CENTRAS - Kultūra - Džiaugsmas –  tai rytdienos „Draugas” šiandien

Džiaugsmas –  tai rytdienos „Draugas” šiandien

Į „Draugo” bendradarbio Romualdo Kriaučiūno klausimus atsako „Draugo” leidėjų tarybos narys dr. Jonas Daugirdas.

Pradėsiu nuo šios dienos. Grįžęs iš darbo, kaip esu įpratęs, valandėlei priguliau. Atsikėlęs prisėdau prie kompiuterio ir įrašęs www.draugas.org atskleidžiau rytdienos (!) „Draugo” laikraščio laidą. Prieš akis atsivertė puslapiai, kuriuos dauguma skaitytojų – būtent tie, kurie yra pripratę laukti popierinio „Draugo” – matys tik už kelių dienų ar net savaičių. Skaityti „Draugą” internete yra tikras džiaugsmas.

Dar 2011 m. lapkričio 11 d. „Draugo” skiltyje rašiau, kad iki 2017 m. spausdintų laikraščių JAV nebebus. Tai nebuvo mano prasimanymas, o Jungtinių Tautų vadovo Francis Gurry teigimas. Nežinau, kiek ta „pranašystė” paveikė „Draugo” leidėjus, bet jau porą metų šalia gražaus tradicinio laikraščio turime patikimą internetinę „Draugo” laidą. Kaip šie džiugūs ir modernūs pokyčiai „Drauge” įvyko? Mano susidomėjimas atvedė prie „Draugo” leidėjų tarybos nario dr. Jono Daugirdo.

– Gerbiamas daktare, papasakokite apie internetinį „Draugą”. Kas atlieka kasdienius darbus? Kiek sulaukiama lankytojų (ar skaitytojų) internete? Lietuvių katalikų spaudos draugija šalia „Draugo” taip pat leidžia „Draugas News” mėnraštį  ir dvimėnesinį „Lithuanian Heritage” žurnalą. Ar jie kompiuteryje irgi prieinami žaibo greitumu?

– Veikia du pagrindiniai tinklalapiai: vienas skirtas „Draugo” laikraščiui su šeštadieniniu priedu „Kultūra” (www.draugas.org), o antras apima „Draugas News” ir jo priedą „Lithuanian Heritage” (www.draugas.org /news). Tinklalapiuose galima skaityti savo prenumeruojamus leidinius, patogu atsispausdinti norimus straipsnius, nes viskas pakrauta PDF formate. „Draugas” su priedu „Kultūra” skaitytojams internete prieinami nuo 2013 m. PDF formatu esame suarchyvavę „Draugą” nuo 2009 m., belieka tuos numerius įkelti į tinklalapį. Tuo tarpu visi „Draugas News” ir „Lithuanian Heritage” (LH) numeriai yra prieinami nuo pat pirmųjų leidinių – „Draugas News” – nuo 2014 m. rudens, o „Lithuanian Heritage” – nuo 1994 m.

Noriu pabrėžti skaitytojams didelę internetinio laikraščio naudą. Kai tik paruoštas laikraštis atiduodamas spaustuvėn, redakcija man pasiunčia rinkmenas, ir 3–4 val. p. p. kitos dienos laidą aš įkeliu į internetą. Taigi, kaip jūs, Romualdai, užsiminėte, internete „Draugas” ne tik nevėluoja, bet skaitytojo laukia vieną dieną anksčiau. Pavyzdžiui, antradienio „Draugą” galite skaityti pirmadienį!

Senoji „Draugo” svetainė buvo iš pagrindų pertvarkyta. Naujoji veikia nuo sausio pradžios, todėl dar neturime daug duomenų apie jos naudojimą. Kadangi naująją svetainę organizavau pats, tai ir kasdienius svetainės darbus atlikdavau pats. Neseniai mums į talką atėjo jauna, ką tik baigusi universitetą lietuvaitė Neringa Smilgytė, kuri labai uoliai atlieka tinklalapių priežiūros darbą.

x_draugas-news-home-page-heritage

– Kiek lankytojams kainuoja tie internetiniai patarnavimai? Kokios išlaidos leidėjui?  

