Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2005 m. laimėtojai – JAV lietuvių VYRŲ KREPŠINIO komanda. Alfredo Pliadžio nuotr.
Lietuvos Tūkstantmečiui –
VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
Po ketverių metų pertraukos birželio 25-29 dienomis vėl įvyks Pasaulio
lietuvių sporto žaidynės, kaip ir daugelis 2009 metų renginių, skirtos
pagerbti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Lietuviai sportininkai
iš viso pasaulio jau gali pildyti paraiškas dalyvauti
lietuviškoje sporto šventėje Lietuvoje.
Šios sporto žaidynės bus jau VIII. 2005 metais vykusios žaidynės
buvo skirtos Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai,
Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams bei Europos kultūros
konvencijos 50-ties metų jubiliejui paminėti. Tuomet po septynerių metų
pertraukos jos vyko Lietuvoje, Vilniuje.
Lyginant su ankstesnėmis Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis, jos
gerokai prasiplėtė šalių geografija – lietuviai atvyko net
iš 18 užsienio valstybių. Iš viso akredituoti 5,134
dalyviai, iš jų 541 – užsienio lietuvis. JAV atstovavo 121
sportininkas, Lenkijai – 74, Rusijai – 70, Australijai
– 60, Latvijai – 56, Kanadai – 47, Baltarusijai
– 43, Ukrainai – 28, Didžiajai Britanijai – 23,
Estijai – 8, Švedijai – 4, Argentinai – 3,
Danijai, Urugvajui, Venesuelai ir Vokietijai – po 1.
Prieš ketverius metus į žaidynių programą buvo įtraukta 17
sporto šakų varžybos, dar dešimties sporto šakų
vyko parodomosios varžybos. Populiariausios sporto šakos pagal
dalyvių skaičių tuomet, žinoma, buvo krepšinis, taip pat
bendroji gimnastika, futbolas, estafetinis bėgimas, plaukimas, stalo
tenisas, tenisas, irklavimas. Per keturias varžybų dienas buvo
išdalyti 637 medalių komplektai, arba 2,032 medalių vienetai.
Tačiau, kaip sakė tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas,
„kiekvieną sporto rungtį žaidynėse laimi Lietuva!”
Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, tuomet vadintos Lietuvos
tautine olimpiada, įvyko 1938 metų liepos 17–31 dienomis Kaune.
Tada olimpiadoje dalyvavo nemažas būrys pasaulio lietuvių. Gausiausia
buvo Latvijos delegacija – 65 sportininkai ir 57 turistai. JAV
delegaciją sudarė 24 atletai, Vilniaus krašto – 24,
Didžiosios Britanijos – 9, Brazilijos – 3.
Iškilmingame Tautinės olimpiados atidaryme dalyvavo per 10,000
žmonių. Kaunas skendo tautinių vėliavų jūroje. Tuometis Lietuvos
prezidentas Antanas Smetona sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į
padangę buvo paleista apie tūkstantis balandžių.
Pirmojoje tautinėje olimpiadoje varžėsi lengvaatlečiai, boksininkai,
sunkumų kilnotojai, futbolininkai, tinklininkai (orasvydininkai),
plaukikai, lauko ir stalo tenisininkai, šauliai, žirgų sporto
entuziastai, buriuotojai, irkluotojai, dviratininkai, lakūnai,
sklandytojai, aviamodeliuotojai. Tautiniai šokiai taip pat buvo
laikomi sporto šaka. Tokių sporto švenčių kaip Pirmoji
tautinė olimpiada lietuviai ilgai nebematė.
Tik po keturiasdešimties metų Šiaurės Amerikos lietuvių
fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva
atkurtos senos tradicijos – 1978 metų birželio 27–liepos 3
dienomis Toronte (Kanada) surengtos I Pasaulio lietuvių sporto
žaidynės. Jos buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų ir
Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 40 metų jubiliejams. Žaidynėse
dalyvavo 1,101 sportininkas iš JAV, Kanados, Anglijos,
tuometinės Vakarų Vokietijos, Australijos ir Argentinos. Lietuviai
rungtyniavo 11os sporto šakų varžybose: lengvosios atletikos,
krepšinio, tinklinio, stalo teniso, teniso, golfo, futbolo,
plaukimo, šaudymo, šachmatų, kalnų slidinėjimo.
1983 metų birželio 25–liepos 4 dienomis 1,126 lietuviai
sportininkai iš Australijos, JAV, Kanados ir Vakarų Vokietijos
sugužėjo į Čikagoje (JAV) vykstančias II Pasaulio lietuvių sporto
žaidynes. Tiesa, jos susilaukė nemažai kritikos. Štai ką
pasibaigus žaidynėms rašė Edvardas Šulaitis:
„Sportiniu atžvilgiu žaidynės buvo daugiau parapijinio lygio.
Išimtis – tinklinis. (…) Buvo suvažiuota
visiškai be jokio pasiruošimo ir dalyvavo jose visi, kas
tik norėjo. Jokios atrankos.”
1988 metų gruodžio 26–31 dienomis Adelaidėje (Australija)
surengtos jau III Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jose pirmą kartą
dalyvavo atgimstančios Lietuvos sportininkai. Tuometinei šalies
sporto vadovų iniciatyvai deleguoti į Australiją Lietuvos sportininkų
delegaciją ne iš karto buvo pritarta. Tuometinių ŠALFASS
ir Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos (ALFAS) vadovų Valdo
Adamkaus, Jurgio Jonavičiaus bei jų kolegų Lietuvoje ir užsienyje
pastangomis buvo sugriauta siena tarp Lietuvos ir Vakarų. Lietuvai
Adelaidėje atstovavo krepšininkai, plaukikai, stalo
tenisininkai, šachmatininkai. Lietuvos sportininkai laimėjo
beveik visus žaidynių medalius.
1991 metų vidurvasarį į Nemuno kraštą sugužėjo daugiau kaip 600
sportininkų, trenerių, žurnalistų ir kitų svečių iš JAV,
Australijos, Kanados, Anglijos, Kolumbijos, Vokietijos, Naujosios
Zelandijos, Argentinos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Kartu
su jais IV žaidynėse rungtyniavo dar apie 3,000 geriausių Lietuvos
sportininkų. Varžybos vyko daugelyje šalies miestų ir rajonų, o
kalnų slidininkams teko nukakti net į Kaukazą.
V Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 1995 metų liepos 30 –
rugpjūčio 5 dienomis. Norinčiųjų išmėginti jėgas bėgimo
takeliuose, ore, vandenyje, ringe, aikštelėse buvo nepaprastai
daug – net 4,870 atletų. 15 valstybių vėliavos plevėsavo
įvairiose šalies sporto bazėse. Trisdešimties sporto
šakų varžybų nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikta 743
komplektai medalių ir 27 komandinės dovanos.
www.salfass.org