Parodos akimirka.
Parodos akimirka. (A. Vaškevičiaus nuotr.)

Kaune pristatomi Amerikos prezidento ginklą puošusio lietuvių menininko Pauliaus Lantucho darbai

Algis Vaškevičius.

Paulius Lantuchas.
Paulius Lantuchas.

Kauno paveikslų galerijoje sausio pabaigoje atidaryta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niu Heivene (New Haven) gyvenančio garsaus dizainerio, grafiko ir juvelyro Pauliaus Lantucho darbų paroda. Nors kitąmet sukaks jau 40 metų, kai jis su šeima išvyko iš Lietuvos, šio menininko originalūs, įsimenantys darbai yra gerai žinomi, prisimenami ir labai vertinami meno specialistų.

Šioje parodoje pristatomi ankstyvieji, dar Lietuvoje iki emigracijos į JAV sukurti dailininko darbai, kuriuos jis dovanojo savo bičiuliui, kurso draugui, taip pat žinomam Lietuvos grafikui, modernistui Edmundui Saladžiui. Daug metų juos saugojęs kaunietis nusprendė parodyti meno mylėtojams šiuos grafikos darbus, kurie išties įspūdingi ir liudija aukštą jų autoriaus profesionalumo lygį.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, pristatydamas parodą, sakė, kad yra daug girdėjęs apie P. Lantuchą, bet nėra su juo susitikęs. „Daug teko girdėti, kad lietuvis kuria tiesiog stebuklingus dalykus, ir čia esantys darbai tai paliudija. Teko matyti ir albumus, kuriuose pristatyti jo darbai. Labai džiaugiuosi, kad nuo šiandien su darbais galima susipažinti plačiau”, – sakė muziejaus vadovas.

Parodos anonse buvo minima ir išties intriguojanti detalė – P. Lantuchas už Atlanto yra gerai žinomas kaip ginklų graveris, nemažai metų jis dirbo vieninteliu graveriu Ruger kompanijos ginklų gamykloje. Būtent lietuviui buvo patikėta užduotis išgraviruoti medžioklinį šautuvą JAV prezidentui George Bush. Šią istoriją parodos atidarymo metu prisiminęs E. Saladžius papasakojo, kad P. Lantuchas darbą atliko labai meniškai ir smulkiomis raidėmis ant šautuvo angliškai išgraviravo „Bush, padėk Lietuvai”.

„Tada, Lietuvos Nepriklausomybės aušroje toks užrašas ant ginklo sukėlė geroką sumaištį Amerikos Federaliniame tyrimų biure, bet dailininkas paaiškino visas aplinkybes ir pačiam prezidentui šis įrašas patiko, tad visa istorija baigėsi laimingai ir menininkui tai buvo puikus laimėjimas”, – pasakojo pristatydamas šią istoriją E. Saladžius.

P. Lantucho puošti ginklai.
P. Lantucho puošti ginklai.

P. Lantuchas gimė Vilniuje, tuometiniame Vilniaus dailės institute studijavo dizainą. Tada jo sukurtas laikrodis papuošė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto koridorių. E. Saladžius prisiminė, kad dar ankstyvoje jaunystėje abu šaudė iš lanko, jau tada P. Lantuchas raižė medalius, darė peilius, studijų metu kaldavo antikinio stiliaus monetas. Jis yra pasakojęs, kad užsiėmė aukso inkrustuotų plieninių papuošalų ir stambesnių daiktų iš sidabro ir aukso gamyba, raižė dramblio kaulą ir visų auksakalystės technikų išmoko būtent Vilniuje.

Su šeima Lietuvą jis paliko 1979 metų pabaigoje. Pirmoji jo darbų paroda Amerikoje buvo surengta 1983 metais New Yorko Madison Aveniu įsikūrusioje antikinio meno galerijoje, kur jis pristatė savo grafikos ir papuošalų ko­lekciją. Parodų, kuriose jis pristatė savo darbus, būta ir vėliau. Dailininkas po ilgos pertraukos Lietuvoje lankėsi 2004 metais ir pastebėjo, kaip pasikeitė Lietuva.

