,,Dainavos” koncertas Sausio 13-osios aukoms pagerbti

Rimas Černius.

Praėjo 25-eri metai nuo žiauriųjų 1991 m. sausio 13-osios įvykių, kai lietuviai vieningai stojo ginti savo kraštą nuo tų, kurie kėsinosi į jų laisvę. Tą lemtingą dieną savo gyvybę paaukojo keturiolika lietuvių. Ši sukaktis verčia susitelkti, prisiminti žuvusius ir juos pagerbti.

Praėjusį sekmadienį, sausio 31 d., „Dainavos” ansamblis savo koncertą Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčioje skyrė Sausio 13-osios aukų pagerbimui. Koncerto pavadinime buvo Lietuvos himno žodžiai: „Tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei”.

…Bažnyčios viduryje, ant keturiolikos pjedestalų stovėjo po baltą žvakę. Jos buvo uždegtos paskelbus Sausio 13-osios naktį žuvusiųjų pavardes. Koncerto klausytojai žuvusiuosius pagerbė atsistojimu.

Pirmoji koncerto giesmė pratęsė Sausio 13-osios aukų pagerbimo apeigas – „Dainavos” ansamblis sugiedojo Jono Dambrausko giesmę „Malda už tėvynę”, kuri priminė, kad tie, kurie žuvo tą lemtingą naktį, aukojosi už savo tėvynę Lietuvą. Jų auka tapo malda už tėvynę.

Koncertą „Dainavos” ansamblis pradėjo bažnyčios balkone kartu su vargonininke Lisa Kristina, koncertmeistere Linda Veleckyte ir mažu orkestru, kurį sudarė smuikas, altai, violončelės, kontrabosai, valtornos ir arfa. „Dainavos” ansamblio dirigentas ir meno vadovas Darius Polikaitis koncerto pradžiai parinko labai gražų, švelnų kūrinį – Gabriel Fauré „Requiem”. Šis kūrinys yra geras choro išbandymas. Fauré „Requiem” mišias sudaro septynios dalys. Šešiose gieda choras. Kūrinys reikalauja dviejų solistų. Solistai buvo Rima Birutienė ir Martynas Matutis.

Fauré „Requiem” nuo kitų kompozitorių „Requiem” mišių skiriasi savo švelnumu, beveik tykumu. Gabriel Fauré nemėgo kompozitorių Hector Berlioz ir Giuseppe Verdi sukurtų „Requiem” mišių, nes jose buvo   pabrėžiamas baimę keliantis Paskutinysis teismas. Fauré,  kaip rašoma koncerto programoje, mirtį suvokė „kaip palaimingą išsilaisvinimą, laimės anapus siekį, o ne skausmingą patirtį”. Jo mišiose kartojami žodžiai „requiem aeternam” – „amžiną atilsį”. Visas kūrinys yra muzikinis amžinojo atilsio linkėjimas mirusiems. „Dainavos” ansambliui pavyko savo dainavimu  perteikti tą švelnų amžinojo atilsio linkėjimą, kuris yra Fauré kūrinio širdis.

Reikia pasidžiaugti ir abiem solistais. Rima Birutienė labai jautriai atliko „Pie Jesu” dalį.  Jos švelnus, skaidrus balsas gražiai derėjo prie „Pie Jesu” dalies turinio, kuriame kreipiamasi į gailestingąjį Jėzų, prašant amžinojo atilsio mirusiems. Solistas Martynas Matutis taipogi labai sklandžiai dainavo dviejose dalyse – „Offertoire” ir „Libera me”. Buvo malonu klausytis ryškaus, švaraus, lyriško M. Matučio balso.

Fauré „Requiem” priešpaskutinė dalis – „Libera me” – parodo, kiek jo mišios skiriasi nuo kitų kompozitorių. Verdi „Requiem” pabaigoje sopranas audringai dainuoja „Libera me, Domine, de morte aeterna, in die illa trememda” (Išvaduok mane, Viešpatie, nuo mirties amžinosios tą baisią dieną). Fauré tą dalį skiria baritonui, bet jo versijoje nėra šiurpulingumo. Martynas Matutis „Libera me” sugiedojo taip, kaip tų žodžių dvasią suprato Fauré: muzikoje atsispindėjo liūdnumas, mirties skausmas, bet ne gąsdinimas amžinuoju pasmerkimu. O paskutinioji Fauré „Requiem” dalis perkėlė klausytojus į Rojų – „In Paradisum”. Paskutiniai giesmės žodžiai: „Tegul angelai tave palydi į Rojų” tapo „Dainavos” ansamblio linkėjimu visiems, žuvusiems Sausio 13-ąją. Prie to linkėjimo  jungėsi ir koncerto klausytojai…

Po to buvo atliktas instrumentinis intarpas – Albinoni „Adagio”, kurį sukomponavo kompozitorius Remo Giazotto. Šį intarpą atliko orkestras, vadovaujamas smuikininkės Lindos Veleckytės. „Adagio” muzika derėjo su rimtu Fauré „Requiem” tonu ir buvo tarsi jo tęsinys.

