Daugirdų šeima 2016 metais švenčia savo fortepijono 100 metų gimtadienį: (iš k.) Ona, Kęs­­­­tutis, Šarūnas, Jonas, Adomas ir Mykolas.
Daugirdų šeima 2016 metais švenčia savo fortepijono 100 metų gimtadienį: (iš k.) Ona, Kęs­­­­tutis, Šarūnas, Jonas, Adomas ir Mykolas. (Asmeninio albumo nuotraukos)

Jaunam kompozitoriui – įvertinimas iš Lietuvos

Virginija Petrauskienė.

Los Angeles gyvenantis profesionalus kompozitorius, 33-ejų metų Kęstutis Daugirdas neseniai sužinojo puikią naujieną. Jo sukurta chorinė daina „Užaugo liepa” 2018 metų Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamame naujų kūrinių konkurse laimėjo pirmąjį prizą.

K. Daugirdas, baigęs Berklee College of Music (Bostonas, MA), kur įgijo filmų kompozitoriaus specialybę ir University of Illinois at Urbana-Champaign (mokėsi chorinės muzikos ugdy­mo), įgytas žinias taiko savo darbuose: kuria dainas, taip pat muziką filmams, reklamoms. Be to, turi ir įvairiausios kitokios veiklos. K. Daugirdas prisidėjo ir prie to, kad lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda”, kuris netrukus bus rodomas Auditorium Theatre, būtų suprantamas amerikiečiams. Jis išvertė miuziklo tekstą į anglų kalbą, ir šie titrai bus rodomi spektaklio metu.    

Kęstuti, kaip jaučiatės gavęs tokį gerą savo muzikinės kūrybos įvertinimą? Kas įkvėpė sukurti šią dainą?

Kaip smagu yra diriguoti, kai choras atlieka tavo paties sukurtą dainą.
Kaip smagu yra diriguoti, kai choras atlieka tavo paties sukurtą dainą.

Įvertinimu labai džiaugiuosi. Praėjusiais metais šiame konkurse mano sukurta daina chorui „Tavo vardą rašau” laimėjo trečiąją vietą. Šiais metais skirta pirmoji. Kasmet Lietuvių nacionalinės kultūros centras skelbia naujų, dar niekur nespausdintų kūrinių konkursą, kuriame pateikti kūriniai skirstomi į dvi kategorijas. Šiemet buvo pateikta daugiau nei 50 kūrinių. Noriu patikslinti, kad abiejose kategorijose buvo išrinkti nugalėtojai. Kita pirmoji vieta buvo paskirta kompozitoriui Vaclovui Augustinui.

Savo dainą „Užaugo liepa” konkursui nusiunčiau dar pavasarį. Ją sukūriau prieš metus. Dainą užsakė Kanadoje gyvenanti chorvedė Dalia Viskontienė, „Volungės” choro vadovė. Ji paprašė, kad daina skambėtų tarsi lietuvių liaudies sutartinės. Tada aš susiradau 3-mis tomais išleistą Zenono Slaviūno sutartinių rinkinį. Šias liaudies dainas jis surinko keliaudamas per Lietuvos kaimus. Peržiūrėjau kelis šimtus sutartinių, perdainavau jų keliasdešimt ir radau tai, kas įkvėpė sukurti „Užaugo liepa”.

Kokią vietą Jūsų kūryboje užima chorinė muzika? Juk esate nemažai sukūręs ir kitokios muzikos – garso takelių filmams, reklamai, estradinių dainų?

Man labai patinka kurti chorams. Žinau, kad žmonės repetuos ir dainuos tas dainas, todėl kurdamas  kiekvieną partiją, įdedu ypač daug darbo. Stengiuosi, kad nebūtų per sunku ją atlikti, kad gražiai skambėtų, kad dainuoti būtų gera. Tačiau originalios mano dainos gimsta pagal užsakymus. „Užaugo liepa” yra ketvirtas kūrinys, sukurtas chorvedės D. Viskontienės užsakymu. Ji vadovauja ne tik moterų, bet ir mišriam chorui. Aš pats taip pat vadovauju chorui „Los Angelai”, jam aranžuoju dainas. Taip pat kartais tenka kurti dainų vyrų oktetui iš Los Angeles „Tolimi aidai”. O kitokią muziką irgi smagu kurti. Paįvairinimas kūryboje yra gerai. Dažniausiai tai irgi būna užsakymai. Jie paprastai nustato žanrą, kryptį ir dar lengviau būna kurti, kai žinai, kad ta mano kūryba turės ryšį su kitais žmonėmis.

