Pasaulio Lietuvių Bendruomenė žino savo vertę
Vytautas Volertas
Pasaulio
Lietuvių Bendruomenė (PLB) jau randa kelius pas Lietuvos Respublikos
ministrą pirmininką ir LR Seimo vadovus. Ten kalbant užsienio lietuvių
reikalais, be abejo, yra išgirstama. Ji drąsiai prabyla ir į Lietuvos
piliečius, viešai pasisakydama apie kai kurių partijų mostus. Ypač
svarbi yra jos nuomonė dvigubos pilietybės klausimais, nes ji šneka
daugelio svetur gyvenančiųjų vardu.
Taip ir turi būti. Ir
tik taip. Juk PLB atstovauja gal net trečdaliui lietuvių tautos, todėl
ji negali būti palikta Lietuvos Respublikos užvartėje. Jos žmonės, dar
Lietuvoje ar jau užsieny būdami, kovojo už laisvę ne mažiau, kaip kai
kurie dabartiniai politikai, ir tikrai daugiau už įvairius komunistų
partijos CK narius, instruktorius ar jų tarnus. Be to, kovodami
nesisavino kolūkių turto, fabrikų, komunistinių leidyklų pinigų. PLB
nėra kokių nors prispaustų varguolių, apsileidėlių ar išlepintųjų
darželis. Ją sudaro aktyvūs lietuviai, nemažai ir dabar savo finansais
padedą tėvynėje artimiesiems bei įvairiems labdaros vienetams. Ji turi
moralinę teisę ieškoti rimto Lietuvos politikų dėmesio kaip svarbi
vyriausybės bendradarbė, o ne kokia priešgina.
Regina
Narušienė, PLB pirmininkė, savo pareigas supranta ir žino, kaip jas
reikia vykdyti. Jau pereitą rudenį ji kreipėsi į LR ministrą pirmininką
ir LR Seimo pirmininką dėl Seimo nario Artūro Paulausko skatinamo
referendumo, kad būtų įteisinta neribota dviguba pilietybė. O šįmet
birželį paskelbė spaudoje savo pasisakymą dėl Naujosios sąjungos
siūlymų keisti Konstituciją (sprendžiant dvigubos pilietybės problemą)
elektronine peticija vietoj referendumo. Pareiškime R. Narušienė
plačiai išdėsto Naujosios sąjungos galvojimo trūkumus, į juos žvelgdama
teisininkės akimis.
PLB pirmininkė yra pareiginga, išmani ir
gerai mokanti tvarkyti šio svarbaus organizuoto lietuvių susibūrimo
reikalus. Ji praveria svarbiausių LR institucijų duris ir jaučia, kada
belstis. R. Narušienė veda PLB į politiškai reikšmingų vienetų gretas.
Kalbant
apie PLB, iškyla Lietuvių Bendruomenės egzistavimo esmė. Kas šiandien
dėtųsi tarp pasaulio lietuvių, jei 1949 m. birželio 14 d. Lietuvių
chartoje nebūtų tarta, kad „Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro
vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę”? Jau beveik pamirštant PLB
pastangas Lietuvos laisvinimo rūpesčiuose, kur būtų lituanistinės
mokyklos, kaip atsirastų didieji renginiai (dainų ir šokių šventės,
Mokslo ir kūrybos simpoziumai), kiek atrastume svetur organizuotų
lietuviškų vienetų? LB išgelbėjo tautinę dvasią išeivijoje. O kiek ją,
LB, aukštyn pakels naujoji imigrantų banga, šitai pasakys būsimų dienų
istorija. LB mūsų išeivijai reiškia tiek, kiek Šviečiamasis laikotarpis
reiškė Europos kultūrai. Tai buvo dvasinė revoliucija.
PLB
pagrindą sudarė JAV LB. Bet jos augimas Amerikoje, kur dar knibždėjo
įvairių politinių pakraipų klubai, kuopos, susivienijimai ir draugijos,
buvo sunkus. Jokia „vieninga bendruomenė” nebuvo pripažįstama. Tik
Stasio Barzduko didelė kantrybė, pasiaukojimas ir darbštumas, užtrukę
kelerius metus, JAV LB tiek subrandino, kad ji jau galėjo vykdyti savo
uždavinius. St. Barzdukas, vadovaudamas LB šiame krašte, paruošė
dirvą ir PLB. Jis savo pastangomis ir giliu tikėjimu dėl LB būtinumo
išeivijoje prilygsta dr. Jonui Basanavičiui, atidavusiam asmenines
aukas Lietuvos prisikėlimui XX a. pradžioje. Kas šiandien St. Barzduką
pažįsta? Kiek apie jį yra girdėję jaunesni LB žmonės, jau gimę čia ir
atvykę iš Lietuvos? Teisingumas reikalauja St. Barzduką prikelti iš
užmaršties.
