CENTRAS - Istorija - Kun. Antano Saulaičio 50 metų kaupti lobiai
Parodoje – pasakojimai apie Amerikoje dirbusius lietuvių kunigus jėzuitus. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Kun. Antano Saulaičio 50 metų kaupti lobiai

Algis Vaškevičius.

Rugpjūčio 11-ąją po sekmadienio šv. Mišių Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje šalia esančiame Perkūno name buvo atidaryta paroda „Misijų stotelės. Lietuvių jėzuitų misionierių šimtmečio kelias”. Parodos atidaryme dalyvavo gerai Amerikos lietuviams pažįstamas neseniai 80-ąjį gimtadienį paminėjęs kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis.

Nuo vaikystės gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dar jaunystėje pradėjęs keliauti, t. A. Saulaitis per gyvenimą ne kartą lankėsi Brazilijoje, Australijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje ir daugelyje Europos valstybių. Septintajame dešimtmetyje jis pradėjo kaupti kolekciją daiktų, kuriuos kaip suvenyrus parsivežė iš skirtingų pasaulio vietų ir kurie liudija apie pasaulio kultūrų įvairovę. Ilgainiui pildyti kolekciją ėmėsi ir kiti asmenys – daugiau nei pusšimtis A. Saulaičio draugų ir bendražygių, misionierių, dirbančių visame pasaulyje, dovanojo, vežė, siuntė įvairiausius lietuvio akiai neįprastus, kultūriškai ar emociškai vertingus daiktus.

Proga susipažinti su jėzuitų istorija

Tėvas A. Saulaitis pasidalijo prisiminimais apie tėvus jėzuitus.

Šioje parodoje Kaune rasime informacijos apie pirmąjį lietuvį jėzuitą Benediktą Andrušką, mirusį tremtyje, taip pat sovietinio persekiojimo metais jėzuitus ugdžiusį Joną Danylą ilgametį jėzuitų provincijolą, taip pat ne kartą kalintą. Čia pristatomas ir daug sovietinių represijų patyręs, Sibire apaštalavęs kunigas Antanas Šeškevičius, daug metų Amerikoje gyvenę ir dirbę lietuvių kunigai Juozas Vaišnys, kuris Čikagoje buvo Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis dvasios vadovas, taip pat vyresnės kartos Amerikos ir ypač Čikagos lietuviams puikiai pažįstami kunigai Jonas Borevičius, Klemensas Raudeliūnas, Anicetas Tamošaitis, Jonas Bružikas, kompozitorius Bruno Markaitis, garsusis fotografas Algimantas Kezys ir kiti.

Paroda puikiai pristato jėzuitų misijų stoteles, jų nuveiktus darbus, išleistas knygas, asmeninius daiktus – šimtmetį trukusios lietuvių jėzuitų misionierių veiklos visame pasaulyje liudininkus. Siekiant kuo plačiau pristatyti misionierystės fenomeną, parodai atrinkti objektai byloja ne tik apie skirtingose kultūrose naudojamus ir lietuvio akiai neįprastus daiktus, bet ir konkretaus misionieriaus veiklą.

Pasak parodos rengėjų, lietuvių misionierystės istorija prasideda XVII a. pirmoje pusėje. 1625-aisiais po šešis mėnesius trukusios varginančios kelionės vakarinėje Indijos pakrantėje iš laivo išsilaipino keliasdešimt jėzuitų vienuolių. Vienas iš jų – pirmasis žinomas lietuvis misionierius tėvas Andrius Rudamina. Atvykęs į Goa miestą vakarų Indijoje, jėzuitų vienuolis pradėjo savo misionierišką darbą uoste stovinčiuose laivuose, kalėjimuose bei ligoninėse.

1951 metais amerikiečių arkivyskupas Fulton J. Sheen pirmą kartą pasiūlė melstis Pasaulio misijų rožinį, ragindamas katalikus melstis ne tik už save ir savo artimuosius, bet ir už stokojančius pažeidžiamus savo aplinkoje žmones visame pasaulyje. Nuo tada misijų pasaulyje pradėta vadovautis 5 regionų suskirstymu. Kiekviena dešimtis karoliukų iš penkių Rožinio dalių simbolizuoja 5 regionus – Afriką, Šiaurės ir Pietų Amerikas, Europą, Okeaniją ir Aziją ir tradiciškai yra skirtingų spalvų, kurių kiekviena akcentuoja tam tikrą regiono išskirtinumą.

Spalvingas parodos katalogas.

Su didžiąja „Misijų stotelių” ekspozicijos dalimi iki šių metų gegužės buvo galima susipažinti Vilniuje, kur ji veikė Bažnytinio paveldo muziejuje. Iš viso per pusę amžiaus A. Saulaičio kolekcijoje buvo sukaupta daugiau kaip 2500 įvairių artefaktų – buitinių ir liturginių reikmenų, asmeninių daiktų, knygų, spaudinių, laiškų, atvirukų, suvenyrų, įvairių interjero puošmenų, medžioklės įrankių, taip pat garso ir vaizdo įrašų ir kitos medžiagos, liudijančios lietuvių misionierių veiklą. Parodoje Bažnytinio meno muziejuje eksponuota apie 150 eksponatų.

