A. Bagdonas su PLB pirmininke Dalia Henke. (Asmeninio archyvo nuotraukos)

KALBINAME KANDITATĄ. Andrius Bagdonas: (LR liberalų sąjūdis): Išsaugokime ryšį, nes Lietuva – ten, kur tu!

Kalbino Vitalius Zaikauskas.

A. Bagdonas: Politikoje trūksta liberalių, atvirų pažiūrų žmonių.

Kodėl pasirinkote kandidatuo­ti šioje, Užsienio lietuvių rinkimų apygardoje?

Gimiau, augau ir kaip asmenybė subrendau Neringoje. Gyvendami uni­kaliame krašte, kartais jaučiamės lyg saloje, nutolę, ne visada girdimi. Žinau, kad panašiai neretai jaučiasi ir Lietuvos išeiviai, kurie pozicionuojami kaip tie „kiti” – tie išvykę. Todėl man svarbu, kad Lietuvoje ar užsie­ny­je sunkiai dirbantys, besimokantys ar vaikus auginantys žmonės ne­si­jaustų tarsi atskirtyje, neprarastų ryšio su Lietuva ir jaustųsi reikalingi bei laukiami.

Papasakokite apie save.

Daugiau nei 10 metų dirbu Nerin­gos miesto savivaldybės taryboje, šiuo metu esu opozicijos lyderis. Čia taip pat plėtoju smulkųjį verslą, prisi­dedu prie visuomeninių iniciatyvų. Taip pat aktyviai veikiu Liberalų są­jūdyje, esu pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotojas. Lais­valaikį mėgstu leisti aktyviai – nuo vai­kystės mane lydi įvairios sporto šakos – nuo buriavimo iki krepšinio. 

Kodėl renkatės politiko darbą?

Aš labai myliu Lietuvą ir noriu prisidėti prie mūsų visų valstybės kū­­rimo. Per kiek daugiau nei 30 ne­priklausomybės metų pasiekėme la­bai daug, tačiau turime nesustoti ir to­liau vesti Lietuvą Vakarų link. Taip pat jaučiu, kad politikoje trūksta libe­ralių, atvirų pažiūrų žmonių, kurie pasitikėtų žmonėmis bei kurtų jiems galimybes veikti. 

Ką norėtumėte pakeisti Lietu­vos Respublikos gyvenime, kas ne­tenkina?

Pastaruosius ketverius metus ma­­ne tiesiog pykdo valdžios požiūris į žmones – visur noras drausti, baus­ti, riboti. Su Lietuvos piliečiais dažnai elgiamasi kaip su mažais vaikais. Mano nuomone, valdžia turi įgalinti žmones veikti bei nesikišti į jų privatų gyvenimą.

Esate susipažinęs su užsienio lietuvių bendruomenėmis? Su ku­rių šalių labiausiai?

Kol kas daugiausia teko bendrauti su Vokietijos, Nyderlandų, JAV bei Latvijos lietuviais. Nors ko­ro­navirusas apribojo galimybes su išeiviais bendrauti gyvai, džiaugiuo­si, jog pavyko užmegzti daug šiltų pa­žinčių nuotoliniu būdu. Pandeminei si­tuacijai leidus, nekantrauju gyvai su­sitikti su dar daugiau pasaulio lie­tuvių. 

Kuo ypatinga JAV lietuvių ben­druomenė? Kuo ji skiriasi, tar­kim nuo Airijos, Norvegijos ar Australijos lietuvių bendruome­nių?

JAV lietuvių bendruomenė turi bene labiausiai išplėtotą organizaci­nę struktūrą. Tai lemia ne tik faktas, jog čia gyvena kelios išeivių kartos, bet ir JAV lietuvių pilietiškumas. Ma­ne žavi bendruomenės organizuoja­mų iniciatyvų gausa ir nuolatinis kul­tūrinių bei ekonominių ryšių su Lietuva plėtojimas. 

Kodėl JAV lietuvių bendruo­me­nės rinkėjai turėtų balsuoti už jus, o ne už kurį kitą šios apygardos kandidatą?

Gebu suvienyti žmones vardan bendro tikslo bei turiu gerus derybi­nius gebėjimus. Esu pasiruošęs išei­vi­jos klausimus kelti ne tik savo frakcijoje, bet ir visose kitose. Orientuo­juosi į rezultatus, o ne į intrigas ar vie­nadienę šlovę, tad tikiu, kad Sei­me man pavyks pasiekti svarbių pergalių JAV bei viso pasaulio lietuviams. 

Kokias matote svarbiausias išeivijos gyvenimo problemas?

Remiantis savo patirtimi bendraujant su JAV lietuviais, aktualiausias klausimas jiems – pilietybės iš­saugojimas. Tad turime baigti pradėtus darbus, pasimokyti iš klaidų bei surengti antrą referendumą 2024-aisiais.

Kiti svarbūs aspektai – darbo sta­žo skaičiavimas bei pensijų mokėjimo tvarka grįžus į Lietuvą.

Galiausiai, išeiviai pasigenda ry­šio su Tėvyne – valstybė turi parody­ti, jog kiekvienas žmogus yra svarbus, kur jis begyventų. Esu pasiren­gęs dirbti išvien su JAV lietuviais, kad rastume šių problemų sprendi­mus. 

