Centro ,,Kalėdų angelas” koordinatorė Jolanta Virbickienė dalina
visiems vaikams dovanas iš savo dovanų maišo.
Prieškalėdinė „Vaiko vartų į mokslą” popietė
Anelė Pečkaitienė
2008 m. gruodžio 9 d. būrelio „Vaiko vartai į mokslą”
(VVĮM) vadovės Bronė Nakienė ir Judita Mamaitytė su talkininkėmis
surengė gražų pabendravimą, kurio tikslas – surinkti paramą
Lietuvos vaikučiams.
Atvykę temstant, dalyviai buvo nustebinti papuošimų gausos.
Medžiai aplinkui džiaugsmingai tviskėjo nuo įvairių lempučių. Viduje
– vainikai, žvakės, angelai ant sienų ir kitos subtilios
puošmenos, rodančios didžios užgimimo šventės laukimą.
Prieškambaryje – unikali prakartėlė iš medžio.
Atvykę visi pajutome šventinę nuotaiką ir šių namų
šilumą. Papuoštoje verandoje, kurios langai žibėjo
lemputėmis, išdėstyti gaivinantys gėrimai, vynas, o prieš
verandą – stalas, nukrautas valgiais. Pakvietus visus sėstis prie
stalų, Bronė Nakienė susirinkusius pasveikino gražia kalba.
Mieli ,,Vaiko vartai į mokslą” būrelio nariai ir svečiai. Ačiū,
kad taip gausiai susirinkote. Mūsų taip nebedaug liko, tad norime, kad
visi pabendrautumėm, pasidžiaugtumėm ir paremtumėm su meile nelaimingus
vaikus Lietuvoje. Apie meilę taip sakoma: Meilė – didžiausias
turtas, kurį dovanojame neskaičiuodami jo vertės. Meilė – ji
kuria, ji gimdo, ji žadina geriausias savybes, slypinčias žmoguje. Mes
šį vakarą susirinkome išreiškti meilę artimui
– nelaimingam vaikui.
Kiekvienam iš mūsų norisi žinoti, kaip sekasi ,,Vaiko vartai į
mokslą” organizacijos darbas. Dienraštyje ,,Draugas”
vienu sakiniu labai gražiai apibūdinta: ,,Pamažu, pamažu... gerumu,
gerumu”... Taip, kaip ir mes auginome, mylėjome, auklėjome savo
vaikus – pamažu, pamažu... gerumu, gerumu...
2008 m. rugsėjo mėnesį į Čikagą pasiuntėme nario mokestį ir aukas,
iš viso 905 dolerius. Ypatinga padėka Rūtai ir Albinui
Strazdžiams už 500 dol. auką, taip pat Genei ir Vytautui Gedminams už
55 dol., Viktorijai Dėdinienei 10 dol., Albertui Kvečui 10 dol. ir
Irenai Lewis 10 dol. Ir ačiū visiems, kurie užsimokėjo nario mokestį...
Gražiausių Šventų Kalėdų linkime mudvi su Judita Jums visiems.
Baigsiu Ritos Šlaitaitės eilėraščio posmeliu: Tebūna jūsų
sieloj šiandien šventė, / Teviešpatauja ramuma. /
Ir nieks neišdrįs pabelsti / Su liūdesio gaida.
Po to kalbėjo Vida Nakaitė:
„Vaiko vartai į mokslą” sulaukė 10-ies metų sukakties.
Šiuo metu yra devyni dienos centrai: Kaune, Marijampolėje, Kazlų
Rūdoje, Naujojoje Akmenėje, Užpaliuose, Rumbonyse, Žemaičių Kalvarijoje
ir du Vilniuje. Juose dirba daugiau nei 40 darbuotojų, o savanorių
skaičius vis keičiasi.
Noriu jums papasakoti, kaip pavyzdį, kas praktiškai vyksta
viename iš centrų – Žemaičių Kalvarijoje. Šis
centras nėra arti didmiesčių. Jį lanko 70 vaikų iš Žemaičių
Kalvarijos ir apylinkės kaimų. Gyvenimas kaime išsiskiria
buities skurdumu, dažnas vaikas iš socialinės rizikos
šeimos neturi ne tik kur ruošti pamokų, bet ir kur
nusiprausti. Pas kai kuriuos net nėra elektros. Po mokyklos vaikai
ateina į centrą ir atlieka namų darbus. Virtuvėje vaikai mokomi, kaip
pasiruošti valgyti ir gauna užkandžius. Kai reikia, jie
išsimaudo naujai įrengtame duše. Jie mokosi rankdarbių,
tikybos, yra vedamos charakterio ugdymo pamokos, užsiėmimai bei
diskusijos. Neseniai šiame centre buvo pagerintas kompiuteris,
įsigytas fotoaparatas, užsakyti liaudies instrumentai, virtuviniai
baldai ir siuvimo mašinos.
O dabar noriu perskaityti kelis to centro veiklos koordinatorės
Jolantos Virbickienės žodžius: ,,Galiu pasidžiaugti, jog turim ir
tokių atvejų, kai labai stipriai gėrusi mama priėmė mūsų pagalbą ir
sutiko gydytis. Na, o dabar ji jau dirba, o vaikai šviečia kaip
saulės. Kiek daug reiškia Mama. Kai ji yra sveika, blaivi.
