CENTRAS - Istorija - Kauną papuošė „Laisvės kario” skulptūra
Skulptorius A. Sakalauskas atskleidė, kad kariui stengtasi suteikti Romo Kalantos veidą. (A. Vaškevičiaus nu
Skulptorius A. Sakalauskas atskleidė, kad kariui stengtasi suteikti Romo Kalantos veidą. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Kauną papuošė „Laisvės kario” skulptūra

Algis Vaškevičius.

Valstybės dienos išvakarėse Kauno pilies kieme buvo iškilmingai atidengta skulptūra „Laisvės karys”. Beveik septynių metrų aukščio skulptūra buvo išlieta Ukrainoje. Naujoji bronzinė skulptūra prie Kauno pilies pastatyta ant šešių metrų skersmens sferos, pagamintos iš tamsaus granito. Skulptūros autoriai – lietuvis Arūnas Sakalauskas bei du ukrainiečiai – Borisas Krylovas ir Olesius Sydorukas.

Skulptūra „Laisvės karys”.
Skulptūra „Laisvės karys”.

Į paminklo, daugelio vadinamo tiesiog Vyčiu atidarymą atvyko ir iškilmėse dalyvavo apie 400 kviestinių svečių ir tūkstančiai kauniečių bei dalyvių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Į renginį atvyko Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Kauno garbės piliečiai, Lenkijos, Suomijos, Kinijos, Izraelio ir kitų šalių diplomatai.

Atidengiant naująjį paminklą pabrėžta, kad jam pinigus aukojo daugiau kaip 1500 žmonių nuo Kauno iki Californijos. Sugiedojus Lietuvos himną Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius priminė, jog šis paminklas skirtas ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui, ir Kauno savivaldos 610 metų jubiliejui, o Kaune jis iškilo šio miesto mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyva.

„Šių metų Valstybės diena – išskirtinė, ji švenčiama minint valstybės šimtmetį. Lietuva atgimė kaip laisva valstybė, kaip įrodymas – mes gyvi, mūsų dvasia gyva. Šioje skulptūroje matome gražią jungtį tarp Lietuvos istorijos, kuriai 100 metų ir kartu daugiau kaip tūkstančio metų istorijos – šimtmečiai susijungia šiame simbolyje. Vyčio simbolis yra toks, kuriame susijungia visi amžiai. Visų laikų atėjūnai stengėsi išmesti Vytį iš istorijos ir žmonių atminties. Linkėčiau, kad ir šiais laikais Vytis būtų vienijantis ir telkiantis Lietuvos žmones simbolis. Būkime garbingi Vyčio istorijos tęsėjai”, – sakė Prezidentas, Vyčio paramos fondo valdybos narys V. Adamkus.

Į paminklo atidarymą atvyko ir iškilmėse dalyvavo tūkstančiai kauniečių bei dalyvių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio.
Į paminklo atidarymą atvyko ir iškilmėse dalyvavo tūkstančiai kauniečių bei dalyvių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio.

Vyčio paramos fondo direktoriaus pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo, kad iškilmėse dalyvavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis buvo vienintelis iš šalies vadovų, kuris paaukojo pinigų paminklo statybai. „Kauniečiai, jūs verti šito paminklo, būtent jūs turite pagrindinį Lietuvos 100-mečio paminklą. 1640 žmonių aukojo ir tebeaukoja pinigus paminklui, nors pinigai ir nėra pagrindinis ištikimybės idėjai simbolis.

Nuostabu, kad pinigus aukojo ir generolo Stasio Raštikio dukra, Jonavoje gyvenanti Marija Alksnienė, ir diplomato, Vasario 16-osios akto signataro Petro Klimo sūnus Petras Klimas, gyvenantis Paryžiuje, ir savo tėvą aušrininką Joną Šliūpą pagerbti norėdamas Vytautas Šliūpas iš Californijos, šios dienos jau nesulaukęs”, – kalbėjo jis.

Advokatas ir istorijos tyrinėtojas iš Californijos Donatas Januta, paaukojęs šios skulptūros sukūrimui 10 tūkstančių dolerių, pasidžiaugė, kad toks paminklas atsirado ir kvietė įsiklausyti į Prezidento V. Adamkaus žodžius – tegul šis simbolis jungia ir vienija lietuvius visame pasaulyje. „Man labai džiugu dalyvauti šioje jūsų šventėje, prisidėti prie jūsų džiaugsmo ir pačiam pasidžiaugti, kad daug išeivijos lietuvių parėmė paminklo statybą. Labai gera ir tai, kad šis paminklas atsirado ne valdžiai nurodžius iš viršaus, o gimė žmonių noru ir jų pinigais”, – sakė svečias iš Amerikos, tik ką atskridęs į Lietuvą ir atskubėjęs į Kauną.

D. Januta iš Californijos „Laisvės kariui” paaukojo stambią pinigų sumą.
D. Januta iš Californijos „Laisvės kariui” paaukojo stambią pinigų sumą.

Vienas iš skulptūros autorių A. Sakalauskas džiaugėsi, kad „patys geriausi Lietuvos žmonės yra kauniečiai”. Paminklo atidarymo metu jis pirmą kartą atskleidė, kad „Laisvės kario” skulptūros veidui stengtasi suteikti Romo Kalantos veido bruožų. Jis ir skulptoriai  iš Ukrainos dėkojo visuomenei už pasitikėjimą ir palaikymą. „Tikiuosi, kad mūsų kūrinys patiks, jį mylėsite ir gerbsite”, – kalbėjo A. Sakalauskas.

