DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Algirdas Zailskas.
Gyvybės mokslų srityje Lietuvoje daroma didžiulė pažanga – atidaryti mokslo ir verslo bendradarbiavimo centrai, kuriasi naujos įmonės. Rugsėjo 14–15 Vilniuje trečią kartą vyks tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics” (LSB), kuriame dalyvaus biotechnologijų, farmacijos ir medicinos ekspertai iš 40 pasaulio šalių. Apie organizuojamą forumą bei gyvybės mokslų galimybes kalbėjomės su „Verslios Lietuvos” projekto „Life Sciences Baltics” vadove Donata Mauricaite.
– Papasakokite trumpai apie forumą – iš ko jis susidės ir koks jo tikslas?
– Tai yra dviejų dienų tarptautinis renginys, kurio pagrindinis tikslas – pristatyti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyvybės mokslų sektoriaus galimybes pasaulinei gyvybės mokslų sektoriaus bendruomenei. Forumo metu vyks tarptautinė konferencija su Nobelio premijos laureatais, pasaulyje žinomais pranešėjais bei kalbėtojais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Taip pat bus paroda, verslas-verslui susitikimai, startuolių (start-up) sesijos ir specializuoti seminarai.
– Ar forumas yra labiau skirtas populiarinti Lietuvos įmones pasaulyje, ar turėtų padėti pasaulio įmonėms atkeliauti į Lietuvą su tikslu ten investuoti?
– Kadangi tai yra vienintelis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse bei didžiausias Baltijos ir Šiaurės Europos regione, forumo misija yra ne viena. Šiuo renginiu siekiame padėti Lietuvos verslui eksportuoti į pasaulį, bet taip pat stengiamės prisitraukti tarptautinių kompanijų į Lietuvą, pasinaudodami šiuo renginiu kaip platforma, kurioje tarptautinės kompanijos gali susitikti su visais sektoriaus „žaidėjais” ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Estijos. Taip pat šis renginys yra priemonė pritraukti į Lietuvą kompetentingų asmenų, gerosios patirties, kurios pas mus dar trūksta, pavyzdžiui, technologijų perdavimo srityje.
– Gal galite papasakoti plačiau, ko Lietuvoje dar trūksta?
– Lietuva per pastaruosius penkerius metus yra investavusi daugiau nei 400 mln. eurų į pasaulinius standartus atitinkančią infrastruktūrą: mokslo ir verslo bendradarbiavimo slėnius, aukščiausios klasės tyrimų centrus, tačiau plyšys tarp mokslinių tyrimų ir jų komercializavimo Lietuvoje vis dar pakankamai didelis. Tai reiškia, kad mes neišnaudojame visų galimybių mokslininkų darbus perkelti į pramonę ar kitaip juos pritaikyti. Šioje srityje Lietuvai vis dar trūksta gerosios patirties, todėl šio forumo rėmuose mes taip pat tikimės sulaukti žmonių, kurie tai daro užsienyje – JAV, Singapūre, Japonijoje, Izraelyje, – kad jie pasidalintų patirtimi, kaip jie savo valstybėse dirba mokslo komercializavimo klausimais, kokias priemones naudoja ir kokius projektus inicijuoja. Norime, kad minėta geroji patirtis atsirastų Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje ir pradėtų veikti. Nes kol kas mes turime pastatus, labai daug padarytų gerų tyrimų, gero mokslo, bet mums reikia judėti į mokslo pritaikymą.
– Kaip konkrečiai vadinasi mokslo ir verslo bendradarbiavimo centrai, kurie, kaip minėjote, yra pastatyti, tačiau nepilnai naudojami?
– Labiausiai į gyvybės mokslus orientuoti centrai yra „Santaros” slėnis Vilniuje ir „Santakos” slėnis Kaune. Jie veikia kaip viešosios įstaigos. Svarbius vaidmenis minėtuose slėniuose atlieka universitetai: „Santaros” slėnyje – pagrinde Vilniaus universitetas, „Santakos” – Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetai.
– Kokia yra pagrindinė priežastis, kad didelė dalis mokslo projektų Lietuvoje nekomercializuojami? Ar universitetams trūksta verslumo, ar pačios įmonės yra nepakankamai aktyvios, o gal tiesiog trūksta patirties?
