Į iškilmes susirinko daugybė žmonių. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Klaipėdoje pagaliau atidengtas Vydūno paminklas

Algis Vaškevičius.

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdoje, aikštėje tarp Puodžių ir Bokštų gatvių buvo atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, rašytojui ir filosofui Vilhelmui Storostai-Vydūnui (1868-1953). Prireikė net septynerių metų, kol idėja pastatyti paminklą dvasios milžinu vadintam Vydūnui buvo įgyvendinta, o šiam tikslui jėgas suvienijo daug įvairių žmonių ir organizacijų.

Dar 2012 metais Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai sumanė uostamiestyje pastatyti paminklą šiai asmenybei. Per tą laiką keitėsi ir numatoma paminklo vieta, ir pradinė idėja, praėjo ir pernai minėti Vydūno metai, kai buvo minimos jo 150-osios gimimo metinės, kol galiausiai jo atidengimui pasirinkta šių metų Mokslų ir žinių diena.

Paminklui statyti ir skverui sutvarkyti 2016 metais buvo paskelbtas konkursas. Jį laimėjo menininkų grupė – skulptorius Arūnas Sakalauskas, ukrainiečiai Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas – būtent šie menininkai sukūrė pernai Kaune atidengtą „Laisvės kario” paminklą.

Naujai sutvarkytoje aikštėje buvo įrengta kompozicija „Versmė” – fontanas, ant kurio krašto palikti Vydūno batai, o jis pats stovi basas ant sferos formos pjedestalo, kuriuo teka vanduo. Iš viso paminklo gamyba ir pastatymas kainavo apie 70 tūkstančių eurų, o aplinkos sutvarkymas miestui atsiėjo dar apie 484 tūkstančius eurų.

Naujas paminklas papuošė Klaipėdą.

Tvarkant paminklui skirtą vietą buvo iškirsti seni medžiai, atnaujinta danga, suformuoti nauji takai, įrengti suoliukai, dviračių takai, apšvietimas. Vietoj senų iškirstų medžių pasodinta naujų – ąžuolas, obelys, japoniškos magnolijos.

Nepaisant didelio karščio, į paminklo atidengimo iškilmes susirinko labai daug žmonių. Renginio vedėjai Marijus Budraitis ir Jurgita Jurkutė-Širvaitė trumpai priminė Vydūno biografiją, svarbiausius darbus ir idėjas, o po to į sceną pakvietė paminklo statymo iniciatorius – viešosios įmonės „Mažosios Lietuvos kultūra” steigėjus ir narius.

Šios įstaigos valdybos pirmininkas, verslininkas ir mecenatas bei Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas Rimantas Cibauskas prisiminė, kaip prieš septynerius metus sulaukė kvietimo paremti šią idėją ir kaip pamažu įsitraukė į šį darbą, nors puikiai suprato, kad nebus lengva surinkti lėšas ir išspręsti visus organizacinius klausimus, reikės daug tikėjimo ir pasitikėjimo.

„Džiaugiuosi, kad pasiekėme viską ką planavome ir dar daugiau. Tai yra puikus pavyzdys Lietuvai, kad galime vardan bendro tikslo susivienyti ir dirbti kartu. Prie paminklo pastatymo prisidėjo verslo įmonės, savivaldybė, Lietuvos kultūros ministerija, daugybė paprastų žmonių, kurie aukojo įvairias pinigų sumas idėjai įgyvendinti. Neabejoju, kad ši aikštė bus mėgstama, lankoma ir viena gražiausių Klaipėdos vietų”, – sakė R. Cibauskas.

Plojimais buvo pasitiktas į sceną užlipęs Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius, kuris Vydūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimui atidavė visą savo gyvenimą. Jautrioje savo kalboje Vydūną jis pavadino žmogiškumo apaštalu, žadinusiu tautą ir sukūrusiu laisvos, nepriklausomos asmenybės ugdymo programą. Jis kalbėjo ir apie šiandienos iššūkius, ir apie pamokas, kurias turime išmokti iš Vydūno. V. Bagdonavičius džiaugėsi, kad paminklą kūrė ir menininkai iš Ukrainos žemės, kad daug žmonių pagal galimybes prisidėjo prie jo statybos.

Vydūno batai ant „Versmės” fontano krašto.

Vydūno draugijos garbės pirmininkas R. Cibauską paskelbė draugijos garbės nariu. Toks pat vardas suteiktas ir iškilmėse dalyvavusiai iš Vokietijos atvykusiai Vydūno giminaitei, jo brolio anūkei Britai Storost. Į iškilmes buvo atvykę ir daugiau svečių iš Vokietijos, kur gyvena Vydūno giminaičiai.

