CENTRAS - Geografija-Rajonai - „Eucharistinis kongresas Filipinuose paliko nepamirštamus įspūdžius”
Eucharistinė procesija.
Eucharistinė procesija Cebu miesto gatvėmis. (Asmeninio archyvo nuotraukos)

„Eucharistinis kongresas Filipinuose paliko nepamirštamus įspūdžius”

Algis Vaškevičius.

R. Norvila ir savanoris iš Panevėžio R. Dundulis
Du lietuviai – vyskupas R. Norvila ir savanoris iš Panevėžio R. Dundulis.

Sausio pabaigoje Filipinuose, antrajame pagal dydį šalies Cebu mieste visą savaitę vyko Tarptautinis jau 51-asis eucharistinis kongresas. Lietuvai šiame įspūdingame renginyje atstovavo Lietuvos vyskupų konferencijos deleguotas Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kuris ten buvo vienintelis oficialus mūsų šalies atstovas. Tai buvo jau trečiasis toks renginys, kuriame dalyvavo šis vyskupas iš Lietuvos – 2008-aisiais jis lankėsi Kanados Quebec mieste vykusiame kongrese, po ketverių metų – Airijoje, Dubline surengtame jubiliejiniame, 50-ajame kongrese. Neseniai pasibaigusio 51-ojo kongreso tema buvo „Kristus jumyse – garbės viltis”.

„Tokie eucharistiniai kongresai – ypatingi renginiai, kuriems pasiruošimas tęsiasi keletą metų. Kongresai vyksta pasauliniu mastu, o taip pat ir atskirose šalyse ar vyskupijose. Lietuvos mastu paskutinis toks kongresas surengtas 2000-aisiais metais ir tai buvo Jubiliejinių metų šventimo mūsų Bažnyčioje svarbiausias įvykis. Vilkaviškio vyskupijoje ketvirtasis diecezinis Eucharistinis kongresas surengtas 2006-metais, minint vyskupijos 80 metų sukaktį. Tarptautiniai kongresai pastaruoju laiku rengiami kas ketverius metus, ir į juos susirenka labai daug žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių”, – pasakojo įspūdžiais su „Draugo” skaitytojais mielai sutikęs pasidalinti vyskupas.

Savanorių šypsenos.
Savanorių šypsenos.

Po ilgos kelionės per Vokietiją ir Singapūrą Filipinuose atsidūręs vyskupas iš karto pateko į labai šiltą ir drėgną klimatą – Filipinų Cebu salą, kurioje įsikūręs to paties pavadinimo miestas. Jis visus metus traukia turistus iš įvairių pasaulio šalių dėl malonaus tropinio klimato, nes temperatūra ištisus metus yra panaši, karštis paprastai nedaug pakyla  daugiau nei 30 laipsnių. Turistai šią Filipinų salą renkasi ir dėl puikių paplūdimių, banglentininkai ir kaituotojai čia atranda idealias sąlygas savo pomėgiams, tad mieste nuolat verda gyvenimas, jis pritaikytas turistams, yra daug viešbučių, o kongreso dienomis čia buvo suplūdę ypatingai daug žmonių.

Filipinai – didelė šalis, čia gyvena per 100 milijonų gyventojų ir tai labai katalikiška valstybė. R. Norvila, paklaustas, kodėl būtent Cebu buvo pasirinktas tarptautiniam kongresui, sakė, jog 2021-aisiais sukaks 500 metų nuo krikščionybės priėmimo šalyje. Šiai sukakčiai jau senokai ruošiamasi ir šis renginys buvo įtrauktas į pasirengimo Filipinams labai svarbiam jubiliejui programą. Būtent Cebu miestas, kuriame su priemiesčiais gyvena apie 3,5 milijono žmonių, yra laikomas krikščionybės lopšiu Filipinuose, o krikščionybės pradžia yra siejama su garsiojo keliautojo aplink pasaulį Ferdinand Magellan vardu – mieste yra pastatyta koplyčia, kurioje saugomas garsiojo keliautojo pastatytas medinis autentiškas kryžius. F. Magellan Cebu saloje išsilaipino 1521 metų balandžio 7-ąją.

Kongreso atidarymo Mišioms buvo specialiai pastatytas altorius.
Kongreso atidarymo Mišioms buvo specialiai pastatytas altorius.

Visą savaitę trukęs eucharistinis kongresas vyko specialiai ta proga rėmėjų lėšomis pastatytame didžiuliame paviljone, kuriame galėjo tilpti iki 20 tūkstančių tikinčiųjų ir kuris kongresui pasibaigus bus naudojamas vietos reikmėms. Iš viso kongrese dalyvavo apie 15 tūkstančių delegatų iš 73 pasaulio šalių. Paklaustas, ar sutiko kongrese lietuvių, vyskupas R. Norvila papasakojo, kad vienintelis jo sutiktas lietuvis buvo jaunas metams į Filipinų sostinę Manilą pasiųstas savanoris Rolandas Dundulis iš Panevėžio, atstovaujantis Tiberiados bendruomenei, kuri Lietuvoje veikia Zarasų rajone, Baltriškių kaime.

