Taupumas ir artimo meilė

Romualdas Kriaučiūnas

2008 metų pabaigoje pasirodė Amerikos psichologų sąjungos užsakytos apklausos – ,,Stress in America Report” (Pranešimas apie įtampą Amerikoje) rezultatai. Apie pusė atsakovų teigė, kad jie išgyvena padidėjusią įtampą rūpindamiesi savo šeimos gerove. Net 80 proc. dėl to kaltina pašlijusią ekonomiką. Tą įtampą daugiau išgyvena moterys, negu vyrai. Ji didina nuovargį, erzlumą ir pyktį. Amerikiečių pastangos su tuo dorotis irgi nėra džiuginančios. Apie pusė prisipažino persivalgą arba nesveikai valgą, dalis su ta įtampa bando tvarkytis vartodami ar piktnaudžiaudami alkoholiu ir nikotinu. Kiti su jaučiama įtampa kovoja mankštindamiesi, bendraudami su šeima, draugais, bendradarbiais, tačiau 58 proc. išreiškė nenorą kreiptis pas profesionalą, galintį padėti geriau tvarkytis su įtampa ir jo pasekmėmis.

Tam tikra prasme daugelis žmonių išgyvena ekonominę krizę, kuri suteikia progą naujai peržiūrėti savo vertybes ir jų pritaikymą kasdienybėje. Į galvą ateina gobšumo, taupumo sąvokos. Iš kitos pusės, mūsų dėmesio laukia mintis, kad viską, ką turime, yra mums duota Dievo. Ta prasme, mes esame to turto, tų gėrybių valdytojai, įpareigoti atsakingai patys naudoti ir dalintis juo su savo artimu, su kitais.

Krizės paliesti žmonės yra verčiami peržiūrėti savo finansinius įpročius. Neretai tai atveda į seniai Amerikoje jau užmirštą taupumą. Kreditų kortelių pripratintiems gyventi amžinoje skoloje, taupumas tampa tarsi nauja ,,religija”. Taupumo sąvoka apima tris principus: sunkų darbą, išleidimą mažiau, negu uždirbama ir pasidalinimą bei grąžinimą atgal.

Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje taupumas užleido vietą išlaidumui. Dabar padėtis tokia, kad kasmet sutaupoma mažiausiai nuo ekonominės depresijos laikų, prasidėjusių prieš 80 metų. Tarp ekonomiškai išsivysčiusių kraštų Amerika yra viena iš mažiausiai sutaupančių. Per paskutinius 30 metų išlaidumas visiškai užgožė taupumą. Pasidarė populiaru gyventi ir dar neuždirbtus (bet pasiskolintus) pinigus leisti taip, lyg nebūtų rytojaus. Krašto politiniai ir ekonominiai vadovai neatsakingai skatino žmones kuo daugiau pirkti ir kitaip savo (?) pinigus leisti. Visi žinome, kad pagaliau buvo prieitas liepto galas. Pasirodo, kad ir ekonomika turi neigiamas perdėto ir ilgai karaliavusio materializmo pasekmes.

Anot Ronald Wilcox, knygos ,,Whatever Happened to Thrift? Why Americans Don’t Save and What to Do About It” autoriaus, vienas iš geriausių būdų pažaboti žmonių išlaidumą būtų pristabdyti gyvenimo greitį. Jis siūlo kreipti didesnį dėmesį į džiaugsmą ir pasitenkinimą nešančius tarpasmeninius santykius. Jo manymu, per daug blaškomės bandydami viską apibėgti ar turtais apsikrauti. Pristabdžius gyvenimo greitį, sumažės išlaidos ir padidės santaupos. Krikščionims tai ne tik reiškia mažiau išlaidų gyvenimą, bet ir progą sekti Kristaus nurodymais, išsakytais Evangelijoje.

Tą mintį toliau pratęsia kun. Thomas Dubay savo knygoje ,,Happy Are the Poor: The Simple Life and Spiritual Freedom”. Jo manymu, sekant Evangelija, galima patirti ekonominį bei dvasinį suklestėjimą. ,,Neužtenka nenorėti per daug skolos užsitraukti su kredito kortele. Tai yra tik dalis didesnio vaizdo. Jeigu visas mano dėmesys yra sutelktas į gražius rūbus, elegantiškus restoranus ir liuksusinius automobilius, negaliu likti artimas Dievui, nes jau pasirinkau garbinti ką kitą.”

Gyvenant paprastesnį ir protingesnį gyvenimą gali padėti suvokti, kad medžiaginės gėrybės laimės neatneša. Pranciškonų kunigas Benedict Groeschel, daugelį metų dirbęs su beturčiais, matė, kad jie labai skur džiai gyveno, bet tuo pačiu patyrė daugiau laisvės ir džiaugsmo negu turtais pertekusieji. ,,Vienas mažai žinomas dalykas yra tas, kad daugelis amerikiečių nežino, jog daugeliu atveju neturtingi yra laimingesni nei turtingieji. Pinigas atneša patogumą, bet ne laimę.”

Taigi, pradedant Naujuosius metus, yra proga visa tai pergalvoti. Į materialines gėrybes galima žiūrėti kaip į Dievo dovaną. Viską, ką turime, yra dovana iš Jo. Tas dovanas galime panaudoti statant Dievo karalystę savo širdyje, savo šeimoje, savo bendruomenėje ir savo pasaulyje.