CENTRAS - Geografija-Rajonai - Generalinis konsulas New Yorke kviečia galvoti apie būsimą šimtmetį
Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Julius Pranevičius (k.) ir jo žmona Diana Pranevičienė su legendiniu generolu Colin L. Powell, JAV Valstybės sekretoriumi, vadovavusiu JAV diplomatijai Lietuvos stojimo į NATO metu.
Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Julius Pranevičius (k.) ir jo žmona Diana Pranevičienė su legendiniu generolu Colin L. Powell, JAV Valstybės sekretoriumi, vadovavusiu JAV diplomatijai Lietuvos stojimo į NATO metu. (Shahar Azran nuotr.)

Generalinis konsulas New Yorke kviečia galvoti apie būsimą šimtmetį

Jovita Beliak-Antanavičienė.

Tik žvilgterėjęs į Lietuvos generalinio konsulato New Yorke ekspoziciją, konsulato svečias prof. Liudas Mažylis (d.) rado tris Vasario 16-osios signatarų pasirašytus dokumentus. Kairėje – Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Julius Pranevičius.
Tik žvilgterėjęs į Lietuvos generalinio konsulato New Yorke ekspoziciją, konsulato svečias prof. Liudas Mažylis (d.) rado tris Vasario 16-osios signatarų pasirašytus dokumentus. Kairėje – Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Julius Pranevičius.

Tikriausiai nesuklystume sakydami, jog viena mėgstamiausių JAV Lietuvių Bendruomenės New Yorke susibūrimo vietų – Lietuvos generalinis konsulatas. Neseniai atšventusi 90-metį viena ilgiausiai veikiančių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių visuomet plačiai atveria duris ne tik konsuliniais klausimais besikreipiantiems lietuviams, bet ir visiems bendraminčiams, puoselėjantiems meną, kultūrą ar norintiems padiskutuoti ekonominiais ir investiciniais klausimais.

Bene kiekvieno konsulate surengto koncerto metu, diskusijoje ar parodos atidaryme sveikinimo žodį taria Julius Pranevičius, generalinio konsulo pareigas pradėjęs eiti 2015 m. pradžioje. Visuomet nuotaikingas generalinis konsulas per kelerius metus spėjo tapti daugelio draugu, dalyvauja ir veikloje už konsulato ribų. Pokalbiui apie diplomato kelią, New Yorke praleistus metus ir nuveiktus darbus susitikome generalinio konsulo kabinete, iš kur atsiveria vaizdas į šurmulingąją 5th Ave. Kaip visuomet, konsulas  Pranevičius pasidomi asmeniniu gyvenimu, paklausia, kaip sekasi, prisimena kalbėtas temas ir pasiteirauja apie ateities planus. Trumpai apžiūrime ant sienos kabantį Amerikos žemėlapį, grįžtame prie mūsų susitikimo temos ir keliaujame į studijų laikus. 

Domėjosi Europos Sąjungos reikalais

Dar būdamas paauglys Julius Pranevičius suklusdavo išgirdęs kalbant apie Lietuvoje vykusias permainas, Sąjūdį ir Lietuvos Nepriklausomybės kelią. „Man visą laiką buvo įdomi istorija, politika, geografija”, – savo pasakojimą apie ankstyvą diplomato kelio pasirinkimą pradėjo konsulas. Tuo metu pasirodė nauja disciplina – tarptautiniai santykiai, kurie sudomino būsimą diplomatą.

„Pasirodė pirmosios laidos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tuo metu tai buvo prestižinė mokslo sritis ir institutas. Ir man pavyko įstoti”, – tęsė pašnekovas. J. Pranevičius pasakoja, kad pradėjus studijuoti tarptautinius mokslus, diskutuojant bendromis temomis su bendraminčiais, darbo pasirinkimo sritis natūraliai susiaurėjo. „Radau kompromisinę sritį, kuri man pasirodė labai prasminga – Europos Sąjunga (ES). Gal kiek neįprastas dalykas, kad į diplomatiją, į užsienio reikalus atkeliavau per ES reikalus, bet tuo metu man tai buvo labai įdomi sritis”, – apie pasirinkimą kalbėjo J. Pranevičius.

