Įprasta diena Afganistane.
Afganistane – ,, Žmonės su mėlynomis akimis”: Lietuva ir NATO
Donatas Januta
Lietuviai antrą kartą kovoja Afganistane. Pirmą kartą prieš
dvidešimt metų jie tarnavo ir žuvo priverstinėje Sovietų Rusijos
tarnyboje. Dabar Lietuvos specialiųjų pajėgų dalinys (Special
Operations Forces) ,,Aitvaras” pakartotinai dalyvauja NATO
koalicijoje Afganistane.
Pirmas Lietuvos karių žygis į užsienį įvyko 1994 metais, kada būrys
buvo pasiųstas į Kroatiją drauge su kitais Jungtinių Tautų daliniais.
Be Afganistano ir Kroatijos Lietuvos kariai yra dalyvavę Bosnijoje,
Hercegovinoje, Kosove ir Irake. Tarptautiniuose tvarkos reikaluose
Lietuva yra siuntusi ir medicinos daktarų, ugniagesių ir kitokių
profesionalų. Tačiau ten, kur yra pageidaujami karžygiai, kaip dabar
Afganistane, Lietuva siunčia savo specialiųjų pajėgų dalinius, tokius
kaip dabartinis ,,Aitvaras”.
Lietuvos kariškiai sako, kad šiandienos specialiųjų
pajėgų dalinių pradžia yra 1944 metais prieš sovietus kovoti
susibūrę Lietuvos partizanai ir kad šiandienos taktika yra ta
pati, kurią tuomet partizanai išvystė: pulti iš pasalos,
netradiciškai kovoti, rengti slaptus žygius ir pan.
,,Šiandieniniai žaliukai saugo pokario žaliukų atminimą ir tęsia
pokario žaliukų tradicijas.”
,,Aitvaro” karių uždavinys Afganistane yra surasti ir susidoroti
(,,find and terminate”) su Talibano kovotojais/teroristais.
,,Aitvaro” kariai čia veikia savarankiškai. Jie patys
suplanuoja, paruošia ir vykdo karinius žygius be NATO vyresniųjų
nurodymų. Jeigu reikia, pasiprašo oro pajėgų pagalbos. Norint
patekti į Lietuvos specialiąsias pajėgas, kareivis turi pereiti
intensyvų atskirą apmokymą, kuriame reikalaujama ne tik mokėti valdyti
įvairius ginklus, bet ir susikalbėti anglų kalba. Kovos lauke
veiksmingai prisiprašyti oro pajėgų pagalbos nemokant anglų
kalbos beveik neįmanoma.
Afganistane pasakojimai apie lietuvius karius yra pilni jų pavojingų
žygių ir karinio humoro, anekdotų. JAV ir afganistaniečiai kariai gerai
vertina lietuvius ir sako, kad Talibano kovotojai bijo lietuvių karių.
Talibai, siekdami atskirti įvairių valstybių NATO kareivius, duoda
jiems savo sugalvotus pavadinimus. Kalbėdami per savo radiją Talibano
kovotojai lietuvius karius vadina ,,žmonėmis su mėlynomis
akimis”. Aitvariečiai irgi yra sugalvoję vardą talibai –
vadina juos ,,suskiukais”. Vienas JAV žurnalistas šį
lietuvišką žodį paaiškino šitaip: ,,Suskis –
is slang, teasing word for a little, hapless unworthy being. Suskiukas
is even smaller suskis.”
Sakoma, kad medžiodami Talibano kovotojus, lietuviai virsta legendomis.
Jie važinėja iš pačių talibų atimtais motociklais. Dažnai
išvažiuoja iš kareivinių, apsivilkę tik šarvuota
liemene ir ginklais – net be marškinėlių (,,not even a
Tshirt”). Vienas JAV karys sako, kad tie lietuviai truputį
pašėlę (,,they are nuts”, ,,they look like mountain
men”), vaikštinėja po teritoriją tik su šlepetėmis
ir apatiniais, niekad nesiskuta, retai prausiasi. Tačiau iš
karto priduria, kad visuomet saugu lietuvius turėti prie savęs, nes jie
kovose visuomet gerai pasižymi ir jais visuomet galima pasitikėti.
Sako, kad toks lietuvių narsumas ir patikimumas labai skiriasi nuo kitų
NATO valstybių karių. Bosnijoje lietuvių ,,taikdariai” irgi buvo
giriami.
Anksčiau sovietų kariuomenėje lietuviai irgi buvo pripažinti ir gerbiami. Seni sovietų karininkai sakydavo:
,,Jei reikia ką nors, bent kiek sudėtingesnio žmoniškai padaryti
– pasiųsk lietuvį arba latvį, ir būsi ramus.” Patys rusai
buvo žinomi kaip drąsūs, draugiški, solidarūs, bet per daug
linkę ranka numoti. Kad šiandienos sajungininkai Afganistane
gerbia lietuvius ir pasitiki lietuviais kariais, nėra išimtis.
Šiomis dienomis Lietuvos kariams Afganistane NATO parūpina
geriausius ginklus ir naujausią karinę technologiją. Lietuva, Latvija
ir Estija esa pilnateisės NATO narės jau nuo 2004 metų. Tačiau ligi
šiol NATO nėra parengusi konkrečių planų šias Baltijos
šalis apginti, nes NATO vengė viešai pareikšti ar
parodyti, kad Rusija yra laikoma ateities priešu. Manoma, kad
šiais, ateinančiais 2009 metais tai pasikeis, ir NATO
biurokratai Briuselyje pradės ruošti planus ir būdus, kaip
apginti Baltijos šalis.
Dar vienas klausimas, kuris turi būti išspręstas, yra tas, kad
beveik neįmanoma veiksmingai apginti Baltijos šalių, į tokį
planą neįjungus Suomijos ir Švedijos. Švedija nepriklauso
NATO, o Suomija oficialai laikosi visiškai neutraliai. Bet
šiomis dienomis abi Skandinavijos šalys pradeda rimčiau
žiūrėti į vis agresyvesnę tampančią Rusiją. Švedija pradeda
daugiau bendrauti apsaugos srityje su Norvegija, kuri yra NATO narė.
Manoma, kad ateityje visos trys Skandinavijos šalys artimiau
tarsis ir veiks karinėse ir saugumo srityse.
Medžiaga siam straipsniui surinkta iš įvairių Lietuvos, JAV ir tarptautinių šaltinių.