CENTRAS - Archyvas - Iš Draugo archyvo 1940: Rusija okupavo Lietuvą
DRAUGO laikraščio 1940 m. birželio 17 d. numerio antraštė.

Iš Draugo archyvo 1940: Rusija okupavo Lietuvą

Rusija okupavo Lietuvą.

Lietuvos laisvei žuvus.

Laisvų tautų ir buvusių nepriklausomų valstybių kapinyne išdygo naujas kapas. Žmogaus įgimtųjų teisių uzurpatoriai ir tautų laisvo apsisprendimo kapinių duobkasiai negailestingai palaidojo mūsų tėvų žemės nepriklausomumą. Kančiose ir savo vaikų švenčiausiu pasiaukojimu ir milžiniškomis pastangomis atgimusi Lietuva neilgai džiaugėsi savo laisvuoju gyvenimu. Jos pašonėj iškilo žiaurus, negailestingas ir milžiniškas kaimynas, kuris visados skelbė pasauliui lygybę, taiką ir laisvą tautų apsisprendimą, bet nuolat tykojo iš pasalų smogti savo mažesniesiems kaimynams.

Ir štai šiandie lietuvių krauju ir skaudžiomis Lietuvos motinų ir dukterų ašaromis permirkusią Lietuvos sodrią žemę trempia purvina ruso koja.

Sovietų Rusija, įspiovusi sau pačiai į veidą, paneigusi iškilmingai pasirašytąsias sutartis ir sulaužiusi garbingai, viso pasaulio akyvaizdoj duotąjį žodį, negarbingai pamynė už save mažesnės valstybes teisę nepriklausomai gyventi.

Kosmopolitinis komunizmas, aiškiai virtęs pasauliniu banditizmu, nužudė Lietuvos laisvę ir palaidojo bendrajam tautų kapinyne, kur jau ilsis Rusijos draugo Hitlerio palaidotos valstybes — Čekoslovakija, Belgija, Olandija, Norvegija ir kitos.

Mes nuolatos kentėm kartu su kenčiančiomis tautomis ir niekad neieškojom svetimo — net ir savo prievarta nebandėm atsiimti. Lietuvių tautai nuolatos rūpėjo, rūpi ir rūpės pasaulio taika, žmogaus ir tautų laisvė.

Šiuo momentu, kai ir mūsų tautą tiesioginai palietė tarptautinio banditizmo skaudi ranka, kai Lietuvai “draugingos” valstybės kariuomenė trempia lietuvių laukus, kai Rusijos komisaras sėdi prie Lietuvos valstybės vairo, mūsų šventa pareiga paskelbti griežtą kovą ir moralinį boikotą komunizmui ir apvalyti mūsų tautos kūną nuo komunistinių atmatų.

Šios skaudžios žinios mus laikinai pritrenkė ir apstulbino, bet mes nenustojom šventai tikėti į lietuvių tautos ateitį, į jos nepriklausomą ateitį. Neapleis Aukščiausias brangios mus tėvų žemes!

Lietuva daug vargo iškentė, daug nelaimių pergyveno, bet nepalūžo tvirtai lietuvio valia. Ir šios nelaimės ir skausmas tik dar labiau užgrūdins mūsų brolius už Atlanto, o mes, tikime, drąsiai galį tarti visų pasaulio lietuvių vardu jiems gilią užuojautą ir pažadėti visokeriopą paramą kovoje už tautos laisvę.

Mūsų pareiga, šventa pareiga visų geros valios lietuvių, pamiršti savo asmeninius nesutikimus ir sukurti mūsų tautos meilės tokią kaitrią liepsną, kad joje sudegtų visi mūsų sroviniai skirtumai ir mūsų tautos išgamos.

Šiandie mes turim pabusti ir susijungti stipriausiais plieno grandiniais, kurių kiekviena grandis būtų nuoširdus, o ne kosmopolitinių komunizmo raugu persigėręs, lietuvis!

L.R.K. Federacija, žinome, skubiai šauks centro posėdį platesnėms mūsų veikimo gairėms nustatyti. Tikime, jog ir kitos lietuviškosios organizacijos, kurioms tikrai rūpi lietuvių tautos gyvybiniai reikalai, irgi tuo reikalu pasisakys.

 

Draugo archyvo nuorodos vedančios į šį straipsnį:

www.draugas.org/archyvas-pdf-1940/
…parinkti birž. 17 d. numerį

www.draugas.org/archive/1940_reg/1940-06-17-DRAUGAS.pdf
…tiesioginė nuoroda vedant į 1940 m. DRAUGAS PDF failą