Susirinkusiųjų plojimais sutiktas Kauno meras V. Matijošaitis, daug padaręs, kad idėja taptų tikrove, sakė, jog „tokia proga pasitaiko tik vieną kartą per šimtmetį”. Tai bene geriausia dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai. Pasak jo, prieš pusmetį buvo mažai tikinčių, kad šis projektas buvo sėkmingas, tačiau savivaldybės komanda atliko neįtikėtiną darbą. „Lietuvoje nėra geresnės vietos ‘Laisvės kariui’ kaip Kaunas”, – pareiškė meras.

Nuskambėjus XV amžiaus patrankos šūviui, skulptūra paskelbta atidengta. Invokaciją sukalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas, pabrėžęs, kad šios iškilmės įrodo, kokia brangi yra mums Lietuva ir kokia svarbi yra laisvė.

Po skulptūros atidengimo buvo padėkota rėmėjams, jiems įteikti apdovanojimai – „Santakos” garbės ženklai. Jais apdovanotas ir V. Kavaliauskas, ir Vyčio paramos fondo valdybos pirmininkas Česlovas Jezerskas, ir kiti daug prisidėję asmenys.

Naujuoju paminklu džiaugėsi prof. A. A. Avižienis (k.) ir R. Dirvonis.
Naujuoju paminklu džiaugėsi prof. A. A. Avižienis (k.) ir R. Dirvonis.

Skulptūros liejimo darbai Ukrainoje kainavo 472 tūkstančius eurų. Dar 168 tūkstančių eurų kainavo postamentas, aplinkos sutvarkymo darbai – 35 tūkst. eurų. Savivaldybės ir Vyčio paramos fondo atstovų duomenimis, šiuo metu surinkta per 200 tūkst. eurų aukų. Kauno savivaldybė yra įsipareigojusi pati padengti trūkstamą sumą. Jau visiškai atsiskaityta už skulptūros liejimo darbus, dar liko sumokėti už dalį aplinkos įrengimo darbų.

Visus paminklo statybos rėmėjus galima pamatyti interneto svetainėje www.vycio-fondas.lt. Tarp tūkstančių pavardžių čia galima rasi ir dešimtis Amerikos lietuvių, taip pat kitose šalyse gyvenančių lietuvių vardus ir pavardes.    

Po oficialaus skulptūros atidengimo arčiau jos skubėjo daugybė žmonių, kurie apžiūrinėjo „Laisvės karį”, fotografavo ir labai džiaugėsi naujuoju paminklu. Nors, kaip ir labai būdinga lietuviams, būta visokių nuomonių, nestokota kritikos ir raitelio veidui ar jo šarvų puošybai, ir žirgo pozai, bet daugelis žmonių sakė tą patį – skulptūra puiki ir ji tikrai papuošė šią vietą. Kalbos nurims, o puikus darbas liks ir dar daug metų džiugins kauniečius bei miesto svečius.

Lygiai tokios pat nuomonės buvo ir „Draugo” korespondento iš karto po iškilmių pakalbintas D. Januta. „Aš labai džiaugiuosi, kad ši skulptūra atsirado ir ypač džiaugiuosi, kad ji yra Kaune, nes čia esanti vieta prie Kauno pilies labai tinkanti ‘Laisvės kariui’ – Vilniuje, Lukiškių aikštėje ji nebūtų taip gerai tikusi kaip čia. Aš tik noriu dar kartą priminti tik ką Prezidento Valdo Adamkaus pasakytus žodžius ir viltis, jog Vytis sujungs lietuvius visame pasaulyje ir juos vienys. Tai ir yra svarbiausia”, – sakė svečias, nepagailėjęs paremti Vyčio kūrimą stambia pinigų suma.

iš Nemuno salos į dangaų pakilo 100 oro balionų.
iš Nemuno salos į dangaų pakilo 100 oro balionų.

Skulptūros kūrimą parėmė ir kitas pakalbintas svečias iš Čikagos, aktyvus visuomenininkas Rimantas Dirvonis. „Esu Lietuvoje jau 30 kartą ir vis dar noriu čia grįžti, o ypač tokia ypatinga proga kaip ši. Šie metai yra ypatingi Lietuvai, tad kartu atsivežiau ir savo vaikus, kurie čia lankosi retai. Keliausime po Lietuvą, džiaugsimės jos grožiu, jos žmonėmis, kurie štai sugeba taip susitelkti ir pasistatyti tokį įspūdingą ir labai reikšmingą paminklą. Tai labai didelis džiaugsmas ir jums, ir mums, Amerikos lietuviams, ir, esu įsitikinęs, viso pasaulio lietuviams”, – sakė R. Dirvonis „Draugui”.

Kartu su juo iškilmėse buvęs kitas jo ilgametis bičiulis, daug metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs profesorius, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Antanas Avižienis, paklaustas, ką jam reiškia šio paminklo atidengimas, sakė, jog tai ypatingai svarbi diena ir Kaunui, ir visai Lietuvai. „Labai ir labai džiaugiuosi, kad Vytis atsirado ir kad jis papuošė būtent Kauną, mano gimtąjį miestą. Čia jis tikrai geriau tinka nei Vilniuje, čia jo vieta”, – džiaugsmu su „Draugo” skaitytojais dalinosi profesorius.

Atidengus „Laisvės kario” paminklą, amfiteatre šalia Kauno pilies surengtas įspūdingas koncertas, o iš Nemuno salos į dangaus skliautą pirmą kartą istorijoje pakilo 100 oro balionų, taip įamžinant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines.

Naujasis paminklas papuošė Kauną.
Naujasis paminklas papuošė Kauną.