– Būtent – daugiausiai tai yra patirties klausimas. Kaip ir minėjau, Lietuvoje per paskutinius penkerius metus buvo sukurta infrastruktūra ir dabar reikia išmokti ją įgalinti. Trūksta žmonių, trūksta sistemos, kaip tą daryti. Tik prieš keletą metų universitetuose atsirado taip vadinami technologijų perdavimo centrai (Technology Transfer Offices), kurie dirba minėtais klausimais. Problemos yra sprendžiamos, todėl manau, kad tai tik laiko klausimas, kada visa sistema pradės veikti pilnu pajėgumu.
– Gal jau galite įvardinti svarbiausias konferencijos temas?
– Temos yra išgrynintos pagal tai, kuriose srityse Lietuva gali geriausiai prisistatyti ir pasigirti bei pagal tai, kur mums labiausiai trūksta kompetencijos. Bus šešios pagrindinės temos: su amžiumi susijusios ligos, regeneracinė medicina, biobankai ir klinikiniai tyrimai, medicininė įranga (su polinkiu į lazerinių technologijų pritaikymą gyvybės mokslų sektoriuje), technologijų perdavimas ir inovacijų valdymas, molekulinės technologijos farmacijai ir biofarmacijai.
– Kiek dalyvių sulaukėte ankstesniuose forumuose ir kokie planai šįmet?
– Forumas vyksta kas dvejus metus. Pirmasis buvo organizuotas 2012 metais – jis jau tuomet pranoko mūsų lūkesčius, nes buvo planuota sulaukti 300–400 dalyvių, o atvyko 800. Pastarasis 2014 metų forumas pritraukė 1 100 dalyvių iš 40 pasaulio valstybių. Manome, kad į šių metų renginį atvyks mažiausiai 1 300 dalyvių. Tikimės delegacijų iš Izraelio, su kuriuo labai aktyviai dirbame gyvybės mokslų sektoriuje bei iš Japonijos, Švedijos, Belgijos, JAV ir kitų pasaulio vastybių.
– Ar daugiausiai dalyvauja įmonės?
– Forumo dalyviai yra trijų rūšių: įmonių atstovai, universitetų atstovai bei institucijų, susijusių su gyvybės mokslų sektoriaus politikos formavimu, atstovai. Didžiausia dalis dalyvių, maždaug 50 proc., yra iš įmonių, kadangi renginys skirtas verslo plėtojimui. Siekiame, kad Lietuvos kompanijos susirastų partnerius ir klientus. Taip pat norime, kad mūsų mokslo institucijos susirastų tarptautinius partnerius bendroms iniciatyvoms, tyrimams ir projektams.
– Dauguma šio straipsnio skaitytojų gyvena JAV, todėl gal galite paminėti keletą Amerikos kompanijų, planuojančių dalyvauti forume? Taip pat didžiausias Lietuvos įmones, ketinančias būti renginyje?
– Iš JAV pusės kalbamės su „Thermo Fisher”, „MassBio”, Akron Global Business Accelerator ir kitais. Iš Lietuvos ruošiasi dalyvauti Inovatyvios medicinos centras, „Femtika”, „Biomapas”, „Biotechpharma”, „Ferentis”, „Profarma” ir daug kitų.
– Kurie Lietuvos universitetai pirmauja gyvybės moksluose?
– Pirmauja trys universitetai. Tai yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kaune, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas. Kalbant apie Vilniaus universitetą reikėtų paminėti šiais metais atidarytą Jungtinį gyvybės mokslų centrą. Jame sutelkti Biotechnologijos ir Biochemijos institutai bei Gamtos mokslų fakultetas. Centras kuria stiprią gyvybės mokslų bazę Vilniaus universitete, nes anksčiau minėtos įstaigos buvo keliose skirtingose Vilniaus vietose. Tikimasi, kad sprendimas visus juos sujungti paskatins tarpdisciplininį bendravimą ir ateityje Vilniaus universitetui padės užsitikrinti vadovo poziciją gyvybės mokslų srityje Lietuvoje.