Apie laiką
Dalia Cidzikaitė
Laikas gimti ir laikas mirti;
laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
Laikas žudyti ir laikas gydyti;
laikas griauti ir laikas statyti.
Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti;
laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.
Laikas ieškoti ir laikas pamesti;
laikas turėti ir laikas išmesti.
Laikas perplėšti ir laikas susiūti;
laikas tylėti ir laikas kalbėti.
Laikas mylėti ir laikas nekęsti;
laikas karui ir laikas taikai. (Koh 4, 2-8)
Tokiais Ekleziasto žodžiais palydėjau Senuosius ir sutikau Naujuosius
metus. Visai prieš Kalėdas į amžinybę iškeliavo du
nepaprastai gabūs, Lietuvai ir išeivijai nusipelnę žmonės: Vaiva
Radasta Vėbraitė ir Andrius Šmitas. Vėbraitę lietuviai
išeivijoje ir Lietuvoje pažino kaip energingą bendruomenininkę,
Lietuvių Fondo narę, A.P.P.L.E. darbuotoją bei vadovę, JAV LB Tarybos
narę ir Krašto valdybos pirmininkę, Pasaulio Lietuvių
Bendruomenės (PLB) Seimo narę, LR švietimo viceministrę, LR
Prezidento patarėją. Šmitas buvo ne mažiau veiklesnis (Lietuvių
Fondo narys, Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos narys,
Pasaulio lietuvių jaunimo IV Kongreso pirmininkas, PLB Seimų narys ir
t.t.), bet bene svarbiausias jo indėlis į lietuvišką gyvenimą
— tai 26-eri direktoriavimo metai Vasario 16-osios gimnazijoje
Vokietijoje.
Abiejų šių žmonių būta sodininkų. Tikrąja to žodžio prasme. Abu
ne tik sėjo, sodino, bet ir augino, brandino. Vėbraitės ir Šmito
pasėti grūdai, užauginti daigai, o neretai – jau ir suaugę
medžiai – netruks patys nešti vaisius. Buvusi Šmito
mokinė tokiais žodžiais atsisveikino su ilgamečiu mokytoju ir
direktoriumi: ,,(...) užgeso tik šviesa jo kabinete. Bet
šio žmogaus šviesa skleidžiasi ir skleisis šiame
pasaulyje dar ilgai”. Šmitas ir Vėbraitė —
asmenybės, kurios tikrai nepaliko mūsų pasaulio skurdesnio.
Užnugary liko politinių rinkimų kovos ir dvikovos: Amerikoje
išrinktas naujas šalies prezidentas, Lietuvoje —
Seimas, suformuota nauja Vyriausybė. Šiais, naujaisiais metais,
rinksime Lietuvos prezidentą, politikus, kurie atstovaus Lietuvai
Europos Parlamente. Jau pačią pirmąją 2009-ųjų dieną Lietuva pradėjo
pirmininkauti Baltijos Ministrų Tarybai.
Iš senųjų metų mus pasivijo neišspręstas dvigubos
pilietybės klausimas, kurį čia, išeivijoje, ypač gina dabartinė
PLB pirmininkė Regina Narušienė. Šio klausimo sprendimas
atidėtas iki 2010 metų, tačiau jį iš naujo svarstyti bei siūlyti
pataisas pradėta vos naujiems metams prasidėjus.
Praėjusiais metais lietuviai išeivijoje su nepaprastu pasisekimu
surengė XIII Lietuvių tautinių šokių šventę Los Angeles,
o per Padėkos dienos savaitgalį Pasaulio lietuvių centre Lemonte jau 14
kartą rinkosi įvairių sričių mokslininkai, akademikai ir tyrinėtojai į
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą. Lietuvių Fondas užbaigė
jaunimui skirtus metus.
Praėjusiais metais katalikiškoji Lietuva ir išeivija
paminėjo Švč. Mergelės Marijos 400 metų apsireiškimo
Šiluvoje jubiliejų. 2009-ieji Lietuvos vyskupų konferencijos
paskelbti ,,Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai” metais.
Šiais metais Lietuva kviečia atšvęsti ne tik jos vardo
pirmą kartą paminėjimo tūkstantmetį, bet ir atvykti į Vilnių, kuris
kartu su Linz miestu Austrijoje yra paskelbtas 2009 metų Europos
kultūros sostine. Lietuvoje laukia įdomi ir gausi programa su
Tūkstantmečio dainų švente bei VIII Pasaulio lietuvių sporto
žaidynėmis vasarą. Apie šią sukaktį visam pasauliui jau skelbia
savo kelionę senaisiais, 2008 metais, pradėjusi buriuotojų įgula
„Tūkstantmečio odisėja”. Šią datą paminėti kviečia
ir LR gen. konsulatas Čikagoje, kuris dar 2008 metais pradėjo
šventinę programą. Netrūksta gražių jubiliejų ir savame kieme.
Šiais metais mūsų ,,Draugo” dienraštis
švenčia savo 100 metų jubiliejų. Todėl šie metai
dienraštyje skelbiami ,,Draugo” šimtmečio metais.
Džiaugiamės ir kuklesne data – šį mėnesį sueina vieneri
metai, kai redakcijoje dirba nauja redaktorė Loreta Timukienė (vietoj
Vlado Krivicko).
Tad mūsų visų laukia dar vieni įdomūs metai, ne be savų
iššūkių, pergalių ir, deja, pralaimėjimų. Apie visa tai
informuosime, rašysime ir ,,Drauge”.
Tegul tai, kas svarbu, kiekvieno mūsų Gyvastis, kiekvieno mūsų Gėris,
būna amžini. Tegul kiekvieno mūsų širdies žiburys
šviečia, šildo ir veda pirmyn. Tegul Naujieji metai po
visų žmogiškų audrų ir išgyvenimų atneša
išmintį. Laimingų Naujųjų.