Iš DRAUGO archyvo 1941: Lietuviai Brazilijoje

Ką aš mačiau ir girdėjau Brazilijos lietuvių kolonijoje

Kaip gyvena lietuviai Brazilijoje. –
Lietuviai pėsti yra keliavę 3000 kilometrų.
Keistas klimatas. – Deimantų ieškotojai.

Rašo K. ŠILINIS

— Lietuviai turi gerą vardą pas brazilus; Jie yra sąžiningi, darbštūs ir pilni iniciatyvos, todėl lietuvių rasi visose srityse. Daug lietuvių dirba įvairiuose fabrikuose siuvyklose ir kitose įmonėse. Yra tarnaujančių ir policijoje, bet mažas procentas, daugiausia policijoje tarnauja ir užima įvairius postus italai. Tiesa, labai daug lietuvių dirba Fordo fabrike, čia jie į valandą uždirba iki trijų milų, į mėnesį įvaro iki 500-600 milų, bet tai jau kvalifikuoti darbininkai.
— Kaip biznio reikalai lietuviuose, — priminiau Čemarkai.
— Pajėgiausi biznieriai gyvena pasislėpė brazilų tarpe, nenori rodytis mūsų tarpe. Nenori prisipažinti, kad esą lietuviai. Liūdnas reiškinys, bet ką padarysi. Bet ir tikri lietuviai pradeda prasimušti prekyboje. Daug dėjau pastangų, kad lietuviai šioje srityje pasireikštų ir steigtų savo krautuves, šis tas pasisekė padaryti. Dabar Sao Paulo mieste ir priemiesčiuose lietuviai turi virš 100 smulkių daiktų krautuves, parduotuves.

I. Verčiasi pakenčiamai.
— Ar lietuviai nebandė įsikurti ūkiuose, ar turi savo ūkius.
— Taip! Lietuviai turi kavos plantacijas, kai kurie gyvena ūkiuose, verčiasi gana gerai. 1937 metais netoli Sao Paulo miesto (koki 20 kilometrai) buvo galimybė įsikurti apie dviem šimtam šeimų ūkiuose, ten buvo 2000 hektarų žemės ir apie 80 gyvenamų trobesių.

Reikėjo įnešti užstatą, bet lietuviai emigrantai neturėjo pinigų, todėl bendrovė “Grūdas”, kuriai aš vadovavau, kreipės į Lietuvos valdžią, prašydama 50,000 litų paskolos, kad galėtumėm duoti brazilams užstatą, vėliau šiuos pinigus būtumėm grąžinę, bet Lietuvos valdžia atsakė neigiamai. Taip ir mūsų projektus, nusinešė šuo ant uodegos.

Lietuviai šioje kolonijoj būtų galėję daryti gerą biznį, nes susisiekimas su Sao Paulo miestu yra geras, arti prieina traukinys. Valdžia padarė didelę klaidą, šiandien mes turėtumėm pora šimtų gražiausių smulkių ūkių, kurie žmonėms duotų pelną, o lietuvio kaip ūkininko vardas irgi būtų skambėjęs brazilų lūpose.

II. Lietuvio Kryžiaus keliai siekiant žmoniškesnio gyvenimo
Lietuvis visur nuoširdus ir savo vaišingumo nepraranda. Kai atvykau į Sao Paulo miestą, apsigyvenau tirščiausiai apgyventoje lietuviškoje kolonijoje — Vila Zelina, prasidėjo vizitai ir vaišės. Nueini į lietuvišką šeimą, pavaišins tave lietuviškai pagamintais kopūstais ir eini skersai platesnis. Ot tie kopūstai, tikrai primena mielą Lietuvą… Brazilai maitinasi, daugiausia, ryžiais ir pupelėmis, o mūs lietuvis valgo taip, kaip Lietuvoje ir brazilai pripažįsta, kad lietuvių gaminami valgiai yra geri ir skanūs.

Vaišių proga tenka su lietuviais išsikalbėti. Oi oi, kokių jie vargų ir kančių turėjo pernešti kol pasiekė žmoniškesnį gyvenimą.