– Šiam projektui reikėjo skirti nemažai lėšų. Pasiryžau naujai perdirbti visą svetainę, kad ji atitiktų modernaus vartotojo poreikius. Teko ieškoti labai talpios interneto svetainės, nes „Draugo” archyvai užima daug vietos. Įvedėme turinio vadybos sistemą (content management system). Šalia reguliaraus laikraščio patalpinimo svetainėje reikėjo suprogramuoti duomenų bazę mirties pranešimams ir straipsniams iš senos svetainės, sukurti kompiuterio programas prenumeratos anketoms ir slaptažodžiams. Baigiame sukurti internetinį „Draugo” knygyną-krautuvėlę, kad skaitytojai galėtų knygas internete ne tik išsirinkti, bet ir už jas susimokėti. Ruošiame visų laikraščių turinių lenteles, kad skaitytojas pagal antraštes galėtų susirasti ir prieiti prie norimų straipsnių. Kiekvienas iš šių darbų reikalauja sudėtingo programavimo, kurį atlieka specialistai. Projektas kainavo kelis tūkstančius dolerių ir dar nėra baigtas.

Svetainių lankytojams papildomų mokesčių nėra. Laikraščių prenumeratoriai gavę slaptažodį turi teisę nemokamai prieiti prie laikraščių ir žurnalų. Svečiai lankytojai prie viso laikraščio prieiti negali, bet gali skaityti „Draugo” ar jo priedo „Kultūra” pirmuosius puslapius ir kai kuriuos straipsnius, įkeltus į svetainės dalį, nereikalaujančios slaptažodžio.

– Be spaudos nyktų lietuviškų organizacijų veikla. Kiek jos prisideda prie išlaidų padengimo? Kokia mūsų turimų fondų reakcija į paramos prašymus? Ar yra į juos kreipiamasi?  

– Iš tiesų lietuviškos organizacijos, gal tiksliau – fondai, mums labai daug padėjo. Lietuvių katalikų religinė šalpa (LKRŠ) ir „Lithuanian Roman Catholic Charities” skyrė mums pradinį kapitalą „Draugas News” leidimo pradžiai. LKRŠ kasmet mus remia, skyrė lėšų ir internetinės svetainės programavimui. Lietuvių Fondas jau daug metų skiria dosnią paramą „Draugo” išlaikymui bei projektams. Gauname paramos net iš Lietuvos – Lietuvos radijo, televizijos ir spaudos rėmimo fondas jau keletą metų prisideda prie „Draugo” kultūrinio priedo leidimo. Šis fondas padengia išlaidas, susijusias su priedo redaktorės ir žurnalistų, gyvenančių Lietuvoje, honorarais. Tautos fondas praėjusiais metais padėjo redakcijai nupirkti naujus kompiuterius, o „Oak Tree Philanthropic Foundation” labai dosniai parėmė „Lithuanian Heritage” žurnalo leidimą.

Paramos ir dotacijų ieškoti nėra lengva. Skaitytojai nustebtų, pamatę, kiek popierizmo, skaičių ir laiko reikalauja prašymų anketos. Bet neprašysi – negausi. „Draugo” leidėjai yra nepaprastai dėkingi už visą gautą paramą.

– Esate vyriausias, o gal ir vienintelis „Lithuanian Heritage” žurnalo redaktorius. Man atrodo, kad tai galėtų būti pilno laiko darbas. Kaip sekasi  ir kokia šio įdomaus žurnalo ateitis? Ar ir jis dairosi į internetinę erdvę? 

