Tarpkarinės Lietuvos” klausimas

Dr. Juozas Meškauskas

Šiais 2009 metais švęsime Lietuvos vardo paminėjimo pirmą kartą 1000 metų sukaktį, nors po to dar ilgą laiką žodis ,,Lietuva” buvo minimas gana retai.

Iš istorijos žinome, kad vienu laiku Lietuvos kunigaikštystė ar valstybė siekė nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat mums žinoma, kad prie jos jungėsi mažesnės įvairių tautų kunigaikštystės. Vėliau mums daugiau pažįstama buvo Didžioji Lietuvos kunigaikštystė, kurią valdė Vytautas Didysis. Dar vėliau, po Liublino unijos, susikūrė Lenkijos-Lietuvos karalystė. Nelaimei, ta karalystė kaimynų buvo pasidalinta ir lietuvių tauta atiteko caro valdomai Rusijai. Carinės Rusijos okupacija Lietuvoje tęsėsi šimtmečius.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui tarp Vokietijos ir Rusijos, Lietuva iš rusų okupacijos pateko į Vokietijos okupaciją. Karui besibaigiant ir Vokietijai karą pralaimint, bet Lietuvai vis dar esant Vokietijos okupuotai, 1918 m. vasario 16-ąją mūsų garbingi parlamentarai paskelbė – atkūrė Nepriklausomą Lietuvos demokratinę valstybę. Ji egzistavo iki 1940 m. birželio mėn. Tuo metu vėl buvo Sovietų Rusijos okupuota. Vyko suėmimai, žudymai, žmonių atleidimai iš tarnybų, sodinimas į kalėjimus. 1941 m. birželio 14–16 d. didelė lietuvių tautos dalis buvo išvežta į Sibirą. Tauta buvo apimta baimės ir nerimo. Žmonės bijojo būti gatvėje, miegoti savo namuose.

1941 m. birželio 22-ąją Vokietija paskelbė karą Rusijai. Tęsėsi Antrasis pasaulinis karas, kurį vokiečiai pradėjo 1939 m. užkariaudami Lenkiją. 1941 m. birželio 23 d. ryžtingas Lietuvos jaunimas ir keletas darbingų vyresnių žmonių paskelbė visuotinį Lietuvos sukilimą, atkūrė nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę ir sudarė Laikinąją vyriausybę. Lietuva sukilimui buvo labai pribrendusi, ji per keletą valandų visa atsistojo ant kojų. Bet ji vis tiek buvo vokiečių okupuota. Sukilimo paskelbta nepriklausoma Lietuva nebuvo pripažinta, taip pat ir Laikinoji vyriausybė, nors ji laikinai dirbo. Ji atkūrė rusų okupantų sužalotas įstaigas, institucijas, grąžino į tarnybas bolševikų atleistus ar įkalintus tarnautojus, grąžino pakeistus vardus, pvz., Vytauto Didžiojo universitetas buvo pakeistas į Kauno universitetą. Tai vyko visoje Lietuvoje.

Bet kadangi Laikinosios vyriausybės vokiečiai nepripažino, ji turėjo atsistatydinti. Vis dėlto kai kurie jos atlikti darbai tęsėsi per visą vokiečių okupaciją. Laikinosios vyriausybės ministrai buvo vokiečių pakeisti vadinamais tarėjais. Kai kurie iš jų dirbo labai lietuvišką darbą. Pavyzdžiui, daktaras Germantas švietimo srityje tęsė Laikinosios vyriausybės Švietimo ministerio profesoriaus J. Brazaičio nustatytą programą.

Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupuota Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos okupaciją, kuri buvo be galo žiauri. Lietuviai atkakliai prieš okupantus kovojo, išeidami į miškus ir sudarydami partizanų būrius. Kova su lietuviais komunistais – rusų kolaborantais ir sovietų armija, kurios Lietuvoje buvo labai gausu, buvo labai aštri ir žiauri. Buvo manoma, kad į miškus išėjo apie 30,000 lietuvių partizanų. Ir ta kova nebuvo gerai organizuota. Po ketverių metų kovojimo partizanai geriau susiorganizavo į Lietuvos Laisvės kovos sąjūdį. Tuo metu partizanų buvo likę apie 2,000.  Sąjūdžio vadai, susirinkę Žemaitijoje 1949 metais vasario 16 d., paskelbė deklaraciją, kurioje pabrėžė, kad skelbia ir tęsia kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Partizanų kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva ir toliau liko okupuota.