Tvirta ir iškalbinga moteris pradėjo pasakoti:
— Gyvenom fazendoje Sabrado, linija Sorkabano, arčiausias miestelis buvo Sao Manuel, kokia 30 kil. nuo mūsų gyvenamos fazendos. Gyvenimas buvo nepakenčiamas, nes mažai uždirbdavom, o šeimininkai buvo pikti. Blogiausia, — brazilų kalbos nemokėjom, nieko negalėjom pasakyti, paprašyti ar paaiškinti. Kartą mes penkios moterys nuėjom pas šeimininką ir norėjom prašyti, kad išleistų išvažiuoti iš šios fazendos (ūkio). Šeimininko neradom namie, o kiti su mumis nenorėjo kalbėtis, todėl aš užpykus pradėjau plytas mėtyti į langines. Nepamatai žmogus, kai nesusivaldai, o pasėkos baisios. Grįžta šeimininkas iš miesto, šaukia mane į kambarį, dabar pamaniau, baigta su manimi.

Ateinu pas šeimininką i kambarį, jis rankoje laiko ginklą, nusigandau ir nežinau ką daryti. Jis klausia, ar aš langines daužiau, prisipažįstu, kad tai mano darbas. Šeimininko veidas užsidegė rūstumu, bet čia pat su laiškais rankoje pasirodo fazendos ūkvedys ir sako: “šis laiškas tau.” Aš imu laišką, o šeimininkas ištraukia man iš rankų ir perplėšia. Atidaro voką, gi žiūri į laišką įdėtos kūčių plotkelės, siunčiamos iš Lietuvos. Šeimininkas nustemba, suklupdo savo vaikus ir žmoną ir duoda plotkeles bučiuoti, pats pabučiavęs, grąžina laišką ir plotkeles man.

Tik aš girdėjau kartojant žodžius: katalikas, katalikas. Šeimininkas sušvelnėjo ir pradėjo ramiai kalbėtis. Mus visas penkias moteris, kurios aną dieną buvom atėjusios, šeimininkas apdovanojo po 100 milų. Taip ir išgelbėjo kūčių plotkelės nuo pražūties, greičiausia, būčiau kritusi negyva nuo ginklo. Po trijų savaičių iš šios fazendos pabėgom ir atvykom į Sao Paulo miestą. Visi lietuviai dirbą fazendose sako, kad ten gyvenimas labai sunkus, daugelis bando bėgti, bet sunku pasprukti, nes saugo juodukai, bėgančius pagauna arba nušauna, kitiems pasiseka sveiką “kudašį” išnešti. Daugiausia kentėjo vargą fazendose tie, kurie į Braziliją agentų buvo atvežti dykai, nemokamai. Bet yra ir žmoniškų fazendų, kiek lietuviai gali gyventi ir gyvena. Žmoniškesnio gyvenimo sąlygos priklauso nuo fazendos šeimininkų ir prižiūrėtojų. Kur šeimininkai krikščioniškesni, ten ir gyvenimas žmoniškesnis.

Man teko kalbėtis su lietuviais, kurie pabėgo iš fazendų ir turėjo keliauti pėsti kokia 3000 kilometrų kol pasiekė Sao Paulo miestą. Kai jie nupasakoja savo kelionės nuotykius, atrodo kad skaitai šiurpiausią romaną ir esi patekęs į baisiausius miškus kur tave tyko pačiupti tigrai, smaugliai ar gyvatės įgelti. Lietuvis turėjo pereiti per skaistyklos kančias, kol jis sukūrė gražesnį gyvenimą. Tokie žmonės yra mūsų tautos perlai, nes jie užgrūdyti ir sveiki savo dūšioje.

III. Lietuvis ilgisi savo tėviškės miškų ir laukų.
— Labai gaila, kad bolševikai okupavo mūsų tėviškę Lietuvą, maniau šiemet grįžti, nes susitaupiau keletą tūkstantėlių, bet dabar turime laukti. Bet ką sulauksi… Labai pasilgau savo tėviškės miškų ir laukų. Lakštučių balsai tokie malonūs, o Brazilijoje negaliu išgirsti paukščių balsų, — iš tyros širdies prabilo lietuvis.

