Tarpkarinės Lietuvos” klausimas
Dr. Juozas Meškauskas
Šiais 2009 metais švęsime Lietuvos vardo paminėjimo pirmą
kartą 1000 metų sukaktį, nors po to dar ilgą laiką žodis
,,Lietuva” buvo minimas gana retai.
Iš istorijos žinome, kad vienu laiku Lietuvos
kunigaikštystė ar valstybė siekė nuo Baltijos iki Juodosios
jūros. Taip pat mums žinoma, kad prie jos jungėsi mažesnės įvairių
tautų kunigaikštystės. Vėliau mums daugiau pažįstama buvo
Didžioji Lietuvos kunigaikštystė, kurią valdė Vytautas Didysis.
Dar vėliau, po Liublino unijos, susikūrė Lenkijos-Lietuvos karalystė.
Nelaimei, ta karalystė kaimynų buvo pasidalinta ir lietuvių tauta
atiteko caro valdomai Rusijai. Carinės Rusijos okupacija Lietuvoje
tęsėsi šimtmečius.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui tarp Vokietijos ir Rusijos, Lietuva
iš rusų okupacijos pateko į Vokietijos okupaciją. Karui
besibaigiant ir Vokietijai karą pralaimint, bet Lietuvai vis dar esant
Vokietijos okupuotai, 1918 m. vasario 16-ąją mūsų garbingi
parlamentarai paskelbė – atkūrė Nepriklausomą Lietuvos
demokratinę valstybę. Ji egzistavo iki 1940 m. birželio mėn. Tuo metu
vėl buvo Sovietų Rusijos okupuota. Vyko suėmimai, žudymai, žmonių
atleidimai iš tarnybų, sodinimas į kalėjimus. 1941 m. birželio
14–16 d. didelė lietuvių tautos dalis buvo išvežta į
Sibirą. Tauta buvo apimta baimės ir nerimo. Žmonės bijojo būti gatvėje,
miegoti savo namuose.
1941 m. birželio 22-ąją Vokietija paskelbė karą Rusijai. Tęsėsi
Antrasis pasaulinis karas, kurį vokiečiai pradėjo 1939 m. užkariaudami
Lenkiją. 1941 m. birželio 23 d. ryžtingas Lietuvos jaunimas ir keletas
darbingų vyresnių žmonių paskelbė visuotinį Lietuvos sukilimą, atkūrė
nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę ir sudarė Laikinąją
vyriausybę. Lietuva sukilimui buvo labai pribrendusi, ji per keletą
valandų visa atsistojo ant kojų. Bet ji vis tiek buvo vokiečių
okupuota. Sukilimo paskelbta nepriklausoma Lietuva nebuvo pripažinta,
taip pat ir Laikinoji vyriausybė, nors ji laikinai dirbo. Ji atkūrė
rusų okupantų sužalotas įstaigas, institucijas, grąžino į tarnybas
bolševikų atleistus ar įkalintus tarnautojus, grąžino pakeistus
vardus, pvz., Vytauto Didžiojo universitetas buvo pakeistas į Kauno
universitetą. Tai vyko visoje Lietuvoje.
Bet kadangi Laikinosios vyriausybės vokiečiai nepripažino, ji turėjo
atsistatydinti. Vis dėlto kai kurie jos atlikti darbai tęsėsi per visą
vokiečių okupaciją. Laikinosios vyriausybės ministrai buvo vokiečių
pakeisti vadinamais tarėjais. Kai kurie iš jų dirbo labai
lietuvišką darbą. Pavyzdžiui, daktaras Germantas švietimo
srityje tęsė Laikinosios vyriausybės Švietimo ministerio
profesoriaus J. Brazaičio nustatytą programą.
Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupuota
Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos okupaciją, kuri buvo be galo žiauri.
Lietuviai atkakliai prieš okupantus kovojo, išeidami į
miškus ir sudarydami partizanų būrius. Kova su lietuviais
komunistais – rusų kolaborantais ir sovietų armija, kurios
Lietuvoje buvo labai gausu, buvo labai aštri ir žiauri. Buvo
manoma, kad į miškus išėjo apie 30,000 lietuvių
partizanų. Ir ta kova nebuvo gerai organizuota. Po ketverių metų
kovojimo partizanai geriau susiorganizavo į Lietuvos Laisvės kovos
sąjūdį. Tuo metu partizanų buvo likę apie 2,000. Sąjūdžio vadai,
susirinkę Žemaitijoje 1949 metais vasario 16 d., paskelbė deklaraciją,
kurioje pabrėžė, kad skelbia ir tęsia kovą už Lietuvos laisvę ir
nepriklausomybę. Partizanų kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva ir toliau
liko okupuota.