„Pirmoji diena, sekmadienis prasidėjo atidarymo šv. Mišiomis, kuriose organizatorių duomenimis dalyvavo apie 350 tūkstančių maldininkų. Visą tą savaitę darbotvarkė buvo panaši – diena prasidėdavo rytine malda, po to vykdavo katechezė, kurią vedė įvairūs pasaulyje žinomi kunigai ir vyskupai, eucharistijos šventimas, maldos, konferencijos, liudijimai. Po pietų buvo renkamasi mažesnėse salėse, gvildenamos įvairios aktualios temos, buvo rengiama ir labai turtinga kultūrinė – meninė programa”, – pasakojo vyskupas.

Liturgijos savanorės.
Liturgijos savanorės.

Kongreso dalyviams buvo organizuojamos išvykos į Cebu parapijas – lietuvis apsilankė Švento Roko parapijoje, kur susirinko apie 700 svečių iš užsienio, o vietos parapijiečių čia atėjo kelis kartus daugiau. R. Norvilą maloniai stebino tai, kad vietos gyventojai Mišiose dalyvauja labai aktyviai, jų metu nuostabiai skamba bendras giedojimas,  matyti vietos parapijų tikėjimo gyvybingumas. Vietos mokyklos salėje buvo pristatyta parapija, kartu įterpiant ir filipiniečių folkloro, tradicinių šokių. Po to surengta bendra agapė.

Vilkaviškio vyskupui itin krito į akis vietos gyventojų geranoriškumas ir tai, kad filipiniečiai labai daug šypsosi. Tą pastebėjo ir kitų šalių vyskupai, o su svečiais norinčiųjų nusifotografuoti taip pat buvo daugybė. Pats R. Norvila fotografija domisi nuo jaunystės, tad iš Filipinų jis parsivežė tūkstančius įdomių kadrų, ir ypač daug tarp jų – išraiškingų žmonių veidų, portretų.

„Teko dalyvauti ir septynių bažnyčių procesijoje. Jos metu Švenčiausiasis sakramentas adoracijai išstatomas septyniose istorinėse bažnyčiose miesto centre ir iš kiekvienos jų nustatytu maršrutu keliauja tikinčiųjų procesija. Didelį įspūdį paliko ir eucharistinė procesija su žvakėmis miesto gatvėmis. Ji prasidėjo nuo ten esančios Kapitolijaus kalvos, kur yra regiono administracinis centras ir nusitęsė ligi Nepriklausomybės aikštės. Procesijoje buvo ištisa žmonių jūra, netilpusi gatvėse ir užtvindžiusi šaligatvius, skersgatvius, praėjimus, žmonių, kaip teigiama, buvo per milijoną. Tas bendrystės jausmas, tikėjimo liudijimas ir patirtis paliko turbūt patį stipriausią įspūdį iš viso renginio”, – prisiminė vyskupas.

Po mišių.
Po mišių.

Labai įsimintinas buvo ir šeštadienio renginys, kai miesto centre esančiame stadione švenčiant Eucharistiją buvo pakviesti apie penki tūkstančiai vaikų, pasiruošusių priimti Pirmąją Komuniją. Tai buvo ne tik Cebu arkivyskupijos jaunieji katalikai, bet taip pat vaikai iš kitų aplinkinių vyskupijų, kurie dalyvavo kartu su savo tėvais, kitais šeimos nariais. Dalis priimančiųjų šį sakramentą buvo ir vadinamieji gatvės vaikai. Jie užpildė visą stadiono veją, o eucharistijai vadovavo kardinolas emeritas, buvęs Cebu arkivyskupas Ricardo Jamin Vidal, kuris 33-ojo Tarptautinio eucharistinio kongreso metu, vykusio Filipinuose, Maniloje dar 1937 metais, pats priėmė Pirmąją Komuniją. Tai buvo išties jaudinanti akimirka.

Vyskupui iš Lietuvos įsiminė ir labai aktualios Manilos kardinolo Luis Antonio Tagle, labai populiaraus kalbėtojo visame pasaulyje mintys apie kultūros ir religijos santykius, susijusius su emigracija. Jis kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria kitoje šalyje ir kultūroje atsidūrusios šeimos. Kardinolas  pabrėžė, kad integruojantis į kitos šalies kultūrą labai svarbu neprarasti ir savo pamatinių vertybių, savo tapatybės, kaip svarbu yra ir siekti kultūrų dialogo.