Malonu, kad dėl JAV LB šiandienos mums taip pat
nereikia graudintis. Rimtai dirbama visose srityse, kartais net
stebukliukų pasitaiko. Vytautas Maciūnas, Krašto valdybos pirmininkas,
savo veiklumu šiek tiek panašus į tokį stebukliuką. LB vadovai dirba
pasauly ir Amerikoje. Ar ateitis šiuo požiūriu gali būti geresnė?
V.
Maciūnui reikėtų sugalvoti, kaip į JAV LB prisikviesti daugiau
trečiabangių. Žinoma, dauguma iš jų patys dar nesupranta,kas esą. Liks
čia? Grįš atgal? Gal save nepilnai įvertino, gal pervertino? Ir šalis
čia keista. Mokslų daktarai gyvenime elgiasi kaip paprastuoliai,
eilinių piliečių nuomonė lygiai išklausoma kaip profesorių. Tai kas
mes, trečiabangiai? Aukštos kultūros kilmingieji, linksmybių kulto
nariai ar LB žmonės?
Jiems reikės laiko apsispręsti. Bet tik žaibas per akimirką užkuria ugnį. Rimta mintis yra lėta.
94-tąjį kartą Lietuvos Vyčiai ruošia LIETUVIŲ DIENAS
Lietuvos Vyčių Anthracite 144 kuopa, veikianti St. Chair, Pennsylvania,
praneša, kad š. m. rugpjūčio 16–17 d. Schuylkill
Shopping Mall – Center Court (Frackville, Pennsylvania)
parduotuvių centre 94-tąjį kartą rengiamos Lietuvių dienos. Lankymo
valandos šeštadienį, rugpjūčio 16 d., nuo 11 v. r. iki 5
v. p. p. ir sekmadienį, rugpjūčio 17 d., nuo 12 v. vidurdienio iki 4 v.
p. p. Laukia įvairūs laimikių traukimai, loterijos, lietuviško
meno parodos.
Išskirtinė vieta bus skiriama garsiam Kryžių kalnui Lietuvoje.
Bus skanaus lietuviško maisto: kugelio, bulvių ir mėsos
dešrų, šaltibarščių, lašinaičių ir
lapienės. Skambės daug muzikos. Visi norintys galės linksmai
pašokti. Dalyvaus tautinių šokių ansamblis
,,Aušrinė” iš Philadelphia, PA, ir
„Malūnas” iš Baltimore, MD. Jaunų Vyčių šokių
grupė „Gintaras” iš Mahanoy City parodys visuomenei
jaunimo pasiekimus. Lietuvių dainininkė Lynne Cox ir jos grupė dainuos
tradicines lietuvių liaudies dainas.
Lietuvių dienos ruošiamos nuo 1914 m. Praeityje jos vyko
Lakewood ir Lakeside parkuose, vėliau – Rocky Glentol, kol tie
parkai buvo uždaryti. Dabar Lietuvių dienos ruošiamos Schuylkill
Shopping Mall – Center Court parduotuvių centre. Per dvi dienas
sulaukiama net kelių tūkstančių lankytojų.
Dėl smulkesnės informacijos prašome kreiptis į Larry Domalake
tel.: (570) 874-4092 arba el. paštu: domalakes.ins@hotmail.com
Visuomenė kviečiama gausiai apsilankyti ir dalyvauti Lietuvos Vyčių
ruošiamose 94-se Lietuvių dienose ir paremti šios
organizacijos veiklą. Visi būsite gražiai, mielai ir draugiškai
Lietuvos Vyčių priimti. Iki pasimatymo!
Onutė Klizas-Wargo
Parengė
Regina Juškaitė-Švobienė
TADAS KORRIS: Geram muzikantui reikia jausmų ir aistros
Mūšis dėl pilietybės
D. Varnienė: ,,Sapnavau didelį sapną…”
Iš susitikimo su LGAVO ,,Sugrįžus” nariais
Uzmirštieji
Dariaus ir Girėno istorinio skrydžio paminėjimas Čikagoje .
Matulaičio namų 40 metų minėjimas
ARCHYVAS