„Tuo metu Lietuva dar net nebuvo pradėjusi derybų dėl stojimo į ES, bu­vo tik didelis noras. Tuo metu aš maniau (lygiai taip pat galvoju ir dabar), kad Lietuvai tai didelė galimybė. Jeigu mums pavyktų įšokti į tą traukinį, tapti ES ir, žinoma, NATO nariais, padarytume tai, ko per visą Lietuvos istoriją galbūt nepavyko padaryti – įsitvirtinti Vakarų struktūrose. Man tai atrodė prasminga ir įdomu, ir raciona­liai galvojant – perspektyvu. Pradėjau gilintis į ES reikalus, pradėjau dirbti Užsienio reikalų ministerijoje (toliau – URM), – dalyvavau konkurse ir laimėjau”, – apie kelią, atvedusį į URM, pasakoja J. Pranevičius. 

New Yorko Centriniame parke vykusiame Sausio 13-osios bėgime Julius Pranevičius dalyvavo su šeima.
New Yorko Centriniame parke vykusiame Sausio 13-osios bėgime Julius Pranevičius dalyvavo su šeima.

Sudomino išeivijos istorija

Dabartinis konsulas ES reikalais rūpinosi iki pat išvažiavimo į New Yorką, apie 15–16 metų. Per tuos metus diplomatas buvo aktyvus visuose stojimo į ES etapuose. „Pirmininkavimo metu buvau to padalinio (Pirmininkavimo ES Tarybos departamento) direktorius. Ir po pirmininkavimo atrodė natūralu keisti sritį, daryti kažką nauja”, – apie pokyčius pasakojo generalinis konsulas. Nebijantis, o netgi mėgstantis iššūkius diplomatas drąsiai kandidatavo į tuo metu atsilaisvinusią generalinio konsulo New Yorke vietą.

„Ne tiek daug žinojau apie Ameriką ir New Yorką, bet žinojau. Tai buvo sritis, susijusi su išeivija, su JAV lietuviais. Kaip ir istorinė ‘byla’. Manyje pradėjo bruzdėti istorikas. Man visada būdavo smagu skaityti knygas, kapstytis archyvuose, domėtis, kas kaip vyko. Supratau, kad dabar, mums jau esant ES ir NATO, diplomatija gali padėti ir stiprinti ekonomiką. Amerika – tokia milžiniška rinka. New Yorkas – toks didelis mega-centras. Atrodė, tai vieta, kur galima daugiausiai padaryti gero ir įdomaus”, – pasakojo J. Pranevičius.

Laiko susipakuoti lagaminus buvo likę vos 2–3 mėnesiai, per kuriuos taip pat buvo nemažai užduočių – rasti gyvenamąją vietą New Yorke, pasirūpinti vaikų mokyklomis ir pan. Šeima į šiuos geografinius pasikeitimus reagavo labai ramiai: „Vaikai tuo metu buvo visai nedideli. Išvažiuoti į Ameriką, New Yorką jiems turbūt skambėjo neblogai. Čia greitai įsitraukė į įvairias veiklas – tiek lietuviškas, tiek amerikietiškas. Lanko mokyklą, rado draugų, pomėgių. Mano žmona irgi diplomatė. Mums susiklostė palankios aplinkybės – aš dirbu konsulate, o žmona darbuojasi Lietuvos Respublikos misijoje prie Jungtinių Tautų organizacijos”. Diplomatija žavi tuo, jog gana lengvai gali keisti tiek geografinę padėtį, tiek sritis – gali būti konsulinės srities specialistas, vėliau tapti ekonomikos žinovu, atsakingu už investicijas ir eksportą, o dar kitoj rotacijoj gali domėtis teisiniais klausimais.

Lietuvos generalinis konsulas Julius Pranevičius New Jersey lituanistinės mokyklos „Lietuvėlė" moksleivei Lukutei įteikė Lietuvos pirmoko pasą.
Lietuvos generalinis konsulas Julius Pranevičius New Jersey lituanistinės mokyklos „Lietuvėlė” moksleivei Lukutei įteikė Lietuvos pirmoko pasą.