– Kai „Draugas” gana staigiai perėmė „Lithuanian Heritage” žurnalą iš Valentino Ramonio, pas mus perėjo daugiau nei du tūkstančiai naujų skaitytojų. Reikėjo nelaukiant tęsti leidimą. Aš sutikau tapti laikinuoju redaktoriumi, ir kol kas dar vis „laikinai” redaguoju. Darbo tikrai užtenka. Man į talką atėjo korektorė Rita Bureikaitė, kuri tikrina rašybos ir spaustuvės klaidas, ir Rimas Černius, kuris verčia straipsnius į anglų kalbą. Iki šiol viskas gražiai klostosi, turiu įdomių rašytojų ir temų, bet visuomet reikia daugiau bendradarbių. Labai kviečiu rašančius ir fotografuojančius tapti LH bendradarbiais.

Šį rudenį atlikome labai didelį archyvinį darbą: nuskenavom ir suskaitmeninom visus „Lithuanian Heritage” numerius nuo 1994 m. iki dabar. Visa ši vertinga medžiaga, sukaupta nuo Valentino Ramonio laikų iki šiandien, dabar mūsų skaitytojams lengvai prieinama internete.

– „Draugas” ir „Draugas News” jau turi savo „Facebook” puslapį. Tai irgi elektroninio pasaulio rezultatas. Kam jo reikia ir kas ten dalyvauja?

– Su LKRŠ parama jau antri metai turime įkūrę du „Facebook”  (FB) puslapius – vieną, skirtą laikraščiui „Draugas”, o kitą – anglų kalba, skirtą „Draugas News”. „Draugo” „Facebook” tvarko „Ryčio” skyriaus redaktorė Vaida Lowell, talkinant kitiems redakcijos nariams. O „Draugas News” „Facebook” tvarko jo redaktorė Vida Kuprytė.

– Aš pats bandžiau apsilankyti „Facebook” puslapiuose. Man patiko šimtai nuotraukų iš lietuviško gyvenimo, bet nepatiko, kad prašė nurodyti savo el. pašto adresą ir slaptažodį. To nenorėjau daryti. Gal tai išduoda mano amžių ir nesugebėjimą eiti su gyvenimu? Vienoje vietoje radau, kad „Draugo” „Facebook” turėjo vos du lankytojus. Gal kažko nesupratau…

– Nors aš pats turiu „Facebook” puslapį, juo retai naudojuosi. Ar man jis patinka, ar ne, turiu pripažinti, kad šiais laikais ignoruoti FB yra tas pat, kaip ignoruoti didžiulį ir greitą tarpusavio susižinojimo srautą. „Draugo” lietuviškas FB puslapis yra „pamėgtas” 1 519 asmenų, o anglų kalbos „Draugas News” puslapis – 3 047 lankytojų, tad aiškiai matome, kad žmonėms tinka. Naudojant FB labai lengva skleisti žinias, ir esame patenkinti, kad šitokiu būdu mes atjauninom „Draugo” įvaizdį.

  – „Draugo” ir „Draugas News” „Facebook” mačiau daug nuotraukų iš XX Dainų šventės Čikagoje. Mano dėmesį patraukė kompozitoriaus Kęstučio Daugirdo ir Rugilės Kazlauskaitės sukurta kantata „Dainuojanti revoliucija”. Jums, kaip kompozitoriaus tėveliui, tas kūrybingas proveržis ir jo atlikimas prieš tūkstantinę minią turėjo sukelti didelį džiaugsmą?

– Mano žmona Ona ir aš bei Kęstučio broliai – visi labai didžiuojamės Kęstučio ir Rugilės darbu. Įdėta daug meilės ir daug prakaito. Man nuostabą kelia, kad tie du jauni žmonės, kurie  Atgimimo įvykių neatsimena ir neišgyveno, taip jautriai sugebėjo  pajausti ir išreikšti tų laikų nuotaikas. Mano žmona ir sūnūs estradoje su dainininkais išgyveno kantatą – neįsivaizduoju, ką jie jautė. Aš buvau klausytojas ir braukiau ašarą. Akimirkos pagautas po šventės išverčiau kantatos žodžius į anglų kalbą. Dabar laukiu, kad būtų progos kūrinį pakartoti lietuviškai nekalbantiems žiūrovams…

– Ar dar norėtumėte ką pasakyti gerbiamiems mūsų skaitytojams?

