuvos istorijoje gilų spaudą palikusios Lozoraičių šeimos pavardė nuolat mirgėjo pirmuose „Draugo” puslapiuose. Stasys Lozoraitis, vyresnysis, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, vėliau nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras pasiuntinybėje Romoje „Villa Lituania”, dar vėliau Lietuvos diplomatinės tarnybos …
Toliau...Iš didelio debesies – mažai lietaus?
Romualdas Kriaučiūnas. Tarp lietuvių plačiai išreklamuotą filmą „Ashes in the Snow” teko pamatyti pirmąją jo išviešinimo dieną – sausio 11 d. Filmas pastatytas pagal Rutos Sepetys knygą „Between Shades of Gray”. Knygos autorė yra gimusi Detroite, Michigano valstijoje. Prieš trejetą metų ji dalyvavo Kultūros centre Southfield mieste vykusiame vasario 16 …
Toliau...Draugui 110. Ko nenunešė laiko tėkmė… Genetinis Kazio Pakšto palikimas – „suspaustų kumščių” kaina
Minint seniausio, nepertraukiamai leidžiamo DRAUGO 110 metų jubiliejų, šiandien „keliaudami” po jo suskaitmenintą archyvą, matome, kad laikraščio puslapiuose amžinam gyvenimui atgulė visa kruvinos lietuviškos rezistencijos, sovietinio režimo istorija, tuose pačiuose puslapiuose ataidi ir pirmieji Nepriklausomybės šauklių balsai, iki šios dienos rikiuojasi atgimusios laisvos, modernios Lietuvos, jos išeivijos aktualijos. Būtent šiais jubiliejiniais DRAUGO metais naujoje rubrikoje „Ko …
Toliau...Akvilina Cicėnaitė: „Kūryba yra mano tiltas į Lietuvą”
Kalbėjosi Laimutė Adomavičienė. Sydney gyvenanti rašytoja ir vertėja Lietuvoje išgarsėjo kaip vaikų, ypač paauglių, knygų autorė. Ne viena knyga yra dalyvavusi Metų knygos rinkimuose ir pelniusi apdovanojimų. 2017 m. A. Cicėnaitė debiutavo romanu „Tylos istorija”, skirtu suaugusiesiems. L. A. Iš ko paveldėjote rašytojos / kūrėjos geną? A. Cicėnaitė. Turbūt vadinčiau …
Toliau...Vienos nuotraukos istorija
Laima Petrauskienė. Prieš septynerius metus, nagrinėjant XX a. iškiliausio Lietuvos biologo-mokslininko Pranciškaus Baltraus Šivickio (1882–1968) foto archyvą, į rankas pakliuvo nedidukė, prastokos kokybės, nerūpestingai apkarpyta nuotrauka. Patalpinta pačiame kukliausiame albume iš visų tirtų, lyg ir išeitų – buvusi nelabai reikšminga fotografo gyvenime. Šivickis fotografavo labai daug, jo foto archyve maždaug …
Toliau...Pasaulį galima kišenėje nešiotis
Rasa Kazlas. Kol kas žurnalistė, buvusi Lietuvos televizijos informacinių laidų vedėja, dokumentinių filmų kūrėja, istorijos mokslų daktarė Gražina Sviderskytė gyvena dviejose vietose: Vilniuje ir Victorijoje, Britų Kolumbijoje, Kanadoje. Vilniuje Gražina dirba du darbus, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, moka mokesčius ir ilgam parvažiuoja į Victoriją, kur sparčiau šaknis leidžia jos …
Toliau...„…vardan pareigos žmonėms ir tautai…”
Aldona Ruseckaitė. Besibaigiant šiems Lietuvos šimtmečio metams, kai jau daugybė asmenybių paminėta, pagerbta, dar noriu prisiminti rašytoją, pedagogę, publicistę, filantropę, visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, kurios visas gyvenimas buvo vainikuotas darbu ir kieta pareiga. Pati apie save taip yra prisipažinusi: „Esu veiklaus būdo, vien svajonėmis ir troškimais gyvenime pasitenkinti ir negalėjau, ir nemokėjau. …
Toliau...