CENTRAS - Geografija-Rajonai - Iš Amerikos ir Afrikos – paminėti poeto Kazio Bradūno 100-metį tėviškėje
Iškilmingas K. Bradūno 100-mečio minėjimas šeštadienio vakarą vyko Valdovų rūmuose Vilniuje.
Iškilmingas K. Bradūno 100-mečio minėjimas šeštadienio vakarą vyko Valdovų rūmuose Vilniuje. Kalba literatūrologas Valentinas Sventickas. (Dainiaus Labučio nuotr.)

Iš Amerikos ir Afrikos – paminėti poeto Kazio Bradūno 100-metį tėviškėje

Algis Vaškevičius.

Alvito šv. Onos koplyčioje K. Bradūnas buvo pakrikštytas.
Alvito šv. Onos koplyčioje K. Bradūnas buvo pakrikštytas. (A. Vaškevičiaus nuotr.)

Vasario 11-ąją sukako 100 metų nuo poeto, publicisto, ilgamečio „Draugo” kultūrinio priedo redaktoriaus Kazio Bradūno (1917–2009) gimimo. Poeto sukakties minėjimas šeštadienio vakarą buvo surengtas Valdovų rūmuose, jo metu K. Bradūno kūrybą skaitė aktoriai, pasirodė choras „Aidija” bei nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras, skambėjo poeto žodžiais sukurti kūriniai, buvo rodomi vaizdo įrašai iš Lietuvos radijo bei televizijos archyvo ir Arvydo Reneckio bei Algimanto Kezio filmuota medžiaga – K. Bradūno skaitomi eilėraščiai, gyvenimo prisiminimai.

Š. m. vasario 9 d., ketvirtadienį, K. Bradūno atminimas paminėtas jo gimtinėje, mažoje Alvito šventos Onos koplyčioje, kur poetas ir buvo pakrikštytas. Vasario 9-oji yra poeto mirties diena, tad čia buvo aukojamos šv. Mišios už jį. Į koplytėlę susirinko artimiausi poeto giminaičiai – tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos gyvenanti jo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, iš Bostono atskrido kita poeto dukra Lionė Bradūnaitė-Kazlauskienė su vyru Andriumi, o poeto anūkas, prieš dvylika metų mirusio Jurgio Bradūno sūnus Vytas Bradūnas atskrido net iš Afrikos, Kenijos, kur šiuo metu dirba.

Šaltą ir vėluotą žiemos dieną koplyčioje susirinko gausus būrys poeto kraštiečių, jo kūrybos mėgėjų. Daugelis užsuko ir į vos už kilometro esančią poeto tėviškę – čia yra pastatytas ąžuolinis koplytstulpis, kuriame – jautrus poeto eilėraštis apie tėviškę, čia įrengti simboliniai vartai, o iš buvusios sodybos pastatų likę vos keletas pamatų akmenų. Šioje vietoje sužibo žvakelių liepsnos, buvo padėta gėlių.

Alvito šv. Onos parapijos kunigas Vytautas Kajokas, aukodamas Mišias, pasidžiaugė, kad šis kraštas išaugino tokį ąžuolą, koks buvo Kazys Bradūnas. Jis pabrėžė, jog poetui gimtinė visada buvo labai svarbi, jis, jau sugrįžęs gyventi į Nepriklausomą Lietuvą, ne kartą čia lankėsi, atsivežė ir savo artimuosius.

K. Bradūno tėviškės vietoje – atminimo žvakelės.
K. Bradūno tėviškės vietoje – atminimo žvakelės.

Poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė dėkojo, kad surengtas minėjimas Alvite, kuris Bradūnams buvo toks svarbus. „Mes labai dėkingi tiems žmonėms, kurie nutarė visus šiuos metus paskelbti Kazio Bradūno metais. Per juos bus daug minėjimų, renginių, parodų ir literatūros vakarų, bet mes su seserim nutarėme, kad viskas turi prasidėti čia, tėviškėje, kurią tėtukas taip brangino. Ir šiandien, jo mirties dieną jis su mumis, tą visi jaučiame”, – sakė viešnia.

Savo jautrioje, jaudinančiais prisiminimais nuspalvintoje kalboje poeto dukra pabrėžė, jog tėtis visada labai daug dirbo, turėjo įvairių įsipareigojimų – rašė eiles, redagavo, rengė literatūrinius vakarus, įvairias parodas. „Kai aš klausdavau, kodėl jis nuolat dirba ir dirba, ar nereikėtų ir kažkiek pailsėti, tėtis atsakydavo, kad jis privalo dirbti ir už tuos savo draugus, kurie žuvo Lietuvoje – Vytautą Mačernį, Mamertą Indriliūną, Bronių Krivicką”, – prisiminė ji.