1989 m. Lietuvoje lietuviai susiorganizavo į Sąjūdį, kuris 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Rusijos Sovietų Sąjungai subyrėjus, Lietuva tapo laisva.

•••

Čia trumpai apžvelgiau Lietuvos istoriją. Kaip matome, nebuvo nei prieškarinės, nei tarpkarinės, nei pokarinės Lietuvos, buvo tik carinės  Rusijos, Vokietijos, Sovietų Sąjungos okupuota Lietuva. 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos demokratinė valstybė. 1940 m. ji buvo vėl okupuota, o už jos išlaisvinimą ir atkūrimą buvo tęsiama sunki ir įvairiai pasireiškianti kova.

Nepriklausomos demokratinės Lietuvos laikotarpį pavadinti tarpukario ar tarpkario laikotarpiu, t. y. nepriklausomos demokratinės Lietuvos vardą pakeisti į tarpkarinę Lietuvą, yra nusikaltimas. Nepriklausomos Lietuvos valstybė įkūrė savo mokyklas, kolegijas, universitetą ir kitas įvairias institucijas. Steigė ligonines, pastatė labai modernias klinikas ir rūpinosi Lietuvos gyventojų sveikata ir kultūringumu. Ir visa tai darė nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Visi Lietuvos gyventojai ir gyventojos yra gimę nepriklausomos Lietuvos valstybėje, o ne tarpukario Lietuvoje. „Tarpkarinės Lietuvos” nebuvo ir nėra. 1918 m. paskelbtą nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę galima būtų pavadinti pirmąja nepriklausoma Lietuvos valstybe, jeigu to reikalauja laikas, istorija ar vietiniai interesai.

1918 m. vasario 16 dieną paskelbtos nepriklausomos valstybės įkūrimui įteisinti savanoriai kovojo ne dėl tarpukario Lietuvos ir ne tarpkarinės Lietuvos įkūrimo, dar vokiečių okupuotoje Lietuvoje kovojo ne už tarpukario Lietuvą, bet už mūsų garbingą, signatarų paskelbtą Lietuvos demokratinę valstybę.

Lietuvos priešai iš trijų pusių (bermontininkai, lenkai, bolševikai) norėjo Lietuvą užimti. Daugiau nei 30,000 partizanų kovojo ir aukojo savo gyvybę ne tarpkarinėje Lietuvoje, bet Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje ir ne už tarpkarinę Lietuvą, bet norėdami atkurti buvusią nepriklausomą Lietuvos valstybę. Panašių argumentų galima pririnkti ir daugiau, nes tarpkarinės Lietuvos tikrai nebuvo.

Nežinau, kada ir kas nepriklausomą Lietuvos demokratinę valstybę pradėjo vadinti „tarpkarine Lietuva”. Šio termino anksčiau nebuvo, jis nieko nepasako, jis paneigia Lietuvos nepriklausomybę. Istoriškai jis yra nesąmoningas ir klaidingas. Jį iš lietuvių kalbos ir istorijos reikia išbraukti, nes jis paneigia Lietuvos istorijoje patį svarbiausią faktą: nepriklausomos Lietuvos demokratinės valstybės įsteigimą ir egzistenciją.

Žodžiai „tarpkarinė Lietuva” yra sugalvoti Lietuvos okupantų ir neapgalvotai priimti tuometinės Lietuvos gyventojų. Šito termino panaikinimas ar atsisakymas yra ypatingai svarbus, turint galvoje šiais metais švenčiamą Lietuvos vardo paminėjimo 1000 metų sukaktį. Šiais metais bus daug įvykių: susirinkimų, konferencijų, koncertų ir kitokių renginių ir svarbu, kad Lietuvos nepriklausomos demokratinės valstybės pavadinimas nebūtų pakeistas į tarpukario ar tarpkario Lietuvos vardą.

Termino „tarpkarinė Lietuva” ar „tarpukario Lietuva” turi atsisakyti valdžia, visos įstaigos, gyvoji lietuvių kalba ir spausdintas žodis.