Kuo konsulą sužavėjo New Yorkas

Prieš paskyrimą generaliniu konsulu J. Pranevičius nebuvo lankęsis Amerikoje, tai buvo pirmoji šeimos kelionė į šį žemyną. „Nesitikėjau tokio New Yorko įvairiapusiškumo. Iš tikrųjų tai tautų katilas – tiek žmonių, tiek kultūrų, tiek tradicijų. Visa kita – tai didmiestis su savo triukšmais, kamščiais”, – pirmuosius įspūdžius atvykus į New Yorką prisimena diplomatas.

Džiaugsmingai pašnekovas pasakoja apie savo pirmąjį susitikimą su JAV lietuvių bendruomene, su kuria susitiko likus mėnesiui iki persikraustymo. „Konsulate vyko Tautos fondo tarybos posėdis. Pamačiau tai, ką ir galvojau – bendruomenė yra labai įvairi, įvairios kartos – ir seniai atvažiavusieji, ir naujai. Tai, kad istorijos čia bus daug, supratau iš pirmos dienos. Ir organizacijos yra senos, ir visų keliai skirtingi, kiekviena istorija yra verta knygos. Pirmi susitikimai parodė – čia yra gyvas miestas, čia yra kapitalas, pinigai, įvairios industrijos ir inovacijos, – liūdna nebus. Tas pirmas įspūdis buvo labai geras, ir jis niekur nedingo po poros metų”, – prisimena Julius Pranevičius. 

Konsuliniai reikalai ir lietuvybės palaikymas

Nepaisant tiesioginių reikalų, kurie turi būti tvarkomi sklandžiai ir efektyviai, konsulato misija yra taip pat įsitraukti į lietuvišką veiklą ir lietuvių bendruomenei padėti išlaikyti lietuvybę Amerikoje. Ne tik dalyvaujant, bet ir koordinuojant bei skatinant veiklą. „Kitas dalykas, apie ką lietuvių bendruomenė aktyviai kalba ir aš susitikimuose stengiuosi pabrėžti – nekurti atskiro pasaulio, nekurti Lietuvos Amerikoje, bet galvoti, kaip bendruomenė galėtų įsitraukti į Lietuvos veiklą, padėti svarbiausiais Lietuvos gyvenimo klausimais. Ar tai būtų Lietuvos saugumo stiprinimas, ar ekonominiai interesai, ar paprasčiausias Lietuvos pristatymas, siekiant pritraukti turistus ar investicijas, ar skatinti eksportą iš Lietuvos. Tai tokie yra bendradarbiavimo sąlyčiai, – lietuvybės palaikymo svarbą pabrėžia konsulas. – Ryšys labai svarbus ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Kuo daugiau atsiras asmeninių ryšių, tuo Lietuvos – Amerikos saitai bus stipresni. Tai yra labai svarbu ir politiniais, ekonominiais ir saugumo aspektais”.

„Tada yra ekonominis dalykas, kad mūsų gamintojai Lietuvoje atrastų rinką čia – Amerikoje, kad mūsų produktai sėkmingai pasiektų amerikietiškas parduotuves. Kad kai amerikiečiai mąsto apie gamybos plėtrą ir ieško šalių, kur galima būtų įsikurti ir  vystyti verslą Europoje, jų stebimoje erdvėje atsirastų Lietuva. Tai ilgalaikis, bet labai kilnus tikslas. Tuo būdu tikrai manau, kad padedame ne tik Lietuvai kelti ekonomiką, kurti darbo vietas ir didinti gerovę, bet padedame ir amerikietiškoms įmonėms. Aš nesijaučiu meluojąs tuomet, kai ‘pardavinėju’ Lietuvą. Savo darbo kultūra, efektyvumu mes amerikiečiams esame tinkama šalis”, – apie tikslus siekiant stiprinti dvišalius ryšius pasakoja pašnekovas.

Julius Pranevičius (antroje eilėje ketvirtas iš d.) – dažnas svečias lietuvių renginiuose.
Julius Pranevičius (antroje eilėje ketvirtas iš d.) – dažnas svečias lietuvių renginiuose.

