laiskai

Laiškų duomenų bazė – žvilgsnis po dvejų metų

AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ

Bene prieš porą metų, „Draugo” ir ,,Lithuanian Heritage” puslapiuose šio straipsnio autorė ir prof. Giedrius Subačius raginome visus prisijungti prie naujai PLB Lituanistikos katedroje UIC pradėto kurti Asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenų bazės (trumpiau – laiškų duomenų bazės) projekto. Dvejų metų sukaktį liudija ne tik data (2008 m. išspausdintas pirmasis mūsų kvietimas), bet ir sukaupti laiškai. Šiandien duomenų bazėje turime sutelkę per 4,000 laiškų, dienoraščių, atsiminimų, nuotraukų užrašų, protokolų knygų, turime ir vieną XIX amžiaus pabaigoje ranka rašytą receptų knygą.

Žinoma, šiandien nesigirtume tiek nuveikę, jei mums nebūtų pagelbėję nuoširdžiai talkinę bendraminčiai. Todėl labai norėtume padėkoti visiems laiškais, dienoraščiais ar rašteliais atsiliepusiems ir prisidėjusiems: Rober Bailey, Danutei Baltutienei, Stanley Balzekui, Jr. ir Balzeko lietuvių kultūros muziejui, James Bezy, Diane Derr, Vytautui Fledžinskui, Danai Gylienei, Nate Hine, Danutei Jankienei, Onai Jurkevičienei, Kęstučiui Ječiui, Kęstučiui Kebliui, Algirdui Keblinskui, Violetai Kelertienei, Romualdui Kriaučiūnui, Danguolei Kviklytei, Vitalijai Maciejauskienei, Joseph Majewsky, Daivai Markelytei, Dalei Mečkauskienei, Irenai Mickevičienei, Elaine Millet, Dalei Murray, Jolantai Naruševičienei, Elizabeth Novickas, Jim Paulikas, Anelei Pocienei, Lidijai Ringienei, Kate Rutkowsky, Zitai Sasnauskienei, J. Shevokas, Sande Skinner, Earl ir Judy Steffen, Jeanette Swift, Mindaugui Šinkūnui, Arvydui ir Audronei Tamuliams, Kazimierai Taurantienei, Ritai Urnėžiūtei, Vince Vaicikauskui, Bronei Valickienei, Jurgitai Venckienei, Lakštuonei Vėžienei, Vytautui Virkau, Aušrai Zarinš, Jeanne Zor ir visiems tiems, kuriuos per neapsižiūrėjimą pamiršome čia paminėti.

Laiškai mus pasiekė iš įvairiausių JAV kampelių: California, Michigan, New York, Pennsylvania, Missouri valstijų. Žinoma, daugiausia jų sulaukėme iš čionykščių – čikagiečių. Neretai senelių ar prosenelių laiškus mums siuntė lietuviškai jau nekalbantys pirmosios emigrantų bangos palikuonys, kurių ryšiai su giminaičiais Lietuvoje nutrūko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Džiugu, jog šis projektas kai kuriems pagelbėjo surasti lietuviškas šaknis, sužinoti apie artimuosius Lietuvoje, su jais susipažinti.

Didžiausią dalį duomenų bazei paaukotų laiškų sudaro 1950–1990 metais rašyti lietuviški laiškai, tačiau esame surinkę ir nemažai XX amžiaus pirmosios pusės laiškų, atvirlaiškių, atvirukų. Turime ir keletą ,,retenybių”: trejetą laiškų ir vieną atvirlaiškį, parašytus lietuviškai rusiškomis (kirilinėmis) raidėmis.

