Apie laiką

Dalia Cidzikaitė

Laikas gimti ir laikas mirti;
laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
Laikas žudyti ir laikas gydyti;
laikas griauti ir laikas statyti.
Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti;
laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.
Laikas ieškoti ir laikas pamesti;
laikas turėti ir laikas išmesti.
Laikas perplėšti ir laikas susiūti;
laikas tylėti ir laikas kalbėti.
Laikas mylėti ir laikas nekęsti;
laikas karui ir laikas taikai. (Koh 4, 2-8)

Tokiais Ekleziasto žodžiais palydėjau Senuosius ir sutikau Naujuosius metus. Visai prieš Kalėdas į amžinybę iškeliavo du nepaprastai gabūs, Lietuvai ir išeivijai nusipelnę žmonės: Vaiva Radasta Vėbraitė ir Andrius Šmitas. Vėbraitę lietuviai išeivijoje ir Lietuvoje pažino kaip energingą bendruomenininkę, Lietuvių Fondo narę, A.P.P.L.E. darbuotoją bei vadovę, JAV LB Tarybos narę ir Krašto valdybos pirmininkę, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seimo narę, LR švietimo viceministrę, LR Prezidento patarėją. Šmitas buvo ne mažiau veiklesnis (Lietuvių Fondo narys, Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos narys, Pasaulio lietuvių jaunimo IV Kongreso pirmininkas, PLB Seimų narys ir t.t.), bet bene svarbiausias jo indėlis į lietuvišką gyvenimą — tai 26-eri direktoriavimo metai Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje.

Abiejų šių žmonių būta sodininkų. Tikrąja to žodžio prasme. Abu ne tik sėjo, sodino, bet ir augino, brandino. Vėbraitės ir Šmito pasėti grūdai, užauginti daigai, o neretai – jau ir suaugę medžiai – netruks patys nešti vaisius. Buvusi Šmito mokinė tokiais žodžiais atsisveikino su ilgamečiu mokytoju ir direktoriumi: ,,(...) užgeso tik šviesa jo kabinete. Bet šio žmogaus šviesa skleidžiasi ir skleisis šiame pasaulyje dar ilgai”. Šmitas ir Vėbraitė — asmenybės, kurios tikrai nepaliko mūsų pasaulio skurdesnio.

Užnugary liko politinių rinkimų kovos ir dvikovos: Amerikoje išrinktas naujas šalies prezidentas, Lietuvoje — Seimas, suformuota nauja Vyriausybė. Šiais, naujaisiais metais, rinksime Lietuvos prezidentą, politikus, kurie atstovaus Lietuvai Europos Parlamente. Jau pačią pirmąją 2009-ųjų dieną Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Ministrų Tarybai.

Iš senųjų metų mus pasivijo neišspręstas dvigubos pilietybės klausimas, kurį čia, išeivijoje, ypač gina dabartinė PLB pirmininkė Regina Narušienė. Šio klausimo sprendimas atidėtas iki 2010 metų, tačiau jį iš naujo svarstyti bei siūlyti pataisas pradėta vos naujiems metams prasidėjus.

Praėjusiais metais lietuviai išeivijoje su nepaprastu pasisekimu surengė XIII Lietuvių tautinių šokių šventę Los Angeles, o per Padėkos dienos savaitgalį Pasaulio lietuvių centre Lemonte jau 14 kartą rinkosi įvairių sričių mokslininkai, akademikai ir tyrinėtojai į Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą. Lietuvių Fondas užbaigė jaunimui skirtus metus.

Praėjusiais metais katalikiškoji Lietuva ir išeivija paminėjo Švč. Mergelės Marijos 400 metų apsireiškimo Šiluvoje jubiliejų. 2009-ieji Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbti ,,Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai” metais.

Šiais metais Lietuva kviečia atšvęsti ne tik jos vardo pirmą kartą paminėjimo tūkstantmetį, bet ir atvykti į Vilnių, kuris kartu su Linz miestu Austrijoje yra paskelbtas 2009 metų Europos kultūros sostine. Lietuvoje laukia įdomi ir gausi programa su Tūkstantmečio dainų švente bei VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis vasarą. Apie šią sukaktį visam pasauliui jau skelbia savo kelionę senaisiais, 2008 metais, pradėjusi buriuotojų įgula „Tūkstantmečio odisėja”. Šią datą paminėti kviečia ir LR gen. konsulatas Čikagoje, kuris dar 2008 metais pradėjo šventinę programą. Netrūksta gražių jubiliejų ir savame kieme. Šiais metais mūsų ,,Draugo” dienraštis švenčia savo 100 metų jubiliejų. Todėl šie metai dienraštyje skelbiami ,,Draugo” šimtmečio metais. Džiaugiamės ir kuklesne data – šį mėnesį sueina vieneri metai, kai redakcijoje dirba nauja redaktorė Loreta Timukienė (vietoj Vlado Krivicko).

Tad mūsų visų laukia dar vieni įdomūs metai, ne be savų iššūkių, pergalių ir, deja, pralaimėjimų. Apie visa tai informuosime, rašysime ir ,,Drauge”.

Tegul tai, kas svarbu, kiekvieno mūsų Gyvastis, kiekvieno mūsų Gėris, būna amžini. Tegul kiekvieno mūsų širdies žiburys šviečia, šildo ir veda pirmyn. Tegul Naujieji metai po visų žmogiškų audrų ir išgyvenimų atneša išmintį. Laimingų Naujųjų.