Ta proga buvo išleistas ir spalvingas jos katalogas „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias”. Knygoje pirmą kartą į vieną vietą surinktos 35-ios lietuvių misionierių – vyrų ir moterų, dvasininkų ir pasauliečių, pavienių ir su šeimomis ar bendruomenėmis – istorijos. Jos iliustruotos kolekcijos daiktų nuotraukomis ir pasakoja apie stebėtiną ir žavintį tautiečių, paaukojusių patogią ir pažįstamą kasdienybę dėl humanitarinės pagalbos ir evangelizacijos, išradingumą, humoro jausmą, nuostabos akimirkas ir nekasdienes patirtis.

Ši paroda jau apkeliavo 11 Lietuvos miestų ir miestelių, o dabar iki spalio 30-osios ją galima apžiūrėti ir Kaune. Tai išties puiki proga iš arčiau susipažinti su mūsų paveldo dalimi, geriau pažinti ir jėzuitų istoriją šiais metais, kai minime jėzuitų misijos Lietuvoje 450-ąsias metines, o popiežius Pranciškus šių metų spalį kviečia minėti ir ypatingąjį Misijų mėnesį. Rudenį jis surengs Sinodą apie ekologiją, skirtą ne tik augmenijos ir gyvūnijos pasauliui, bet ir tarp žmonių, jų taikiam sugyvenimui.

Daiktai – misijų kelių liudininkai

Kunigas A. Saulaitis atidarydamas šią išties neeilinę parodą Perkūno namuose jautriai kalbėjo apie pasiaukojimą ir pašaukimą. Jis sakė, kad jauni broliai jėzuitai, kurie buvo išvykę iš Lietuvos studijuoti užsienyje, užsidarius geležinei uždangai, toje svetimoje aplinkoje pasiliko ir turėjo prie jos prisitaikyti, kai buvo dar labai jauni, skaudžiai atskirti nuo savo artimųjų.

Parodos eksponatai.

Tose svetimose šalyse jie burdavosi draugėn, mokėsi kalbų, atrasdami būdą, kaip toliau gyventi, tarnauti jaunimui, įvairaus amžiaus žmonėms. Tėvas Antanas ypač pabrėžė jėzuitų įgytą platų išsilavinimą įvairiose mokslo srityse, taip pat jų tarnystės lankstumą, kai tekdavo prisitaikyti prie vietinių kultūrų, bendradarbiavimą ir pagalbą, patirtą iš jėzuitų vienuolijų kitose šalyse, kuri buvo labai svarbi ir reikalinga.

„1948 metais vienuolijos Lietuvoje buvo uždarytos, jų turtas – daiktai, knygos išdalinti, išdraskyti. Kai 1989-aisiais jėzuitai atgavo jėzuitų gimnazijos pastatą Kaune, pavyko surasti sovietmečiu dalimis paslėptų dar 1917 metais pagamintų staklių detales ir jas vėl surinkti taip, kad staklės veiktų – tai buvo labai svarbus simbolis. Dabar Lietuvoje veikia jėzuitų gimnazijos Vilniuje ir Kaune, taip pat pradinė mokykla Šiauliuose”, – sakė jis.

Šioje parodoje galima apžiūrėti asmeninius misionierių daiktus, jų pačių sukurtas išradingas priemones maldoms, čia yra ir tėvo Aniceto Tamošaičio pasidaryta valtis, taip pat įvairūs suvenyrai, egzotiškos stulos, nuotraukos, įvairūs leidiniai. Visi jie pasakoja apie misijų kelius Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Sibire ir kitur, rodo užsidegimą nešti Jėzaus žinią skirtingų tautų, rasių žmonėms.

A. Saulaitis taip pat sakė, kad ši paroda keliaus ir į Čikagą, Lemontą, ją planuojama parodyti lietuvių bendruomenėms, eksponuoti lietuviškose šeštadieninėse mokyklose. Daug informacijos apie ją galima rasti atskiroje socialinio tinklo „Facebook” paskyroje https://www.facebook.com/ASaulaitis/. Pagrindinis parodos Kaune rėmėjas yra Lietuvių Fondas.

Tėvo A. Saulaičio išleistos knygos.

Šios parodos kuratorė, ją iniciavusio Gyvenimo ir tikėjimo instituto direktorė Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė džiaugėsi, kad lankytojams gali parodyti tokius unikalius eksponatus. Kartu ji apgailestavo, kad Perkūno namų patalpose dėl vietos stokos iš jėzuitų archyvų netilpo daugybė medžiagos, o apie kiekvieną iš tėvų jėzuitų būtų galima parengti atskiras ekspozicijas. Iš A. Saulaičio pateiktos medžiagos apie kiekvieną jėzuitą buvo atrinkti tik patys svarbiausi akcentai.

Renginio metu lankytojai sulaukė ir dar vienos malonios staigmenos – muzikinį jėzuitų palikimą pristatė parodos atidaryme dalyvavęs Kauno jėzuitų gimnazijos ansamblis, pakvietęs drauge pagiedoti Benedikto Andruškos ir B. Markaičio parašytų giesmių, kurių tekstai buvo išdalinti svečiams.

Susirinkusiems pasidomėjus, o kas gi yra tos misijos, tėvas A. Saulaitis paaiškino, kad tai buvusios parapijose rengtos savaitės vyrams, moterims, jaunimui, kurių metu melstasi, išklausomos išpažintys, studijuotas Šventasis raštas, gilintasi į tikėjimą, klausytasi pamokslų. Jis minėjo, kad tėvas J. Bružikas dirbo Brazilijoje, lankė lietuvių parapijas ir ten turėjo net 994 misijas – jų metu jis rinkęs aukas Kauno jėzuitų gimnazijai.

Parodoje – pasakojimai apie Amerikoje dirbusius lietuvių kunigus jėzuitus. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)