Taupumas ir artimo meilė
Romualdas Kriaučiūnas
2008 metų pabaigoje pasirodė Amerikos psichologų sąjungos užsakytos
apklausos – ,,Stress in America Report” (Pranešimas
apie įtampą Amerikoje) rezultatai. Apie pusė atsakovų teigė, kad jie
išgyvena padidėjusią įtampą rūpindamiesi savo šeimos
gerove. Net 80 proc. dėl to kaltina pašlijusią ekonomiką. Tą
įtampą daugiau išgyvena moterys, negu vyrai. Ji didina nuovargį,
erzlumą ir pyktį. Amerikiečių pastangos su tuo dorotis irgi nėra
džiuginančios. Apie pusė prisipažino persivalgą arba nesveikai valgą,
dalis su ta įtampa bando tvarkytis vartodami ar piktnaudžiaudami
alkoholiu ir nikotinu. Kiti su jaučiama įtampa kovoja
mankštindamiesi, bendraudami su šeima, draugais,
bendradarbiais, tačiau 58 proc. išreiškė nenorą kreiptis
pas profesionalą, galintį padėti geriau tvarkytis su įtampa ir jo
pasekmėmis.
Tam tikra prasme daugelis žmonių išgyvena ekonominę krizę, kuri
suteikia progą naujai peržiūrėti savo vertybes ir jų pritaikymą
kasdienybėje. Į galvą ateina gobšumo, taupumo sąvokos. Iš
kitos pusės, mūsų dėmesio laukia mintis, kad viską, ką turime, yra mums
duota Dievo. Ta prasme, mes esame to turto, tų gėrybių valdytojai,
įpareigoti atsakingai patys naudoti ir dalintis juo su savo artimu, su
kitais.
Krizės paliesti žmonės yra verčiami peržiūrėti savo finansinius
įpročius. Neretai tai atveda į seniai Amerikoje jau užmirštą
taupumą. Kreditų kortelių pripratintiems gyventi amžinoje skoloje,
taupumas tampa tarsi nauja ,,religija”. Taupumo sąvoka apima tris
principus: sunkų darbą, išleidimą mažiau, negu uždirbama ir
pasidalinimą bei grąžinimą atgal.
Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje taupumas užleido vietą
išlaidumui. Dabar padėtis tokia, kad kasmet sutaupoma mažiausiai
nuo ekonominės depresijos laikų, prasidėjusių prieš 80 metų.
Tarp ekonomiškai išsivysčiusių kraštų Amerika yra
viena iš mažiausiai sutaupančių. Per paskutinius 30 metų
išlaidumas visiškai užgožė taupumą. Pasidarė populiaru
gyventi ir dar neuždirbtus (bet pasiskolintus) pinigus leisti taip, lyg
nebūtų rytojaus. Krašto politiniai ir ekonominiai vadovai
neatsakingai skatino žmones kuo daugiau pirkti ir kitaip savo (?)
pinigus leisti. Visi žinome, kad pagaliau buvo prieitas liepto galas.
Pasirodo, kad ir ekonomika turi neigiamas perdėto ir ilgai karaliavusio
materializmo pasekmes.
Anot Ronald Wilcox, knygos ,,Whatever Happened to Thrift? Why Americans
Don’t Save and What to Do About It” autoriaus, vienas
iš geriausių būdų pažaboti žmonių išlaidumą būtų
pristabdyti gyvenimo greitį. Jis siūlo kreipti didesnį dėmesį į
džiaugsmą ir pasitenkinimą nešančius tarpasmeninius santykius.
Jo manymu, per daug blaškomės bandydami viską apibėgti ar
turtais apsikrauti. Pristabdžius gyvenimo greitį, sumažės
išlaidos ir padidės santaupos. Krikščionims tai ne tik
reiškia mažiau išlaidų gyvenimą, bet ir progą sekti
Kristaus nurodymais, išsakytais Evangelijoje.
Tą mintį toliau pratęsia kun. Thomas Dubay savo knygoje ,,Happy Are the
Poor: The Simple Life and Spiritual Freedom”. Jo manymu, sekant
Evangelija, galima patirti ekonominį bei dvasinį suklestėjimą.
,,Neužtenka nenorėti per daug skolos užsitraukti su kredito kortele.
Tai yra tik dalis didesnio vaizdo. Jeigu visas mano dėmesys yra
sutelktas į gražius rūbus, elegantiškus restoranus ir
liuksusinius automobilius, negaliu likti artimas Dievui, nes jau
pasirinkau garbinti ką kitą.”
Gyvenant paprastesnį ir protingesnį gyvenimą gali padėti suvokti, kad
medžiaginės gėrybės laimės neatneša. Pranciškonų kunigas
Benedict Groeschel, daugelį metų dirbęs su beturčiais, matė, kad jie
labai skur džiai gyveno, bet tuo pačiu patyrė daugiau laisvės ir
džiaugsmo negu turtais pertekusieji. ,,Vienas mažai žinomas dalykas yra
tas, kad daugelis amerikiečių nežino, jog daugeliu atveju neturtingi
yra laimingesni nei turtingieji. Pinigas atneša patogumą, bet ne
laimę.”
Taigi, pradedant Naujuosius metus, yra proga visa tai pergalvoti. Į
materialines gėrybes galima žiūrėti kaip į Dievo dovaną. Viską, ką
turime, yra dovana iš Jo. Tas dovanas galime panaudoti statant
Dievo karalystę savo širdyje, savo šeimoje, savo
bendruomenėje ir savo pasaulyje.