Beveik visi Sao Paulo lietuviai pasipiktinę rusų bolševikų Lietuvos okupacija ir nieku būdu negali suprasti, kodėl lietuviai neparodė bolševikui ginklą, kodėl lietuviai nesigynė. Ne vienas lietuvis yra prisiekęs grįžti į Lietuvą ir kovoti su rusų bolševizmu:
— Lietuva vėl turi būti Nepriklausoma ir Laisva, — yra tų jaunų vyrų šūkis.
Brazilijoje yra ir tokių, kurie mano, kad Lietuvoje dabar tikras “rojus,” bet kasdien pradeda atsipeikėti ir jie, nes gauna iš Lietuvos laiškų, kuriuose artimieji rašo, kad Stalino saule ištirpdė lietuviškus lašinius ir sviestą.

Brazilijos lietuviai, kurie buvo pasilgę rusų komunistų “rojaus”, kurie rengės važiuoti į bolševikišką Lietuvą, šiandien gavę iš savo artimųjų laiškus, kuriuose aiškiai parašyta, kad bolševikams atėjus gyvenimas pasunkėjo, dabar aprimo ir vaikšto nusiminę. Gal ir jiems atsivers akys? Tik gaila, kad kai kurie Argentinos lietuviai liaupsina Staliną ir nesigėdi savo laikraščiuose rašyti visokiausių niekų.

(Bus daugiau 22 bal d. 1941)
(Tęsinys 23 bal d. 1941)

IV. Lietuviai katalikai Brazilijoje.
Pajėgiausiai ir stipriausiai Brazilijoje pasireiškia Sao Paulo mieste. Čia jie turi savo bažnyčią; lietuvių katalikų šv. Juozapo bendruomenę, dvi mokyklas, vedamas šv. Pranciškaus seselių lietuvaičių, kurios čia atvyko iš Š. Amerikos 1938.VIII.13. apaštalauti ir mokytojauti. Yra keturios seselės pranciškietės lietuvaitės mokytojos, kurios savo lietuviškumu, išmintimi, taktu ir geru pedagoginiu pasiruošimu yra laimėjusios tėvų ir vaikų simpatijas. Pranciškietės seselės lietuvaitės, atvykusios iš Š. Amerikos, Pittsburgho miesto, yra tikra palaima Sao Paulo lietuviškai kolonijai, nes jos įnešė daug naujumo ir sveikumo į lietuvių koloniją, šiandien jos veda tik dvi mokyklas, vieną Viloje Zelinoje, kuri turi 240 vaikų, ir Viloje Alpinoje, kuri turi 50 vaikų. Statoma nauja mokykla Zelinoje, kurios pamatus š.m. kovo 23 d. pašventino Sao Paulo arkivyskupas Don José Gaspar de Afonseca e Silva. Mokykla bus erdvi ir patogi, jos darbai greitai bus baigti, ši mokykla galės talpinti kelis šimtus vaikų. Teko nugirsti, kad rugpjūčio mėnesį atvažiuos dar trys pranciškietės lietuvės seselės mokytojos į Sao Paulo miestą, lietuvių kolonijom Tada pranciškietės seselės galės gilesnę ir platesnę varyti lietuviškai katalikišką vagą.

Tikrai, lietuviai katalikai Brazilijoje, Sao Paulo mieste, lietuviškoje kolonijoje stebuklus daro. Naujus vargonus pasistatė, kurie kaštuoja apie 60,000 milų. Sao Paulo arkivyskupas š.m. kovo 23 d. 3 val. vargonus pašventino. Į iškilmes atvyko labai daug lietuvių iš tolimiausių vietų į Vilą Zeliną, nors ir lietutis purkštė. Kaip gražu buvo žiūrėti, kai regi šaunius ir augalotus vyrus lietuviškoje bažnyčioje, man rodos, kad vyrų buvo daugiau, negu moterų. Sao Paulo energingas ir simpatingas arkivyskupas prabilo į lietuvius ir juos užgyrė, kad lietuviai Brazilijoje savo iniciatyva ir darbštumu pralenkia net kitas kolonijas.