1989 m. Lietuvoje lietuviai susiorganizavo į Sąjūdį, kuris 1990 m. kovo
11-ąją paskelbė nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Rusijos Sovietų
Sąjungai subyrėjus, Lietuva tapo laisva.
•••
Čia trumpai apžvelgiau Lietuvos istoriją. Kaip matome, nebuvo nei
prieškarinės, nei tarpkarinės, nei pokarinės Lietuvos, buvo tik
carinės Rusijos, Vokietijos, Sovietų Sąjungos okupuota Lietuva. 1918
m. vasario 16 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos demokratinė
valstybė. 1940 m. ji buvo vėl okupuota, o už jos išlaisvinimą ir
atkūrimą buvo tęsiama sunki ir įvairiai pasireiškianti kova.
Nepriklausomos demokratinės Lietuvos laikotarpį pavadinti tarpukario ar
tarpkario laikotarpiu, t. y. nepriklausomos demokratinės Lietuvos vardą
pakeisti į tarpkarinę Lietuvą, yra nusikaltimas. Nepriklausomos
Lietuvos valstybė įkūrė savo mokyklas, kolegijas, universitetą ir kitas
įvairias institucijas. Steigė ligonines, pastatė labai modernias
klinikas ir rūpinosi Lietuvos gyventojų sveikata ir kultūringumu. Ir
visa tai darė nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Visi Lietuvos
gyventojai ir gyventojos yra gimę nepriklausomos Lietuvos valstybėje, o
ne tarpukario Lietuvoje. „Tarpkarinės Lietuvos” nebuvo ir
nėra. 1918 m. paskelbtą nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę
galima būtų pavadinti pirmąja nepriklausoma Lietuvos valstybe, jeigu to
reikalauja laikas, istorija ar vietiniai interesai.
1918 m. vasario 16 dieną paskelbtos nepriklausomos valstybės įkūrimui
įteisinti savanoriai kovojo ne dėl tarpukario Lietuvos ir ne
tarpkarinės Lietuvos įkūrimo, dar vokiečių okupuotoje Lietuvoje kovojo
ne už tarpukario Lietuvą, bet už mūsų garbingą, signatarų paskelbtą
Lietuvos demokratinę valstybę.
Lietuvos priešai iš trijų pusių (bermontininkai, lenkai,
bolševikai) norėjo Lietuvą užimti. Daugiau nei 30,000 partizanų
kovojo ir aukojo savo gyvybę ne tarpkarinėje Lietuvoje, bet Sovietų
Sąjungos okupuotoje Lietuvoje ir ne už tarpkarinę Lietuvą, bet norėdami
atkurti buvusią nepriklausomą Lietuvos valstybę. Panašių
argumentų galima pririnkti ir daugiau, nes tarpkarinės Lietuvos tikrai
nebuvo.
Nežinau, kada ir kas nepriklausomą Lietuvos demokratinę valstybę
pradėjo vadinti „tarpkarine Lietuva”. Šio termino
anksčiau nebuvo, jis nieko nepasako, jis paneigia Lietuvos
nepriklausomybę. Istoriškai jis yra nesąmoningas ir klaidingas.
Jį iš lietuvių kalbos ir istorijos reikia išbraukti, nes
jis paneigia Lietuvos istorijoje patį svarbiausią faktą: nepriklausomos
Lietuvos demokratinės valstybės įsteigimą ir egzistenciją.
Žodžiai „tarpkarinė Lietuva” yra sugalvoti Lietuvos
okupantų ir neapgalvotai priimti tuometinės Lietuvos gyventojų.
Šito termino panaikinimas ar atsisakymas yra ypatingai svarbus,
turint galvoje šiais metais švenčiamą Lietuvos vardo
paminėjimo 1000 metų sukaktį. Šiais metais bus daug įvykių:
susirinkimų, konferencijų, koncertų ir kitokių renginių ir svarbu, kad
Lietuvos nepriklausomos demokratinės valstybės pavadinimas nebūtų
pakeistas į tarpukario ar tarpkario Lietuvos vardą.
Termino „tarpkarinė Lietuva” ar „tarpukario
Lietuva” turi atsisakyti valdžia, visos įstaigos, gyvoji lietuvių
kalba ir spausdintas žodis.