– JAV valdžia vykdo labai įdomų projektą, pavadintą „National Digital Newspaper Project”. Prolapis yra „Chronicling America” (http://chroniclingamerica.loc.gov). Kiekvienoje valstijoje Federalinė valdžia vykdo šį projektą kartu su viena vietine įstaiga. Dažniausiai tas valdžios partneris yra kuris nors universitetas. Projekto tikslas yra atlikti senų laikraščių, išleistų toje valstijoje, suskaitmeninimą (digitization). Kol kas projektas ribojasi laikraščiais, išleistais 1836–1922 m. Kadangi „Draugas” leidžiamas nuo 1909 m., mes pagalvojom, kad būtų puiki proga į projektą įjungti ir mūsų laikraštį, tuo labiau kad visas išlaidas padengia vykdytojai.

Tarėmės su University of Illinois, kuris buvo parinktas vykdyti projektą Illinois valstijoje. Prašėm, kad jie įjungtų „Draugo” archyvą nuo 1909 iki 1922 metų. Iškilo netikėta kliūtis – projekte galėjo dalyvauti tik 8 nurodytų svetimų kalbų laikraščiai. Deja, lietuvių kalba nebuvo tarp jų. Amerikiečiai sako, kad girgždančiam ratui reikia tepalo, tad mes nenuleidom rankų. Kreipėmės į mūsų rinktuosius pareigūnus. Su JAV senatorių Dick Durbin ir Mark Kirk pagalba, atrodo, tas apribojimas buvo panaikintas.

Šių metų pradžioje University of Illinois pateikė prašymą leisti skaitmeninti „Draugo” laikraštį. Vasaros pabaigoje sužinosime, ar prašymas patenkintas. Čia būtų neįkainojama galimybė įamžinti ir išsaugoti seniausius „Draugus” lengvai randamame (searchable) formate. Šis valdžios projektas netaikomas skaitmeninti laikraščius, spausdintus po 1922 m., tačiau viliamės, kad bus galimybių susitarti su universitetu atskirai ir vėlesnį „Draugo” laikraščio archyvą prijungti prie šio JAV projekto. Tas išlaidas, kurios gali siekti kelis šimtus tūkstančių dolerių, turėsime padengti mes patys, ir parama iš lietuviškų fondų ir geros valios lietuvių bus labai svarbi.

Baigiant norėčiau pareklamuoti kitą svarbų „Draugo” užmojį – dvikalbį internetinį kalendorių. Šitame kalendoriuje anglų ir lietuvių kalbomis yra įrašomi renginiai, vykstantys visose JAV. Daug darbo buvo įdėta programuojant šį kalendorių. Norėjome, kad vartotojams būtų patogu ne tik susižinoti, kas kur vyksta, bet ir lengva būtų įkelti savo renginių reklaminius plakatus ar net audio bei video įrašus. Apsilankius šiame kalendoriuje galima sužinoti, ką lietuviai veikia visoje Amerikoje. Kalendoriaus adresai yra calendar.draugas.org ir calendar.draugas.org/lt. Kviečiame juo dažnai naudotis.

Kaip matote, „Draugui” darbų ir naujų idėjų netrūksta. Mes esame ir liekame optimistai, užtat mūsų misija ne tik ne mažėja, bet didėja.

 

– Ačiū už įdomų, viltingą pokalbį ir už Jūsų pastangas bei meilę savai spaudai ir lietuvybei. Lauksiu kitos internetinio „Draugo” laidos – savo  rytdienos džiaugsmo jau šiandien!