Po mokyklos pamatų ir vargonų pašventinimo, buvo religinis koncertas bažnyčioje, kurio klausės ir J.E. Sao Paulo arkivyskupas. Vaikučių choras šauniai pasirodė, kurį veda seselė Marcelina.

Labai gražiai pasirodė ir suaugusiųjų bendruomenės choras, vedamas p. Stankūno. Net stebiesi, iš kur to kie šaunūs balsai ir kada jie turi laiko pasiruošti. Pasirodo, kad repeticijos vyksta grįžus nuo darbo, jos užsitęsia ir iki vėlyvos nakties. Lietuviškas idealizmas, giesmės ir dainos meilė visus sunkumus nugali.

Lietuviška daina ir giesmė yra vaistai, kurie stiprina lietuvišką sveikatą ir saugo nuo svetimybių pamėgimo.
Lietuviai Brazilijoje ir daina ir giesmė yra užkariavę brazilų simpatijas; mėgsta brazilai lietuviškas dainas ir giesmes, užtat noriai jie lankosi lietuvių iškilmėse.

Daug judrumo ir gyvumo į lietuvių koloniją įneša kun. A. Arminas, kuris mylimas ne tik lietuvių, bet ir brazilų. Brazilai labai dažnai pasako:
— Jūsų kunigai nepaniūrę, bet pilni džiaugsmo ir draugiški.

Lietuvių kolonijos siela ir širdis yra kun. P. Ragažinskas, kuris dabar yra išvykęs į Š. Ameriką rinkti pinigų lietuvių katalikų bendruomenės reikalams: naujai statomai mokyklai, vargonams ir kt. d. 1

V. Brazilų nuotaikos ir klimatas.
Pirmaujančias vietas ūžima svetimtaučiai. Sunkioji pramonė anglų rankose, smulkioji vokiečių, o italai daugiausia tarnauja policijoje, portugalai ir ispanai dirba laukų darbus, juos atlikę, važiuoja į savo tėvynę.

Pastaruoju laiku Brazilija yra smarkiai pasinešusi tautiškumo linkme, bijo vokiečių įtakos, nes šie gerai yra organizuoti.

Brazilijoje eina Goeringo organas, kuris propaguoja vokiškumą. Kartą studentai brazilai supirko visus šio laikraščio egzempliorius iš kioskų, atsinešė į aikštės vidurį ir padegė. Prie liepsnojančios laikraščių krūvos brazilai dainavo įvairiausias dainas, kurios sukėlė jų patriotinius jausmus ir vieną kitą jumoristinį posakį paleido vokiečių adresu.

Brazilai nemėgsta vokiečių ir italų, su vokiška kalba perdaug nesirodyk, nes gali nušvilpti.

Brazilai lietuvius mėgsta ir stebisi jų sumanumu ir iniciatyva, daug ko brazilai iš lietuvių yra išmokę. Brazilai yra draugiški ir linksmi žmonės, nuolat šypsosi ir dažnai užkalbina, tik gaila, kad tik ką atvykęs į Braziliją negali su juo susikalbėti. Brazilai religingi ir pamaldūs žmonės, katalikai viešajame gyvenime kaskart didesnes pozicijas užima. Nepaprastai didelį svorį turi viešajame gyvenime Sao Paulo arkivyskupas Don José Gaspar de Afonseca e Silva.

Šiemet Brazilijoje vasarą (gruodžio ir sausio mėn.) buvo didelės sausros, todėl derlius menkas, nukentėjo pupelių ir ryžių derlius. O dabar jau prasidėjo ruduo, dažnai lyja, todėl vaizdai nepavydėtini. O, be to, karas irgi daro įtaką į ekonominį gyvenimą… Socialinis klausimas reikėtų peržiūrėti ir jis žmoniškiau išspręsti, nes darbininkai skundžiasi, kad mažokas uždarbis daug esą išnaudojimo.

Keistas Brazilijos klimatas. Šalčiausia čia būna nuo birželio 15 d. iki liepos pabaigos. Kartais naktį siekia iki 2 laipsn. šalčio, o dieną apie 3 val. apie 20-25 laipsn. šilumos. Ot tau ir žiema! Dabar mes gyvenam rudens dienas, žmonės sako, kad šiemet Brazilijoje bus šalta žiema.