Kuo Seimas galėtų ir turėtų jiems pagelbėti?

Seimas privalo inicijuoti antrą re­ferendumą dėl pilietybės išsaugojimo, įteisinti internetinį balsavimą bei plėtoti „Globalios Lietuvos” inicia­tyvą, skiriant tinkamesnį finansavi­mą ir daug aktyviau įtraukiant tautiečius į ekonominės ir kultūrinės diplomatijos procesus. 

Sugrįžtantieji. Su kokiomis problemomis susiduria, sugrįžę dirbti ir gyventi į Lietuvą? Ką reiktų keisti?

Grįžtantiesiems ypač svarbu ži­no­ti, jog Lietuvoje jie galės rasti gerą darbą. Būtent todėl sieksiu geresnių sąlygų mūsų verslui kurti darbo vie­tas. Turime skatinti aukštos pridėt­i­nės vertės ekonominių sektorių veiklą, atsisakyti reinvestuojamo pelno ap­mokestinimo bei remti pradedan­čiuosius smulkiuosius verslininkus.

Kitas svarbus aspektas daliai grįž­tančiųjų – vaikų integracija. Bū­tina užtikrinti, jog išeivių vaikai sėkmingai įsilietų į lietuvišką švietimo sistemą, gautų reikalingą pagalbą iš mokyklų bendruomenių ir būtų skirs­tomi į klases pagal įgytas žinias, o nebūtinai pagal amžių.  

Referendumas dėl dvigubos pi­lietybės įvyko. Kas toliau?  

Iškart po Seimo rinkimų turime inicijuoti antrą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo ir jį organizuoti kartu su 2024-ųjų LR Prezidento rin­kimais. Kartu reikia pasiekti susita­ri­mą, jog visos parlamentinės partijos palaikytų referendumą bei aktyviai agituotų visuomenę balsuoti „už”. Galiausiai, referendumui turime skir­ti tikslingą finansavimą, o akty­vią kampaniją pradėti bent 2 metus prieš referendumą.

Kokiame komitete, jeigu būsi­te išrinktas, norėtumėte dirbti, kuo domėsitės dar be išeivijos gy­venimo?

Pirmiausia noriu pabrėžti, jog sieksiu dirbti Pasaulio Lietuvių Bend­ruomenės ir Seimo komisijoje. O kiti du mano prioritetiniai komitetai: ekonomikos bei užsienio reikalų. Be išeiviams aktualių klausimų, taip pat noriu siekti pagalbos verslui ku­riant gerai apmokamas darbo vietas bei investicinės aplinkos gerinimo Lie­tuvoje. 

Kaip žinote, dabar Seimo rei­tin­gas – rekordinėse žemumose? Kaip manote – kodėl? 

Manau, jog žmonėms elementariai nusibodo politinė veidmainystė – valdantieji nuolat kuria naujus drau­di­mus, moko žmones, kaip reikia tei­singai gyventi, tačiau pamiršta eti­kos bei moralės normas taikyti ir sau. Seime vis dar klesti politinė ko­rupcija, ar kalbėtume apie nelegaliai tiesiamus keliukus, ar dalinamus aukš­to rango postus. 

Ką padarysite Jūs, kad visuo­me­nė Seimą ir Seimo narių dar­bą  vertintų palankiau? 

Visada elgsiuosi etiškai, neieškosiu asmeninės naudos bei nebijosiu pripažinti suklydęs. Nebūsiu tas Sei­mo narys, apie kurį žmonės išgirs tik prieš rinkimus. Aktyviai įgyvendinsiu savo įsipareigojimus visos kadencijos metu bei nuolat viešinsiu rezultatus.

Ką dar norėtumėte pasakyti? Ko dar Jūsų nepaklausiau?  

Tiesiog noriu pridurti, jog visai ne­svarbu, ar gyvename Nidoje, Čika­goje ar New Yorke – visus mus jungia ryšys su Lietuva. Nes Lietuva – ten, kur tu. Todėl visi kartu turime imtis konkrečių veiksmų, kad mūsų išeiviai išlaikytų ryšį su Tėvyne.

Referendumas dėl dvigubos pilie­tybės praėjo itin sėkmingai balsavu­siųjų skaičiumi, tačiau rezultatas ne­pasiektas. Teks Seimui prie šio klau­simo sugrįžti.

Ką Jūs, būdamas Seimo nariu, nuveiktumėte labai aiškaus, kon­kretaus: kad būtų sugrįžta prie dvi­gubos pilietybės problemos ir kad nemažėtų balsavusiųjų skai­čius, keldamas pavojų dėl mažo išei­vijos aktyvumo panaikinti Už­sienio lietuvių rinkimų apygar­dą?  

Kaip jau minėjau, iškart po Sei­mo rinkimų turime inicijuoti antrą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo – su aiškia formuluote, komuni­kacija bei tikslingu finansavimu. Ne­abejoju, kad reikiamus aktyvumo ro­diklius pasiektume įdiegę internetinį balsavimą, kuris ypač aktualus užsie­nyje gyvenantiems lietuviams.