jocks

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2005 m. laimėtojai – JAV lietuvių VYRŲ KREPŠINIO komanda. Alfredo Pliadžio nuotr.

Lietuvos Tūkstantmečiui –

VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės


Po ketverių metų pertraukos birželio 25-29 dienomis vėl įvyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kaip ir daugelis 2009 metų renginių, skirtos pagerbti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Lietuviai sportininkai iš viso pasaulio jau gali pildyti paraiškas dalyvauti lietuviškoje sporto šventėje Lietuvoje.

Šios sporto žaidynės bus jau VIII. 2005 metais vykusios žaidynės buvo skirtos Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams bei Europos kultūros konvencijos 50-ties metų jubiliejui paminėti. Tuomet po septynerių metų pertraukos jos vyko Lietuvoje, Vilniuje.

Lyginant su ankstesnėmis Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis, jos gerokai prasiplėtė šalių geografija – lietuviai atvyko net iš 18 užsienio valstybių. Iš viso akredituoti 5,134 dalyviai, iš jų 541 – užsienio lietuvis. JAV atstovavo 121 sportininkas, Lenkijai – 74, Rusijai – 70, Australijai – 60, Latvijai – 56, Kanadai – 47, Baltarusijai – 43, Ukrainai – 28, Didžiajai Britanijai – 23, Estijai – 8, Švedijai – 4, Argentinai – 3, Danijai, Urugvajui, Venesuelai ir Vokietijai – po 1.

Prieš ketverius metus į žaidynių programą buvo įtraukta 17 sporto šakų varžybos, dar dešimties sporto šakų vyko parodomosios varžybos. Populiariausios sporto šakos pagal dalyvių skaičių tuomet, žinoma, buvo krepšinis, taip pat bendroji gimnastika, futbolas, estafetinis bėgimas, plaukimas, stalo tenisas, tenisas, irklavimas. Per keturias varžybų dienas buvo išdalyti 637 medalių komplektai, arba 2,032 medalių vienetai. Tačiau, kaip sakė tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, „kiekvieną sporto rungtį žaidynėse laimi Lietuva!”

Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, tuomet vadintos Lietuvos tautine olimpiada, įvyko 1938 metų liepos 17–31 dienomis Kaune. Tada olimpiadoje dalyvavo nemažas būrys pasaulio lietuvių. Gausiausia buvo Latvijos delegacija – 65 sportininkai ir 57 turistai. JAV delegaciją sudarė 24 atletai, Vilniaus krašto – 24, Didžiosios Britanijos – 9, Brazilijos – 3. Iškilmingame Tautinės olimpiados atidaryme dalyvavo per 10,000 žmonių. Kaunas skendo tautinių vėliavų jūroje. Tuometis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į padangę buvo paleista apie tūkstantis balandžių.

Pirmojoje tautinėje olimpiadoje varžėsi lengvaatlečiai, boksininkai, sunkumų kilnotojai, futbolininkai, tinklininkai (orasvydininkai), plaukikai, lauko ir stalo tenisininkai, šauliai, žirgų sporto entuziastai, buriuotojai, irkluotojai, dviratininkai, lakūnai, sklandytojai, aviamodeliuotojai. Tautiniai šokiai taip pat buvo laikomi sporto šaka. Tokių sporto švenčių kaip Pirmoji tautinė olimpiada lietuviai ilgai nebematė.

Tik po keturiasdešimties metų Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva atkurtos senos tradicijos – 1978 metų birželio 27–liepos 3 dienomis Toronte (Kanada) surengtos I Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jos buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų ir Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 40 metų jubiliejams. Žaidynėse dalyvavo 1,101 sportininkas iš JAV, Kanados, Anglijos, tuometinės Vakarų Vokietijos, Australijos ir Argentinos. Lietuviai rungtyniavo 11os sporto šakų varžybose: lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, stalo teniso, teniso, golfo, futbolo, plaukimo, šaudymo, šachmatų, kalnų slidinėjimo.

1983 metų birželio 25–liepos 4 dienomis 1,126 lietuviai sportininkai iš Australijos, JAV, Kanados ir Vakarų Vokietijos sugužėjo į Čikagoje (JAV) vykstančias II Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Tiesa, jos susilaukė nemažai kritikos. Štai ką pasibaigus žaidynėms rašė Edvardas Šulaitis: „Sportiniu atžvilgiu žaidynės buvo daugiau parapijinio lygio. Išimtis – tinklinis. (…) Buvo suvažiuota visiškai be jokio pasiruošimo ir dalyvavo jose visi, kas tik norėjo. Jokios atrankos.”

1988 metų gruodžio 26–31 dienomis Adelaidėje (Australija) surengtos jau III Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jose pirmą kartą dalyvavo atgimstančios Lietuvos sportininkai. Tuometinei šalies sporto vadovų iniciatyvai deleguoti į Australiją Lietuvos sportininkų delegaciją ne iš karto buvo pritarta. Tuometinių ŠALFASS ir Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos (ALFAS) vadovų Valdo Adamkaus, Jurgio Jonavičiaus bei jų kolegų Lietuvoje ir užsienyje pastangomis buvo sugriauta siena tarp Lietuvos ir Vakarų. Lietuvai Adelaidėje atstovavo krepšininkai, plaukikai, stalo tenisininkai, šachmatininkai. Lietuvos sportininkai laimėjo beveik visus žaidynių medalius.

1991 metų vidurvasarį į Nemuno kraštą sugužėjo daugiau kaip 600 sportininkų, trenerių, žurnalistų ir kitų svečių iš JAV, Australijos, Kanados, Anglijos, Kolumbijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Argentinos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Kartu su jais IV žaidynėse rungtyniavo dar apie 3,000 geriausių Lietuvos sportininkų. Varžybos vyko daugelyje šalies miestų ir rajonų, o kalnų slidininkams teko nukakti net į Kaukazą.

V Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 1995 metų liepos 30 – rugpjūčio 5 dienomis. Norinčiųjų išmėginti jėgas bėgimo takeliuose, ore, vandenyje, ringe, aikštelėse buvo nepaprastai daug – net 4,870 atletų. 15 valstybių vėliavos plevėsavo įvairiose šalies sporto bazėse. Trisdešimties sporto šakų varžybų nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikta 743 komplektai medalių ir 27 komandinės dovanos.
www.salfass.org