CENTRAS - Priedas (puslapis 2)

Priedas

Žodžių ir vaizdų kelionė

Valdas Aušra prieš keletą metų Tauragėje per Sinodą prie Martyno Mažvydo bažnyčios.

Žydronė Kolevinskienė. Vis dažniau pasitaiko vėluojančių recenzijų. Milžiniški literatūros srautai didina, spartina skaitymo tempą, bet lėtina rašymą, lėtina ramų, apgalvotą knygos reflektavimą. Panašiai nutiko ir su Valdo Aušros knyga, apie kurią mintys turėjo „susigulėti”, išsikristalizuoti. Ir recenzija, kuri turėjo pasirodyti gerokai anksčiau… Pačioje 2016-ųjų pabaigoje (nors knygoje yra nurodyti ir ...

Toliau...

Litvakiškieji pėdsakai – išnykę, išnyrantys, atkuriami…

Koncerto klausytojai buvusios Didžiosios Vilniaus sinagogos vietoje. Fone – sovietinių laikų vaikų darželis.

Astrida Petraitytė. Gal ir atsitiktinai, bet prasmingai birželio 6-osios vakarą supuolė du žydų kultūriniam (taip pat – religiniam) paveldui skirti renginiai, vykę skirtingose erdvėse vienas po kito. Buvo įmanu abu aprėpti. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje atidaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta paroda „Lietuva litvakų kūryboje”. Jos pristatymas vyko išlaikant ...

Toliau...

„Mūsų laimė – atmintis”. Ričardas Mikutavičius

R. Mikutavičius namuose Kaune, buvusiame J. Tumo-Vaižganto bute 1993 m.

Aldona Ruseckaitė. Kunigas ir poetas Ričardas Mikutavičius tragiškai žuvo prieš dvidešimtį metų – 1998-aisias liepos 1-osios naktį paslaptingai dingo iš savo buto Kaune, Vytauto prospekte. Jo dingimas apaugo įvairiausiais gandais, spėlionėmis, keisčiausiomis istorijomis. Tačiau dabar, praėjus dviem dešimtims metų po mirties, visa kriminalinė istorija yra nutolusi, kaltieji surasti ir nubausti, ...

Toliau...

Raganos širdies metamorfozės

Kadras iš Jozefo Lejteso filmo „Barbora Radvilaitė”, 1936 m. Barboros vaidmenį atlieka Jadvyga Smosarska.

Aldona Žemaitytė. Prieš pat šių metų Vilniaus knygų mugę išėjo nauja rašytojos Renatos Šerelytės knyga „Raganos širdis” (Alma litera, Vilnius, 2018), turinti intriguojančią paantraštę – „Paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija”. Taip, paslapčių šioje knygoje esti pakankamai. Kaip ir šiurpulingų epizodų, kurių rašytoja nevengia ir ankstesnėse savo knygose, ...

Toliau...

Tapytojos Filomenos pavasariai

Šviesus lietus.

Aldona Žemaitytė-Petrauskienė. Kas dar daugiau mums suteikia džiaugsmo, jeigu ne pavasariniai žiedai… Alyvų violetas, kuris tvieskia į akis, kai pro langą žiūri į jų plačiai išsišakojusius kerus. Filomenos pavasariškas menas kiekvienam, užėjusiam į Pylimo gatvės Vilniuje galeriją, irgi turi pakerėti ir sustabdyti – bent keliolikai minučių – amžinai kažkur skubančius ...

Toliau...

Parodoje M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje – liaudies meno perlai

Parodoje – unikalūs liaudies meno deimančiukai.

Algis Vaškevičius. Tikrus lietuvių liaudies meno perlus galima išvysti naujojoje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje – iki rudens čia vyks paroda, kurioje pristatomi mažai žinomi ir retai matomi tautos kultūriniai brangakmeniai. „Priešaušriu. Lietuvos dailė iki 1918 m.” pavadinta paroda pristato eksponatus, sukurtus nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1918-ųjų, ...

Toliau...

Nepoeto Kazio Bradūno nauja knyga

Knygos pristatymas š. m. balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Iš kairės: Dalia Cidzikaitė, Darius Kuolys, Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, Gediminas Mikelaitis ir Renata Šerelytė.

Gediminas Mikelaitis. Neseniai Vilniuje išleista Kazio Bradūno straipsnių ir rašinių rinktinė „Kazys Bradūnas. Kertinė paraštė: kritikos ir kultūrinės publicistikos rinktinė” (sudarė Gediminas Mikelaitis, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 326 p.) atskleidžia mažai žinomą jo literatūros, dailės, kultūros kritiką, jo, kaip redaktoriaus, darbus. K. Bradūno kritikos rašinius galima suskirstyti į ...

Toliau...

Paliko savo meną, kuriuo dar ilgai džiaugsimės. In memoriam. Petrui Aleksai atminti

Petras Aleksa.

Danguolė Kviklytė. 2018 m. vasario 27 d. netekome skulptoriaus ir dailininko Petro Aleksos. Išeidamas Anapilin, jis mums paliko savo meną, kuriuo dar ilgai džiaugsimės. Gimęs 1924 m. rugsėjo 12 d. Ejučių kaime, netoli Kražių, Petras Aleksa didžiavosi savo žemaitiška kilme. Augo ūkininko šeimoje, lankė Laukuvos gimnaziją. 1944 metais vokiečių kareiviams ...

Toliau...

Mūsų šimtmečio aidai Vokietijoje

Sankelmarko akademija ne iš fasadinės pusės.

Astrida Petraitytė. Galime džiaugtis, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis rūpi ne tik mums. Štai ir vienas vokiškosios Academia Baltica seminaras buvo skirtas trijų Baltijos valstybių šimtmečiams aptarti. Ši už Flensburgo (taigi jau visai Danijos pasieny) Sankelmarko kaimelyje, prie Sankelmarko ežerėlio, kone miške įsikūrusi akademija yra ne mokslinė, bet „šviečiamoji” institucija, ...

Toliau...

Nešk savo šviesą ir tikėk

Iš k.: Renata Marcinkutė-Lesieur ir LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonnson.

Jūratė Kuodytė. „Nešk savo šviesą ir tikėk” – tai pavadinimas garbės apdovanojimo, kurį Lietuvos Kultūros ministerija skiria už ypatingus nuopelnus kultūrai ir menui. Toks apdovanojimas neseniai buvo skirtas ir žinomai Lietuvos vargonininkei, pedagogei ir sakaralinės muzikos koncertų Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje organizatorei Renatai Marcinkutei-Lesieur. Ar reikia progų norint padėkoti už ...

Toliau...