„Dainavos” ansamblis išradingai iš bažnyčios balkono artėjo į bažnyčios priekį. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje virš altoriaus yra keturi Švč. Mergelės Marijos vitražai. Žemiau jų – mažas balkonėlis, kuris pusračiu supa altorių. Į tą balkonėlį užkopė solistė Daina Polikaitytė ir užgiedojo „Dona nobis pacem”. Abiejuose bažnyčios šonuose, prie Šiluvos Marijos ir Sopulingosios Dievo Motinos paveikslų, išsirikiavo „Dainavos” ansamblio moterys, prisijungusios prie solistės D. Polikaitytės giedojimo. Tokiame fone jų giedojimas buvo angeliškas. Tuomet prisijungė „Dainavos” vyrai, išsirikiavę bažnyčios galiniuose šonuose. Tokiu būdu dainaviečiai giesme „Dona nobis pacem” apjuosė bažnyčioje sėdinčius klausytojus. Besitęsiant giesmei choristai suėjo į bažnyčios priekį ir išsirikiavo prieš altorių.

Koncerto programoje buvo pažymėta kūrybinė grupė, kurią sudarė Vytas Čuplinskas, Liudas Landsbergis ir Darius Polikaitis. Spėju, kad išradingas „Dona nobis pacem” atlikimas buvo jų nuopelnas.

Antrojoje koncerto dalyje „Dainavos” ansamblis atliko penkis lietuvių ir du amerikiečių kompozitorių kūrinius. Pirmasis kūrinys, Prano Beinario „Neužmiršk”, klausytojus nukėlė į Lietuvą, jos sodybas, kurias globoja lietuviškasis Rūpintojėlis. Pranas Beinaris, ilgametis Kauno katedros vargonininkas, savo giesme prašo Rūpintojėlio neužmiršti Lietuvos. Pats kūrinio pavadinimas skatina neužmiršti Lietuvos ir tų, kurie žuvo Sausio 13-ąją.

Po to skambėjo Leonido Abario, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos choro vadovo, giesmė „Kyrie” ir Vlado Jakubėno giesmė „O, kad aš Jį regėčiau”. V. Jakubėno giesmėje solo partijas atliko Rima Birutienė ir Martynas Matutis. Džiugu, kad „Dainavos” ansamblis į savo programą įtraukė talentingo išeivijos kompozitoriaus Vlado Jakubėno religinę giesmę.

Įdomiai ir neįprastai nuskambėjo Gedimino Kalino kūrinys „Ave Maria”. G. Kalinas naudoja lotynišką maldos tekstą. Po maldos pirmosios dalies moterų choras žodžius „Ave Maria” kartoja.  Įsijungia vyrų choras, o maldos antrojoje dalyje prisideda ir solistė – Greta Miškinienė. Kūrinio gaida liūdna, net skausminga, tai lyg pavojun patekusiųjų rauda, jų paskutinis rožinis.

Amerikiečio kompozitoriaus Kurt Bestor „Vaikų maldą” (Prayer of the Children) „Dainavos” ansamblis atliko anglų kalba. K. Bestor, kaip rašoma koncerto programoje, kūrinį skyrė karo priblokštiems Serbijos, Kroatijos ir Bosnijos vaikams. Tačiau tema – universali:  karas ir smurtas sukrečia, sugriauna nekaltųjų, ypač vaikų, gyvenimus. O kiek Lietuvos vaikų palietė Sausio 13-osios įvykiai! Koks skausmas tų vaikų, kurie prarado brolius, seseris, tėvus!  Tokios mintys, tikiu, aplankė ne vieną „Vaikų maldos” klausytoją. K. Bestor kūrinio melodija ir ritmas – šiuolaikiški, tačiau kūrinys „Dainavos” ansamblio koncerte nuskambėjo natūraliai.

Amerikiečio kompozitoriaus Craig Courtney kūrinyje „Ukrainian Alleluia” giedamas tik vienas žodis – „alleluia”. Manau, kad „Dainavos” ansamblio meno vadovas šį kūrinį į koncertą įtraukė norėdamas priminti dabartinius pavojus Ukrainos valstybei bei Ukrainos tautos patirtas praeities skriaudas. Koncerto programoje rašoma, kad kompozitorius Craig Courtney kaip misionierius Ukrainoje lankėsi 2007 metais. Giesmė – kiek melancholiška, bet „alleluia” ženklina ir viltį.

Tuo vilties ženklu „Dainava” ir baigė savo koncertą. Skaitovė Asta Zimkienė ryškiai padeklamavo Lietuvos himno žodžius, o „Dainavos” ansamblis dar atliko Vytauto Kernagio dainą „Baltas paukštis”. Tą pačią dainą girdėjome praėjusią vasarą, X Šiaurės Amerikos dainų šventės metu, kai ekrane pasirodė ir pats V. Kernagis. Tuomet nuotaika buvo pakili, džiaugsminga. „Dainavos” koncerte ta pati daina skambėjo rimčiau. Dainos žodžiai tiko Sausio 13-osios aukoms pagerbti ir kartu reiškė viltį – šviesesnę Lietuvos ateitį: „Po nakties – diena, po lietaus – miškai kvepia, po mirties – šviesa Amžina…”

Koncertui pasibaigus klausytojai „Dainavos” ansambliui plojo atsistoję. Dirigentas Darius Polikaitis koncertą baigė Lietuvos himnu, kurį giedojo visa bažnyčia.

„Dainava” šiuo koncertu parodė savo muzikinį pajėgumą ir kartu tinkamai pagerbė tuos, kurie žuvo 1991 m. sausio 13-ąją. Džiaugiamės, kad turime tokį puikų ansamblį.