„Tėtis mums Amerikoje tiek buvo pripasakojęs apie savo numylėtą Alvitą, kad tarytum viską apie jį ir žinojome. Čia vietos kapinaitėse palaidoti ir tėčio broliai Jurgis, Jonukas. Mes gimėme jau ne Lietuvoje – aš Vokietijoje, po metų brolis Jurgis gimė Amerikoje, dar po dešimtmečio ten gimė ir sesuo Lionė. Tėvai nuo mažų dienų mums skiepijo meilę Lietuvai, namuose visada kalbėjome tik lietuviškai. Tėtis pasakojo mums, kaip jo mama nenorėjo palikti namų Alvite ir išvažiuoti, bet jau kitą dieną viskas čia buvo karo sunaikinta”, – sakė E. Aglinskienė.

Ji kalbėjo ir apie tai, kad šeima išsibarstė po visą pasaulį, tačiau gimtinės trauka nuolat kviečia sugrįžti čia. Dėl to jie atskrido iš Amerikos, dėl to ir mirusio brolio Jurgio sūnus atvyko net iš Kenijos. Inžinerijos ir ekonomikos mokslus Northwestern universitete Evanstone baigęs bei verslo administravimo magistro laipsnį Čikagos universiteto verslo mokykloje įgijęs Vytas Bradūnas dabar dirba vienoje šios šalies bendrovėje kaip kompiuterių specialistas, padedantis ten atsidūrusiems įvairių šalių pabėgėliams atrasti ir palaikyti ryšius su artimaisiais. Jo tetos nuomone, tai labai simboliška, nes ir Bradūnų šeima buvo pabėgėliai, tad ratas tarsi apsisuko ir grįžo į pradinį tašką.

Vilkaviškio savivaldybės administracijos atstovų dovanos.
Vilkaviškio savivaldybės administracijos atstovų dovanos.

„Lietuvių kalba man yra tokia graži, gražiausia pasaulyje, ne veltui tėveliai ją taip mylėjo. Turime tiek gražių mažybinių žodelių, kuriais tiek daug galime pasakyti. Ir tėčio kalba buvo labai graži, yra ir nuostabūs laiškai, kuriuos jis rašė mamai dar labai jaunas, kokių 23-ejų metų, dar jie nebuvo susituokę – ‘Kazyte, mums nieko gyvenime netrūksta, nes visa, kas gražiausia – tėviškės dangus, saulėlydžiai, rugių žydėjimas – duota už dyką’. Jei šiemet, kai minime jo metus, jūs paimsite į rankas kokią nors tėčio poezijos knygelę, paskaitysite jo parašytų eilėraščių, tai ir bus gražiausias atminimas ir pagerbimas”, – sakė poeto dukra.    

Jaudinančią literatūrinę-muzikinę kompoziciją „O liko tik eilėraščių čiulbėjimas” parengė ir parodė Alvito pradinės mokykos moksleiviai. Jos metu skambėjo gitaros ir kanklių muzika, poeto eilės, kurios iki ašarų sugraudino K. Bradūno artimuosius. Minėjime dalyvavę Vilkaviškio savivaldybės administracijos atstovai poeto dukroms ir anūkui padovanojo garsaus vietos tautodailininko Raimundo Blažaičio išdrožtas medines skulptūrėles, kurios primins apsilankymą poeto tėviškėje.

Po renginio jo dalyviai ir svečiai dar neskubėjo skirstytis – Vytas Bradūnas smalsiai apžiūrinėjo stendą, skirtą K. Bradūnui, o Elena Aglinskienė, priėjusi prie mažųjų atlikėjų, kiekvienam iš jų padėkojo, kiekvieną pakalbino. „Mylėkite gimtinę, Lietuvą ir kur ateityje bebūtumėte, visada čia sugrįžkite”, – sakė ji vaikams. Poeto dukra pasidžiaugė, kad K. Bradūno atminimui išleistas ir pašto ženklas. 

Poeto dukros Lionė Bradūnaitė-Kazlauskienė, Elena Bradūnaitė-Aglinskienė ir anūkas Vytas Bradūnas.
Poeto dukros Lionė Bradūnaitė-Kazlauskienė, Elena Bradūnaitė-Aglinskienė ir anūkas Vytas Bradūnas.
Poeto artimieji.
Poeto artimieji (iš k.) – dukra Elena Aglinskienė, žentas Andrius Kazlauskas ir dukra Lionė Kazlauskienė.
Jaudinančią literatūrinę-muzikinę kompoziciją parodė Alvito pradinės mokyklos moksleiviai.
Jaudinančią literatūrinę-muzikinę kompoziciją parodė Alvito pradinės mokyklos moksleiviai.
Šaltą ir vėluotą žiemos dieną koplyčioje susirinko gausus būrys poeto kraštiečių.
Šaltą ir vėluotą žiemos dieną koplyčioje susirinko gausus būrys poeto kraštiečių. ( A. Vaškevičiaus nuotr.)