Kelių šalių vyskupai su vietos savanoriais.
Kelių šalių vyskupai su vietos savanoriais (R. Norvila – paskutinėje eilėje trečias iš dešinės).

Paskutinę kongreso dieną vyko šv. Mišios, kuriose vėl gi organizatorių duomenimis dalyvavo nuo 1,5 iki 2 milijonų žmonių. Jose popiežiui atstovavo jo ypatingasis legatas Mianmaro (buvusios Birmos) arkivyskupas kardinolas Charles Maun Bo. Jis  ragino kongreso dalyvius nešti eucharistijos žinią į gatves, liudyti savo tikėjimą ir meilę kenčiantiems bei atstumtiesiems. Mišių pabaigoje popiežius Pranciškus perdavė savo vaizdo sveikinimą ir kartu paraginimą vykdyti krikščionišką misiją. Popiežius taip pat paskelbė, kad kitas tarptautinis eucharistinis kongresas po ketverių metų, 2020-aisiais vyks Vengrijos sostinėje Budapešte.

„Budapeštas yra gana netoli nuo Lietuvos, tad manau, kad mūsų atstovavimas ten bus gerokai gausesnis. Kongrese Kanadoje, Quebec buvome dviese. Jame teko dalyvauti su atsakingu už lietuvių išeivijos sielovadą prelatu Edžiu Putrimu, Dubline Lietuvos bažnyčios atstovų buvo apie pora dešimčių. Baigiamosiose Mišiose Kanadoje dalyvavo apie 50 tūkstančių dalyvių, prieš ketverius metus Dubline – daugiau kaip 100 tūkstančių, o štai Filipinuose dalyviai skaičiuojami jau iki dviejų milijonų. Tad skirtumas išties akivaizdus.

Popiežiaus legatas Ch. M. Bo uždarymo Mišiose Filipinus pristatė kaip ypatingą tikėjimo pavyzdį visos Azijos ir viso pasaulio katalikams, taip pat paminėdamas šeimas ir jų svarbą, pabrėždamas, kad Filipinuose šeimos pačios gausiausios iš visos Azijos. Nepaisant to, kad daug filipiniečių emigruoja į įvairias pasaulio šalis ir ten tampa parapijų branduoliu, tikėjimo pavyzdžiu, ši šalis kartu yra ir auganti”, – sakė vyskupas.

Užbaigimas.
Užbaigimas.

R. Norvilai įspūdį paliko ir tai, koks didžiulis savanorių skaičius, labai geranoriškų, paties įvairiausio amžiaus žmonių, padėjo kongrese. „Pasiteiravau organizatorių, kiek dalyvavo savanorių. Man buvo atsakyta, kad jų skaičius siekė apie 10 tūkstančių. Dauguma jų iš Cebu arkivyskupijos. Ir šie, ir kiti mano paminėti skaičiai parodo ne tik renginio mastą, bet taip pat bažnyčios Filipinuose gyvybingumą, pajėgumą organizuoti tokį didelį, pasaulinio masto renginį”, – teigė jis.

Kongrese dalyvavo nemaža grupė svečių iš Vengrijos, nes jie žinojo apie tai, kad jų šalis priims kito tokio renginio dalyvius. Renginyje dalyvavo labai daug atstovų iš Azijos šalių, taip pat ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados, nors tos šalies bažnyčios atstovams kelionė į Filipinus buvo dar tolimesnė nei lietuviui. R. Norvila džiaugiasi pabendravęs su įvairių šalių bažnyčios atstovais, įdomus pokalbis buvo ir su Čikagos vyskupu augziliaru Joseph N. Perry, kuris gerai atsiliepė apie Čikagoje tarnaujančius du Vilkaviškio vyskupijos kunigus Jaunių Kelpšą ir Gediminą Keršį.

Eucharistiniai kongresai bažnyčioje turi jau pakankamai ilgą istoriją – pirmasis jų įvyko dar 1881 metais Prancūzijoje. Šie kongresai yra tapę neatsiejama bažnyčios misijos dalimi, duodančia stiprų eucharistinio pamaldumo paskatinimą ir kartu gyvybingą impulsą tiek vietos Bažnyčiai, kur vyksta kongresai, tiek visuotinei Bažnyčiai. Tūkstančiai ir milijonai žmonių, dalyvavusių kongrese Filipinuose, parveš į namus svarbią žinią, liudijimą apie bažnyčios gyvybingumą, apie eucharistijos svarbą ir prasmę. Tas bažnyčios vienybės jausmas, tikėjimo ir bendrystės džiaugsmas ir buvo pagrindinis įspūdis, kurį iš tolimųjų Filipinų į Lietuvą parsivežė vyskupas R. Norvila.