Kuriuo savo kūriniu labiausiai didžiuojatės?

Tobulo kūrinio dar nesukūriau, reikia dar stengtis tą padaryti. Bet labai didžiuojuosi kantata „Dainuojanti revoliucija”. Tam kūriniui skyriau 8 mėnesius. Pats sukūriau ir orkestruotę. Aš pats dirigavau, kai ji buvo atlikta 2015 metais Čikagoje vykusios Dešimtosios Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės metu. „Dainuojanti revoliucija” buvo išleista ir Dainų šventės leidinyje. Todėl negalėjau jos pateikti Lietuvos nacionalinio kultūros centro konkursui, nes ten priimami dar niekur nespausdinti kūriniai.

K. Daugirdas: „Jeigu ne mano draugė Brooking Gatewood, darbas ir muzika pasiimtų vi­są mano gyvenimą.”
K. Daugirdas: „Jeigu ne mano draugė Brooking Gatewood, darbas ir muzika pasiimtų vi­są mano gyvenimą.”

Kada pradėjote kurti muziką ir supratote, kad norite būti kompozitorius?

Sau dainas kūriau jau nuo 7–8 klasės. Turėjau sandėliuke mažą studiją, joje praleisdavau nemažai laiko. Kai buvau 19-kos metų, chorvedė Rita Kliorienė-Čyvaitė man užsakė parašyti dainą, kurią dainavo vaikai dainų šventėje. Taip atsirado daina „Skanu”.

O šiaip muzika mūsų namuose skambėdavo dažnai. Vaikystėje aš mokiausi groti fortepijonu. Mano paties ir mano brolių mokytojas buvo tuo metu Čikagoje gyvenęs pianistas Rokas Zubovas. Mums dėl to labai pasisekė. Visa mūsų šeima myli muziką. Tėtis puikiai groja fortepijonu, mama taip pat. Dabar ma­ma ir du broliai dainuoja D. Polikaičio vadovaujamame lietuvių meno ansamblyje „Dainava”. Dar ir dabar, kai susirenkame tėvų namuose per Kalėdas, kitas šventes aš atsivežu dainų, kurias visi padainuojame.

Kaip dalijate savo laiką? Ar daug jo užima darbas ir kūryba? Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Dirbu daug įvairių darbų. Pagrindiniai užsakymai – kompozicijos arba orkestravimai, kai reikia iš fortepijono partijos sukurti orkestrinę versiją. Dar dirbu vienoje muzikos mokykloje, turiu kelis studentus, su kuriais dirbu privačiai.

Gaunu užsakymų iš Lietuvos prodiusuoti kai kuriuos projektus. Pavyzdžiui, Kakės Makės (Lietuvoje populiarios vaikiškos knygelės personažas) prekės ženklas rengiasi patekti į anglakalbių rinką. Mane pakvietė prisidėti prie šio darbo. Prodiusuoju Agnės Giedraitytės kalėdinį albumą.

Užsakymų pateikia ir amerikiečiai. Vienas studijų draugas pasiūlė man parašyti muziką amerikietiškam filmui „Pokemon”, tokiu būdu mane įtrau­kė rašyti orkestruotes.

Dar pernai daug mano laisvalaikio užėmė muzika. Dainavau dviejuose choruose, iš kurių viename dainuoja patys chorvedžiai ir kompozitoriai. Dar buvau instrumentinės grupės narys, žodžiu, visi vakarai būdavo skirti repeticijoms.

Neseniai grįžau iš piligriminio žygio Camino de Santiago. Jame turėjau puikią progą pamąstyti apie daugelį dalykų. Nusprendžiau, kad man pačiam sau reikia daugiau erdvės. Todėl atsisakiau kai kurių repeticijų. Aš turiu draugę, su kuria kartais kyla „laiko konfliktai”. Gerai ją turėti, nes jeigu ne ji, tikriausiai darbas ir muzika pasiimtų visą mano gyvenimą.

Kryžių kalne – giesmė iš širdies.
Kryžių kalne – giesmė iš širdies.