Lietuvių Lietuvoje ir Amerikoje skirtumai

Siekiant pateisinti visų lūkesčius, didelę laiko dalį konsului tenka bendrauti su JAV lietuviais, su kuriais jis mielai pasišnekučiuoja ir po oficialių renginių. Pasmalsavome, ar JAV lietuviai skiriasi nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. „Lietuva yra nuostabus kraštas. Aš kiekvieną vasarą važiuoju į Lietuvą. Ką bepasakočiau – kaip man čia, Amerikoje, New Yorke, gera ir smagu gyventi, bet iš tiesų geriausia šalis ir šauniausia vieta gyventi yra Lietuva. Čia žmonės tikri, šilti ir artimi, lengvai suprantami. Lietuva yra puiki šalis, bet yra dalykų, kur galime tobulėti. Amerikoje kai kurie dalykai yra pažangesni – pirmiausia – žmonių pilietiškumas, drąsa, ryžtas; jie turi savo nuomonę, vertybes, pasiruošę jas ginti. Niekas nenusileis ir nepasakys: ‘Ai, darykit kaip norit’. Amerikiečiai bus visada ryžtingesni”.

„Okupacijos laikotarpis mums yra palikęs atspaudų – nedrąsumo, mažesnio pasitikėjimo savimi. To Amerikoje yra daugiau. To mes galime pasimokyti. Kitas dalykas, ko mums Lietuvoje trūksta – tai pagalbos vieni kitiems arba suvokimo, kad aš esu atsakingas už save ir aplinką ir jeigu man sekasi gerai, aš turiu ir kitiems padėti – dalyvauti labdaringoje veikloje, paaukoti pinigų, – kas yra normalus visuomeninis gyvenimas. Čia yra geriau suprantama, kad niekas nieko neišspręs už tave – pats turi imtis ir spręsti, tvarkyti savo gyvenimą ir aplinką, kad būtų mažiau neteisybės, skurdo, vargo. Mums trūksta labdaringumo, dosnumo. Tai galime drąsiai importuoti iš Amerikos”, – savo pastebėjimais dalijasi Julius Pranevičius, generalinio konsulo pareigas einantis jau 4-tus metus.

Amžinasis konsulo variklis

Generalinio konsulo pilna visur – jis skuba dalyvauti ir lietuviams svarbiuose renginiuose, minėjimuose, kartu su lietuviais bėga maratoną, savaitgaliais žaidžia krepšinį ar dalyvauja tautinių šokių repeticijose. Dažnai konsului tenka svečiuotis ir kitose valstijose. „Mes vis pakalbame šeimoj ir draugams pasakoju, kad jeigu ir nebūčiau konsulas, jeigu būčiau tik šiaip čia kokiais nors reikalais atvažiavęs, greičiausiai irgi dalyvaučiau bendruomenės veikloje. Man įdomu, prasminga. Nors, žinoma, nėra paprasta išvažiuoti kiekvieną savaitgalį”, – sako pašnekovas.

Abu konsulo vaikai (dukra ir sūnus) yra taip pat aktyviai įsitraukę į lietuvišką veiklą – lanko lituanistinę Maironio mokyklą, skautauja, dalyvavo dainų šventėje Čikagoje. Su visa šeima konsulas šoko ir New Yorko šokių grupėje „Tryptinis” Baltimorėje vykusioje šokių šventėje. Konsulą galime išvysti ir krepšinio aikštelėje, dabar jau garbingose veteranų varžybose. „Krepšinis yra įdomus fenomenas Amerikoje. Yra keletas dalykų, kurie suburia lietuvių bendruomenę natūraliai. Krepšinis – vienas iš jų. Dar suburia dainos, šokiai. Žmonės noriai aukoja savo laiką ir pinigus nuvažiuoti kad ir tolimus atstumus sužaisti keletą varžybų, po to susitikti su bičiuliais, pabendrauti… Tai vienija. Čia krepšinis visai kitaip žaidžiamas. Tai kitokia kultūra, kitokia tradicija”, – krepšinio paslaptis atskleidžia konsulas.

Lankydamasis Maine Lietuvių Bendruomenėje „Atlantas” konsulas ragavo omarų.
Lankydamasis Maine Lietuvių Bendruomenėje „Atlantas” konsulas ragavo omarų.