Rugpiūčio 8 d. prasideda pavasaris. Kas rugpiūčio mėnesį pasodina bulves ir jos nenušala, tai gerus pinigus paima, mat kartais rugpiūčio mėnesį esti šalnos.

VI. Dar sykį pas lietuvius.
Sutinku šv. Pranciškaus seselių lietuvaičių vyresniąją Juliją ir klausiu:
— Mokyklą baigiate statyti, kokie nauji rūpesčiai jūs laukia.
— Daug rūpesčių turime, jei bus pinigų, statysime savus namus, nes neturime, reikia nuomuoti.

Kartą užeinu pas seseles pranciškietes lietuvaites, kurios pasižymi gerumu ir išmintimi ir išsikalbėjęs paklausiau:
— Kaip patinka Brazilija?
— Patinka, čia daug darbo, užtat gera gyventi. Yra daug gerų lietuvių, o kiti darosi geresni, mums atrodo, kad, laikui bėgant, turės atsirasti kaskart daugiau pažangos ir šviesos, o tada tai tikrai bus dar gražesnė lietuviška kolonija.

Sao Paulo lietuvių kolonijoje pagyvenau keletą savaičių, bet įsitikrinau, kad čia seselės lietuvaitės pranciskietės nepaprastą didelį darbą atlieka. Didelį idealizmą ir pasiaukojimą rodo kun. A. Arminas, kuris bemaž gyvena tik kitiems. Tarp lietuviškos bendruomenės ir kunigo yra artimas ryšys, kuris reikalauja daug takto ir aukos dvasios. Taip pat ir bendruomenės nariai rodo daug idealizmo ir pasišventimo.

Brazilijoj sutikau lietuvį aviacijos leit. Trumpį, kuris kariavo Ispanijos pilietiniame kare. Dabar jis su kitais lietuviais inteligentais rengiasi keliauti į Matto Grosso ieškoti deimantų paupiuose. Kartais gerai uždirba, į mėnesį 1000 milų, bet daug pavojų: smaugliai, tigrai ir gyvatės tave tyko… Daug lietuvių skundžiasi, kad Brazilijos klimatas yra sunkokas, ypač tiems, kurie dirba fabrikuose, sveikatą gerokai iščiulpia, užtat daugelis pasiieškojo kraštų, kur geresnis klimatinės sąlygos.

——————————————-

Draugo archyvo nuorodos vedančios į šiuos straipsnius:

1941

www.draugas.org/archyvas-pdf-1941/
…parinkti balandžio 22a ir 23a numerius. atidarius, žiūr. psl. 5.

www.draugas.org/archive/1941_reg/1941-04-22-DRAUGASw.pdf
www.draugas.org/archive/1941_reg/1941-04-23-DRAUGASw.pdf
…tiesioginės nuorodos vedančios į 1941 m. DRAUGAS PDF failus, bal. 22d. ir 23d. Abiejose numeriuose žiūr. psl. 5.

1942

Sekančiais metais, pasekmės Lietuvos okupavimo lietuviams Brazilijoje

PENKTOJI KOLONA TRISPALVĖS PAVĖSY: Arba kaip mėtomi Brazilijoje lietuviai iš lietuviškų mokyklų
www.draugas.org/archyvas-pdf-1942/
…parinkti vasario 17a ir 18a numerius. atidarius, žiūr. psl. 3 ir 2.

www.draugas.org/archive/1942_reg/1942-02-17-DRAUGASw.pdf
www.draugas.org/archive/1942_reg/1942-02-18-DRAUGASw.pdf
…tiesioginės nuorodos vedančios į 1942 m. DRAUGAS PDF failus, vas. 17d. ir 18d. Žiūr. psl. 3. ir 2.

Daugiau info apie Vila Zelina:

Global True Lithuania: Gabalėliai Lietuvos: Brazilija

Daugiau info apie lietuvius Brazilijoje:

15 min.lt (Jonas Kisielius): …Lietuviai ne visada rasdavo roju