Repeticijos akimirkos. (Kazio Motekaičio nuotr.)

Choro repeticija iš namų – įmanoma

Kalbino Virginija Petrauskienė.

Neseniai virtualias dainavimo repeticijas internetu išbandęs D. Polikaitis juokiasi: choristų lankomumas buvo puikus, na, nebent kai kurie šiek tiek pavėlavo į repeticiją – jiems kilo sunkumų jungiantis prie internetinės vaizdo programos Zoom.

Darius Polikaitis.

Kaip kilo idėja surengti repeticiją „iš namų”?

Visi dabar gyvename neįprastą gyvenimą – daugelis dirbame iš namų, negalime susitikti su draugais, kolegomis. Užsitęsus socialinės atskirties laikui, labai pasiilgau darbo su choristais. Idėją apie choro repeticijas internetu radau Lietuvos chorvedžių Facebook erdvėje. Ją aprašė vaikų choro „Ugnelė” vadovė Valerija Skapienė. Ji papasakojo, kaip sekėsi repetuoti internetu, pateikė kai kurių techninių patarimų. Žinau, kad yra ir daugiau chorų Lietuvoje, kurie dabar rengia tokias repeticijas. Aš labai susidomėjau šia idėja – su choristais susitikti ir repetuoti, pasinaudojant nuotolinio bendravimo programa Zoom. Šią įdėją pasiūliau „Dainavos” choristams, ir visi nusprendėme pabandyti. Nusprendžiau išsipirkti galimybę naudotis šia programa, nes nemokamiems vartotojams numatytas laiko limitas – 40 minučių. O choro repeticijai tiek tikrai nepakanka.

Kaip sekėsi repetuoti? Kokie tokio dainavimo pliusai ir minusai?

Choro esmė – dainuoti kartu. O to jausmo per Zoom tikrai negali patirti. Be to, yra daug techninių niuansų – internetu garsas vėluoja. Kai repetavome su vaikų choru, tas iš karto pasijuto. Vos pradėjus dainuoti, vaikai prapliupo juoktis – jie skirtingai girdėjo kitų choristų balsus. Tai negalima vadinti pilnaverte repeticija. Tačiau tokiu būdu galima kai ką sėkmingai atlikti. Teko nutildyti dainininkų mikrofonų garsą taip, kad jie girdėtų tik vadovą ir muziką, bet negirdėtų vieni kitų. Gerai yra tai, kad kiekvienas dainuodamas girdi tik savo balsą ir gali pats save įvertinti, taip pat prisiimti didesnę atsakomybę, nes negali „remtis” kitų choristų balsais. Taip dainuojant, labai gerai mokytis dainos partijas. Šiek tiek padainuojame, tuomet aš vėl įjungiu mikrofonus ir visi pasikalbame. Dar vienas techninis niuansas – Zoom pritaikyta žmogaus balsui, kalbėjimui. O kai groji muziką, programa ją priima kaip pašalinius garsus. Tačiau tą problemą galima išspręsti išjungiant ir tokiu būdu pašalinant tuos garso filtrus.Tą sužinojau iš kolegų patirties. Vienos repeticijos metu pamiršau išjungti filtrus, žmonės iš karto pradėjo sakyti, kad kažkas negerai.

Paprašiau choristų, kad parašytų atsiliepimų apie mūsų neįprastas repeticijas. Ne tik „Dainavos” dalyviai, bet ir „Vyturio” vaikų tėvai pastebėjo, kad dainavimas nuotoliniu būdu tarsi įpareigoja jausti didesnę atsakomybę už tai, kaip kiekvienas dainuoja.

Tačiau tai neatstoja tikros repeticijos. Žinau chorų, kurie nusprendė nebandyti nuotolinių repeticijų.

Repeticijos akimirkos.

Tačiau jūs pabandėte ir tęsiate?

Mūsų repeticijos vyksta kas dvi savaites. Reikės nuspręsti, kas kiek laiko galime susirinkti prie kompiuterių ir dainuoti. Nes vieni choristai turi daug laiko, kitiems dirbant iš namų kaip tik sumažėjo laisvalaikio. Nesinori apsunkinti žmonių, todėl tiems, kurie dirba ir nelengvai randa laiko – šios repeticijos negali būti privalomos. Nors turiu pasakyti, kad lankomumas kol kas geras, tik kai kurie „pavėluoja” į mūsų repeticiją, kai ne iš karto jiems pavyksta prisijungti prie mūsų nuotolinio susitikimo.

Kokias dainas dainuojate nuotoliniu būdu – jau išmoktas ar mokotės naujų?

Su saugusiųjų choru repetavome tas dainas, kurias jau buvome beveik išmokę, kovo pabaigoje buvo suplanuotas koncertas kartu su grupe „Žalvarinis”. Tačiau dėl pandemijos jį teko atšaukti. Taip pat pradėjome mokytis vieną naują kūrinį ateinančiam sezonui. Paprastai naujo kūrinio pristatymas choristams – savotiškas kritinis momentas. Labai svarbu, kaip dainininkai priima tą kūrinį, kaip supranta jo esmę. O šiuo atveju, pristatyti virtualiai buvo nauja patirtis.

Ką manote, gal kada nors sulauksime ir virtualių „Dainavos” ar „Vyturio” koncertų?

Sunku įsivaizduoti, ar įmanoma būtų planuoti virtualų koncertą, nes internetinis garsas vėluoja ir neįmanoma gyvai atlikti kūrinių. Bet dabar muzikos pasaulyje  paplito virtualių chorų, ansamblių įrašai. Tokią praktiką pradėjo amerikiečiai. Lietuvoje jau išbandytas projektas, kai dvylikos chorų atstovai pristatė „Vakar ir visados”. Tačiau  tai  nėra gyvas koncertas. Prieš pateikiant klausytojams internetu choro atliekamą kūrinį, reikia atlikti didelį darbą: pirmiausiai parengiamas muzikinis videoklipas, choristai klausydamiesi to videoklipo ir stebėdami dirigavimą, kiekvienas dainuoja ir nufilmuoja savo dainavimą. Po to įrašus siunčia specialistui, kuris viską sumontuoja į bendrą choro dainą. Aš turiu minčių tai padaryti, kalbėjomės apie tai ir su choristais.

O apie ką dar pasikalbate su choristais virtualių repeticijų metu? 

Siaučiant koronavirusui ir žmonėms ilgai sėdint namuose, temų ratas susiaurėja. Tačiau pasikalbame, pajuokaujame, aptariame mus pasiekiančias naujas žinias apie koronavirusą, kalbamės apie tai, kaip laikosi, ar nesusirgo mūsų pažįstami žmonės. Kai kurie (ne choristai) sėkmingai persirgo. Mūsų chore yra žmonių, kurie dirba ligoninėse, norisi iš jų sužinoti kas ten vyksta. Ta galimybė susitikti virtualiai, pabendrauti vieniems su kitais – svarbi choro susirinkimų dalis. Žmonėms to reikia, o Zoom suteikia mums nors tokią galimybę. Ačiū Dievui, kad technologijos yra tiek pažengusios. Žinoma, galima dejuoti, kad negalime gyvai susitikti ir dainuoti. Bet kas iš to? Reikia ieškoti išeities ir bendrauti bei repetuoti esamomis sąlygomis.

Dėkoju už pokalbį. Linkiu sėkmės.

Repeticijos akimirkos.