Iškilmėse kalbėjo Seimo nariai, buvo perskaityti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, pabrėžusio aktualumo nepraradusią Vydūno frazę: „Tautiškumas neatsiejamas nuo dorovės”, taip pat premjero Sauliaus Skvernelio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimai, kuriuose dėkota už šios puikios idėjos įgyvendinimą.

„Vydūnas pabrėžė vidinės šviesos svarbą. Vydūno 150-osios gimimo metinės sutapo su valstybės šimtmečiu. Tai vienas žmonių, kurie kūrė šviesesnį mūsų šalies rytojų, kalbėjo, kaip svarbu kurti geresnį žmogų. Svarbu įamžinti tokius šviesuolius ne tik kaip istorinį ženklą, bet tai daro mus stipresnius. Vydūnas mums leidžia pajusti mūsų gyvenimo šaknis. Jis sakė, kad jei pamirštame savo gyvenimo šaknis, silpstame”, – sakė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Viešosios įstaigos „Mažosios Lietuvos kultūra” direktorius Arvydas Girdzijauskas kalbėdamas priminė Vydūno mintį, kad žmogus niekada nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas.

„Žmogaus kūryba būna įvairi. Kokios kūrybos Vydūnas iš mūsų tikėjosi? Jo žodžiais, žmogiškumu reikia stiprinti, skaidrinti ir apšviesti gamtą ir visą pasaulį. Vydūnas kviečia kurti žmogų savyje, žmogiškumą. Tikiuosi, kad šis gražus sodas, dvasinga Vydūno figūra paskatins mus puoselėti šiuos dalykus ir nuo to Klaipėda ir mūsų šalis bus dar gražesnė”, ­– sakė jis.

Tarp svečių – ir Vydūno giminaitė Brita Storost.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas taip pat prisiminė, kaip gimė paminklo idėja. Jis paminėjo, kad darbai truko išties ilgai netrumpai, tačiau rezultatas – džiuginantis: „Žmogus, sėdėdamas ir žiūrėdamas į Vydūno skulptūrą, galės mąstyti apie būtį, egzistenciją, žmogaus pašaukimą ar tiesiog gėrėtis medžių ir gėlių spalvomis, jų kvapais.”

Kalbančiųjų buvo ir daugiau, o Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasiūlė visiems mažiau kalbėti ir imtis darbų. Prieš pat atidengiant paminklą buvo suteiktas žodis ir skulptoriui, Lietuvos nacionalinės premijos laureatui A. Sakalauskui, kuris nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.

„Paminklas iškilo skvere, kur aplink yra kelios mokyklos, ir simboliška, kad jis atidengiamas rugsėjo 1-ąją. Šį darbą galėjome atlikti tik visi kartu sutelktomis jėgomis. Vydūno sodas, kur įamžinta jo mąstysena ir jo regėjimo laukas. Vydūno sodas… Norėjome išreikšti esminę Vydūno intenciją auginti kūrybingą sielą, besiveržiančią tiesos link. Vydūnas prašo nurimti mūsų dvasią, įsiklausyti į vidaus balsą, eiti ten, kur veda ne aistra, o širdis. Širdis, kuri maitinasi šviesa, sklindančia iš amžinojo slėpinio – vandens.

Tikiuosi, kad ne tik šalia esančių mokyklų jaunimas šiame sode skleis Vydūno pasaulio sampratą, bet ir kiti apsilankę čia praturtins savo dvasios sodą. Linkiu, kad visų mūsų širdyse spindėtų vydūniška dvasia”, –  sakė paminklo kūrėjas.

Perkirpus paminklo juostelę ir jį atidengus, šimtai klaipėdiečių ir miesto svečių skubėjo prie jo įsiamžinti. Visus dar pasveikino viešosios įstaigos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, prisiminęs, kaip Vydūnas buvo pagerbtas 1989 metais, kai ant namo kuriame jis gyveno Tilžėje (Sovetske) buvo atidengta atminimo lenta, o šventės dalyviai su vėliavomis ir žirgais per karalienės Luizės tiltą atėjo iš Lietuvos pusės į Tilžę.

Po iškilmingos dalies buvo surengtas ir koncertas – scenoje dainavo Tilžės Vydūno lietuvių draugijos ansamblis „Birutė”, Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos jungtinis ansamblis „Gabija” ir kiti, taip pat pasirodė renginio pradžioje Lietuvos himną atlikusi Monika Marija ir Saulius Petreikis.

Atlikėjai iš Tilžės.