CENTRAS - Istorija - „Kur einu, vis ką nors matau, vis grožį matau…” Lietuvos nacionaliniame muziejuje – Vytauto Augustino paroda „Fotografavau Lietuvą”
Vytauto Augustino parodos „Fotografavau Lietuvą“ viena iš daugelio sienų.
Vytauto Augustino parodos „Fotografavau Lietuvą“ viena iš daugelio sienų. (Laimutės Vasiliauskaitės-Rožukienės nuotr.)

„Kur einu, vis ką nors matau, vis grožį matau…” Lietuvos nacionaliniame muziejuje – Vytauto Augustino paroda „Fotografavau Lietuvą”

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė.

Vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytautas Augustinas (1912–1999) gimė liepos 25 d. Leliūnų miestelyje, Ukmergės apskrityje siuvėjo Petro Augustino ir Marijonos Zarankaitės devynių vaikų šeimoje.

Vytauto Augustino kūrybos vizitinė kortelė – fotografija „Lietuvaitės“, 1937.
Vytauto Augustino kūrybos vizitinė kortelė – fotografija „Lietuvaitės“, 1937.

Kaip savamokslis pasų ir policijos fotografas tapo spaudos fotografu menininku bei pelnė medalius pasaulinėse parodose. Jo likimą nulėmė brolis Kazimieras, parvežęs iš Kauno fotoaparatą. Paauglys Vytautas ėmė pelnytis duoną darydamas pasų nuotraukas Leliūnų gyventojams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse”. Brolio Kazimiero iniciatyva 1929 m. persikėlė į Kauną ir įsidarbino firmoje „Viskas fotografijai”: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas, maždaug po šešerių metų jau dirbo policijos rezerve fotografu (o buvo svajota mokytis Meno mokykloje…). Dirbdamas stebėjo gamtą, mokėsi iš gamtos ir fotografavo gamtą, žmonių šventes. Nuotraukas ėmė spausdinti „Policija,” „Naujoji Romuva”, „Jaunoji karta”, „Skautų aidas”, „Trimitas”, „Karys.”

Parodos ir apdovanojimai. 1933 m. įsikūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (1936 m. vadinama Lietuvos fotomėgėjų draugija), Vytautas Augustinas 1935–1938 m. savo darbus rodė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. – Vilniuje. 1937 m., surengus ketvirtąją fotomėgėjų draugijos parodą, pelnė pirmą premiją. Tais pačiais metais Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje (kartu su kitais Lietuvos fotografais) apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. jo fotografijos eksponuotos New Yorko pasaulinėje parodoje.

Dalyvavo ir fiksavo atgaunant Vilnių. Pripažintas Lietuvoje ir užsienyje, Užsienio reikalų ministerijos buvo paprašytas teikti ministerijai fotografijas, skirtas Lietuvai pristatyti užsienyje. 1939 m. spalio 27–29 dienomis kaip „Spaudos fondo” darbuotojas V. Augustinas kartu su Lietuvos kariuomene žygiavo į Vilnių ir užfiksavo pagrindines sostinės atgavimo akimirkas.

Optimizmas ir entuziazmas. Dokumentika. Vytautas Augustinas fiksavo įvairius Nepriklausomos Lietuvos renginius, pvz., Antrosios skautų stovyklos atidarymą Aukštojoje Panemunėje, eitynes Lietuvos sąjungos skautų šefui – Antanui Smetonai pagerbti (1938 m. liepos 10 d.). Vytauto Augustino fotografijose – šokanti, žygiuojanti, kupina entuziazmo Lietuva. Jauni, gražūs, pasitempę, sportiški, kupini vilčių kraštiečiai.

Ypatingas matymas ir pajautimas. Vytauto Augustino kūrybos vizitinė kortelė – fotografija „Lietuvaitės,” dvi merginos tautiniais kostiumais rugių lauke (1937 m.). Jo fotoaparato akis fiksavo Lietuvos miestelius (jų panoramą gamtos fone), Vilniaus ir Kauno architektūrą, Klaipėdos uosto, pajūrio vaizdus, įspūdingus Lietuvos, daugiausia Aukštaitijos, peizažus. Užfiksuotas Nemuno slėnis ties Pažaisliu 1936–1938 m. (dabar šioje vietoje yra marios), Nemuno ir Merkinės santaka nuo Merkinės piliakalnio 1936–1938 m. Toks didelis dangaus kosmosas su debesų laivais. „Kur einu, vis ką nors matau, vis grožį matau. Jei matai, tai nufotografuosi”, – sakė Vytautas Augustinas, 1996 m. paklaustas, iš kur tas ypatingas matymas ir pajautimas, ką ir kaip fotografuoti.

Spaudos kadrai sovietmečiu. 1940 m. sovietų okupacija nutraukė nepriklausomos Lietuvos valstybės raidą. Brutali svetima jėga, pamindama puoselėtas vertybes, sugriovė du dešimtmečius kurto gyvenimo pamatus. Vytautas Augustinas fiksavo šiuos procesus – prosovietinius veikėjus, sutrikusius buvusios Lietuvos kariuomenės kariškius, išsigandusius mokinukus su vadų portretais rankose. Fotografas tuo metu dirbo dienraštyje „Darbo Lietuva”, vėliau pavadintame „Tarybų Lietuva,” paskui perėjo į „Tiesą”, iš ten – į „Liaudies ūkį.” 1941 m. birželį prasidėjus suėmimams, pasitraukė iš Kauno. Antrasis pasaulinis karas jį pasiekė gimtinėje – Leliūnuose. Karo metais fotografas, Broniaus Kviklio pakviestas, dirbo leidinyje „Policija”.

Emigrantas, bet fotografas. 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. Čia 1945 m. Berlyne nusipirktu fotoaparatu fiksavo lietuvių gyvenimą. 1949 m. išvyko į JAV, kur įsidarbino spalvotosios fotografijos laboratorijoje. Fotografijos iš Vytauto Augustino archyvo spausdintos išeivijos spaudoje: žurnale ”Aidai,” įvairiuose reprezentaciniuose leidiniuose, jo darbais iliustruota Bostone leista „Lietuvių enciklopedija,” Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva.” New Yorke 1951 m. išleistas fotografijų albumas Our Country Lithuania (Tėvynė Lietuva), 1955 m. – Lithuania (Lietuva).

Sugrįžtuvės ir medinio lagaminėlio lauktuvės. 1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui. 1997 m. minint Vytauto Augustino 85-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengta jo paroda „Fotografavau Lietuvą,” išleistas kuklus parodos katalogas. 2012 m., minint šimtąsias jo metines, surengta paroda „Tėvynė Lietuva”.

Taigi ši paroda yra trečioji jam sugrįžus. Paroda pakylėta, poetiška, labai spalvinga, nors nespalvota (parodos kuratorė – Vitalija Juočytė, dailininkė Giedrė Narbutienė, fotografijas parodai atspaudė Algirdas Juodis). Kaip ir daugelis šiemet rengiamų unikalių parodų, ji skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui. Ta proga išleistas fotografo istoriko Stanislavo Žvirgždo sudarytas Vytauto Augustino kūrybos albumas „Fotografavau Lietuvą”. Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.

Žygiuojanti ir švenčianti Vytauto Augustino Lietuva.
Žygiuojanti ir švenčianti Vytauto Augustino Lietuva.