„Paulius tikrai yra labai stiprus, pasaulinio lygio menininkas, ir tokią parodą surengti bei parodyti jo ankstyvuosius darbus buvo mano svajonė. Daug metų jis paskyrė būtent ginklų puošybai, kuri reikalauja ir daug kantrybės, ir sveikatos. Tos sveikatos jam trūksta, nes įtemptas darbas kalteliu pakenkia sausgyslėms, atsiranda artritas ir kitos bėdos.

Puošti ginklus pas jį užsako labai turtingi žmonės, ir šį darbą Paulius puikiai išmano. Pats jis gyvena gana kukliai ir didelių turtų nesusikrovė. Man jis atsiuntė savo puoštų ginklų nuotraukas, kurių pristatymą aš buvau surengęs per žemės ūkio parodą A. Stulginskio universitete Kaune 2016 metais”, – pasakojo E. Saladžius.

P. Lantucho grafika.
P. Lantucho grafika.

Ruger kompanijos ginklų gamykloje vieninteliu graveriu jis dirbo vienuolika metų, o kai ji išsikėlė į Arizonos valstiją, menininkas įkūrė savo juvelyrinę kompaniją Lantuch. Vėliau ją teko uždaryti ir verstis iš privačių užsakymų. Jis buvo įkūręs ir graviravimo studiją, kur šio meno mokė kitus. Turėdamas laisvo laiko, P. Lantuchas sugrįždavo prie grafikos darbų.

E. Saladžius, pristatydamas parodoje eksponuojamus P. Lantucho darbus, atkreipė dėmesį į kelias graviūras, vaizduojančias buvusią Karaliaučiaus katedrą – šiuose darbuose jaučiama nežabota menininko fantazija, jo aistra vaizduojant fantastinius personažus, kartu išgyvenant dėl to krašto likimo, dėl sugriauto istorinio paveldo.

„Mes nuolat bendraujame su Pauliumi, susirašinėjame, jis man atsiunčia įvairių knygų apie ginklininkystę, grafiką. Jis pritarė mano idėjai surengti šią parodą Kaune, bet vis klausinėjo, ar pakaks jai mano turimų darbų. Čia eksponuojame ne tik grafiką, bet ir ekslibrisų, tad susidarė 10 stendų ir paroda, mano nuomone, išėjo tikrai gera, atskleidžianti šį ypatingą menininką, apie kurį jaunesnė karta mažai ką žino”, – pasakojo E. Saladžius ir paprašė visus renginio dalyvius nusifotografuoti bendrai nuotraukai, kuri bus nusiųsta į New Haven.

P. Lantuchas ir toliau dirba, sulaukia naujų užsakymų, kuria graviūras. Pastaruosius pusantrų metų jis skyrė naujai graviūrai „Afrika”. Nemažai savo darbų buvęs vilnietis yra padovanojęs New Britain Amerikos meno muziejui, kuris yra netoli New Haven, kur gyvena menininkas.

E. Saladžius mokėsi su P. Lantuchu viename kurse 1969–1970 metais. Pats E. Saladžius – grafikas, modernistas, apie kurį rašė ne vienas menotyrininkas, jis minimas tarp Lietuvos žinomiausių grafikos meistrų, tarp geriausius dailės kūrinius sukūrusių bendraamžių menininkų. Vasario 1 dieną Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo pristatyta jo kūrybos monografija, kurioje išsamiai pristatytas šis menininkas bei apžvelgtos svarbiausios jo veiklos kryptys – piešiniai, litografijos, monotipijos, lino raižiniai.

Parodoje – dar Lietuvoje sukurti P. Lantucho grafikos lakštai.
Parodoje – dar Lietuvoje sukurti P. Lantucho grafikos lakštai.