Darbas su litvakais

Mūsų pokalbiui įpusėjus J. Pranevičius temą pakreipia į kitą pusę ir pradeda pasakoti apie bendravimą su litvakais – žydų bendruomene. „Džiugu, kad vis daugėja supratimo, jog mūsų šalies istorijoje buvo svarbus žydiškas elementas. Ne tik kiek daug sukūrė Lietuvos žydai, bet ir tai, kad yra labai daug pasitraukusių iš Lietuvos žydų, jų palikuonių, kurie toliau save išdidžiai vadina litvakais. Ir tas sentimentas yra svarbu. Jį pakūrenti ir palaikyti yra naudinga dėl daugelio priežasčių.

Vienas dalykas – dėl istorinės, moralinės, to, kas įvyko holokausto metu, kai buvo išnaikinta 95 proc. Lietuvos žydų. Mes turime suprasti, kad lietuviai, Lietuva tuo metu labai daug neteko. Ir kai tai supranti, kai per tai peržengi, ypač jeigu įvertini, kad ir dalis lietuvių kolaboravo su naciais holokausto metu, prasideda kitas etapas – galvojimas apie ateitį. Ką daryti, kad mūsų ryšiai su jų giminaičiais, jų palikuonimis, kurie yra Amerikoje, įgautų pozityvesnį atspalvį? Kad mes rastume istorinių elementų, kurie mus jungia, kurie galėtų padėti statyti bendrą ateitį, padėtų litvakams iš naujo atrasti Lietuvą”, – naują ateitį skatina kurti pašnekovas.

„Netikiu, kad šis procesas bus greitas ir lengvas, bet tai, kas vyksta ir ką matau susitikimuose, nuteikia optimistiškai. Yra žmonių, kurie pasako: ‘Aš gal ir norėčiau, bet kažkada močiutė, tėvai sakė, kad niekada nekelčiau kojos į šitą šalį’… Bet visada atsiranda žmonių, kurie sako: ‘Noriu nuvažiuoti, noriu pažiūrėti’. Ir jie atvažiuoja kaip turistai, ieškodami savo šaknų, giminės istorijos. Grįžta kaip Lietuvos draugai, gal ir kaip investuotojai, bendradarbiai mokslo srityje. Tokie dalykai yra ne tik garbingi, bet ir naudingi”, – apie kilnius siekius ir artimesnį bendradarbiavimą su žydų bendruomene kalba Julius Pranevičius.

Nuveiktų darbų sąrašas ilgas

Konsulate vyko daug susitikimų, diskusijų, atidaryta parodų, o kiek dar svečių priimta per pastaruosius metus. Konsulato nuveiktų darbų sąrašas ilgas. Konsulas J. Pranevičius per likusius metus tęs Amerikos ir Lietuvos suartinimo, Lietuvos ekonominio gyvenimo skatinimo darbą, kad išvykdamas galėtų jaustis padaręs viską, ką galėjo.

Šiemet, minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, generalinis konsulas Julius Pranevičius primena, jog JAV yra viena iš nedaugelio vietų, kur Vasario 16-oji minima jau 100-ąjį kartą (Lietuvoje daug dešimtmečių to negalėjome daryti). Šimtmečio proga jis kviečia galvoti apie būsimą šimtmetį, kad Lietuva būtų saugi ir klestinti, o lietuvybė būtų gyva ne tik Lietuvoje, bet ir JAV.

Julius Pranevičius kartu su New Yorko šokių grupe „Tryptinis” dalyvavo Baltimorėje vy- kusioje šokių šventėje.
Julius Pranevičius kartu su New Yorko šokių grupe „Tryptinis” dalyvavo Baltimorėje vy- kusioje šokių šventėje.
Generalinį konsulą New Yorke Julių Pranevičių (pirmas iš d.) galima išvysti ir krepšinio aikštelėje.
Generalinį konsulą New Yorke Julių Pranevičių (pirmas iš d.) galima išvysti ir krepšinio aikštelėje. (Juliaus Pranevičiaus asmeninio archyvo nuotraukos)