Laiškuose kalbininkų akį patraukia užrašytos tarmės ar bendrinės kalbos ypatybės, tuo tarpu kasdienybės istoriją tyrinėjantys mokslininkai gali pamatyti kasdieninį gyvenimą paprasto žmogaus – emigranto ar Lietuvoje likusio ūkininko – akimis. Istorija prabyla ją patyrusiojo lūpomis.
Vienas iš projekto tikslų nuo pat pradžios buvo ir liko – rinkti visuomenėje mažiau žinomų ar visai nežinomų, paprastų žmonių laiškus. Dėl šios priežasties labai dažnai apie seniausiųjų laiškų autorius nieko nežinome, nes apie juos mažai ką gali papasakoti ir laiškų dovanotojai. Todėl kartais biografijos faktelio suradimas prilygsta detektyvinei istorijai. Iš laiškų informacijos ir genealogijos duomenų bazėse surastų faktų ,,gimsta” tikros žmonių gyvenimo istorijos. Štai Bronei Valickienei mums padovanojus giminaičių Survilų laiškus, apie juos beveik nieko nežinojome. Po nemažų tyrinėjimų paaiškėjo, kad Jonas Survilas buvo gana žymus fotografas, turėjęs floristikos ir fotografijos saloną Cambridge miestelyje, Massachusetts valstijoje. Jonas buvo vienas pirmųjų, fotografavęs priešų teritorijas Pirmojo pasaulinio karo metu. Į JAV jis atvyko pas anksčiau emigravusį brolį Petrą 1911 metais. Lietuvoje Jonas, kaip ir brolis, tebuvo lankęs valdinę rusišką mokyklą. Tačiau laiškus rašė lotyniškomis raidėmis, lietuviškai, retkarčiais įpainiodamas ir kirilinių raidžių. Brolis Petras, ankstyviausius laiškus rašęs kirilika, 1914 m., jau prasidėjus karui, buvo grįžęs į Lietuvą. Iš ten į JAV atsivežė šešiolikmetę seserį Filomeną. Laiškus giminaičiams pasikeisdami rašė visi trys Survilai. Geriausiai rašyti mokėjo jauniausioji Survilaitė – Filomena.
 
* * *
Laiškus duomenų bazei renkame ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros studentai 2009 metais nuskenavo per 200 laiškų, saugomų Išeivijos instituto archyve. Šią praktiką prižiūrėjo dr. Andrius Utka. Kartu su Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojomis dr. Daiva Aliūkaite ir Rūta Deksne artimiausiu metu rengiamės atverti internetinę svetainę, skirtą mūsų projektui. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius – mūsų didžiausias pagalbininkas renkant laiškus Lietuvoje. Šio skyriaus redaktorė Alma Masevičienė priima, skenuoja ir aprašo laiškus, kuriuos Lietuvoje gyvenantieji nori padovanoti laiškų duomenų bazei. Šiuo metu Martyno Mažvydo bibliotekoje yra sukaupta ir aprašyta apie 500 laiš kų.

2010 metais mūsų projektą parėmė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, parėmusi dvi stažuotes – vieną į Lietuvą, kitą – į JAV. Stažuotės Lietuvoje metu šio straipsnio autorė surado apie 80 atvirlaiškių ir laiškų, rašytų XX amžiaus pirmojoje pusėje. Taip pat kelionės metu peržvelgti Vilniaus universiteto Rankraščių skyriaus laiškų archyvai, rasti trys kirilika rašyti lietuviški laiškai. Čikagoje, University of Illinois at Chicago PLB Lituanistikos katedroje, 2010 m. spalio mėnesį stažavosi Alma Masevičienė, kuri sutvarkė beveik 2,000 laiškų Vytauto Virkau archyvą.

Remiantis laiškų duomenų bazės medžiaga esame paskelbę keletą mokslinių straipsnių žurnale ,,Archivum Lithuanicum”, apie projektą rašėme žurnaluose ,,Gimtoji kalba” ir ,,Tarp knygų”.

* * *
Įdirbis analizuoti ir ,,draugauti” su laiškais atsiranda pamažu. Labai tikimės, kad daugiau žmonių prisidėslaiskas renkant šį rašytinį paveldą. Juk elektroniniai laiškai beveik baigia išstumti šią, prieš pusšimtį metų dar tokią įprastą bendravimo priemonę. O ji gali papasakoti daug ne tik apie mus, mūsų šeimas, bet ir apie mūsų šalies žmonių istoriją, rašomosios kalbos istoriją. Tad jeigu turite laiškų arba norėtumėte padėti juos rinkti, vėl raginame – rašykite mums el. paštu: 
 subacius@uic.edu,
 aurelijat@yahoo.com,
 a.maseviciene@lnb.lt
arba paprastu paštu:

(JAV)
Prof. Giedrius Subačius
Dept. Slavic and Baltic
University of Illinois at Chicago
601 S. Morgan St.
Chicago, IL 60607
USA

(Lietuvoje)
Alma Masevičienė
Retų knygų ir rankraščių skyrius
Nacionalinė M. Mažvydo
biblioteka
Gedimino pr. 51
LT-01504 Vilnius
Tel. 8 5 239 8585