Dėkoju Dievui už tokius atvejus. Tai stiprina viltį, jog nėra tas mūsų
darbas toks beviltiškas. Rezultatai kartais tokie akivaizdūs.
Padedam, kaip galim. Svarbiausia – tikruma, kad jaustų, kad be
pozos, o iš visos širdies. Ir džiaugiuosi, kai pasiseka.
O kai šeimai padėti nepavyksta, džiaugiuosi ir tuo, kad vaikams
galim suteikti bent dalinį saugumą, kad jie turi vietą, kur gali
ateiti, kur jų laukia, juos išklauso, myli. Tai jau labai daug,
ir vaikai tai supranta, todėl noriai glaudžiasi prie mūsų.
Kiekviena diena kupina visokiausių mažų stebuklų. Džiaugiamės kartu su
vaikais. Iš jų galima pasimokyti paprastume stebuklus matyti.
Nors ir kaip jie sunkiai gyvena. Susirenka kaip didelė šeima.
Kaip gražu, kai sustojam maldai prieš valgį. Tokia
tikruma.”
2008 metais septyni VVĮM nariai (valdybos nariai bei rėmėjų būrelių
koordinatorės) lankėsi Lietuvoje. Apie apsilankymą jie pasakojo: ,,Ūpą
kelia asmenys, dirbantys su vaikais, kurie stengiasi matyti vilties
žiburėlius. Gal todėl net po dešimties veiklos metų
organizacijos nariai jaučia savo darbo ir paramos reikalingumą, nes
savo darbu jie remia tuos, kurie diena iš dienos dirba su
rizikos grupės šeimų vaikais Lietuvoje”. Jei norite
daugiau sužinoti apie mūsų organizaciją galite sekti žinias
‘Drauge’, ‘Amerikos lietuvyje’ arba galite
kreiptis į mane, nes aš esu surinkusi aprašymus, kuriais
mielai pasidalinčiau.
Po pranešimo kun. Izidorius Gedvila sukalbėjo maldą ir visi buvo
pakviesti pasivaišinti prie gausiai ir meniškai pateiktų
valgių. Namai buvo pilni geros nuotaikos, kalbų ir juoko. Kai
pagalvoji, pradedi suprasti, kaip žmogui reikalingas gerumas. Ir kaip
jis yra reikalingas blogio sužalotoms vaikų širdelėms. Kokie
dideli dvasia yra tie žmonės, kurie save atiduoda, kad kito akyse
įžiebtų džiaugsmo ir vilties kibirkštėlę, kad parodytų,
padėtų vaikui pasirinkti ne alkoholiko, ne narkomano, bet doro žmogaus
kelią. Tiems žmonėms niekas paminklų nestatys. Gal nedaugelis ir
sugebės įvertinti jų darbus. O kas pasakyts ačiū ir tinkamai įvertins
tuos žmones čia? Juk jei ne jų supratimas ir jautri širdis, kas
gi palengvintų tų nelaimingų vaikų dalią? Kas?
Bet šie žmonės kuklūs. Jiems nereikia tuščios garbės. Jie
pagal įsakymą „Mylėk savo artimą” daro tai. Argi ne džiugu,
kad toks mažas lietuvių telkinys Sunny Hills surenka vaikams tokias
sumas pinigų? Tai reiškia, kad čia nėra kito nelaimei abejingų
žmonių. Didžiuojamės būrelio steigėjomis, rėmėjais ir dabartinėmis
vadovėmis Brone Nakiene ir Judita Mamaityte.
Gerokai pasivaišinę išgirdome pranešimą, kad bus
loterija, bilieto kaina 1 doleris. Judita Mamaitytė ir Vida Nakaitė
linksmai juokaudamos pardavinėjo bilietus. Vakaro dalyvių buvo 32,
pirko visi, ir ne po vieną. O laimėjimų buvo įvairių, pradedant
lietuviška, iš Čikagos Nakų anūkės atvežta duona,
šakočiu, lietuvišku alumi, brendžiu ir vynu, baigiant
suaukotomis vazomis, stiklais ir visokiais kitokiais dalykėliais. Sunny
Hills dailininkės Irena Lewis ir Dalia Estka loterijai padovanojo po
savo tapytą paveikslą. Visi džiaugėsi laimėjimais ir jų gausa.
Po loterijos buvo kava ir pyragai. Klebonas F. Szczykutowicz
nuoširdžiai padėkojo rengėjoms už tokį gražų ir kilnių
tikslų siekiantį renginį, prisidėdamas ir savo auka Lietuvos
vaikučiams. Visi sugiedojo rengėjoms „Ilgiausių metų”.
Suskaičiavus aukas ir kitas pajamas gauta solidi suma. Su bilietais,
loterija ir aukomis surinkta ir išsiųsta VVĮM 2,134 dol.
Bronė Nakienė nuoširdžiai padėkojo visiems talkininkams,
aukotojams ir vakaro dalyviams. Manau, kad kol dar yra tokių žmonių,
blogiui nepasiseks užpūsti širdyse vilties žiburėlio Tėvynėje.
Organizacijos remiamas centras „Vilties vėrinėliai” Žemaičių Kalvarijoje surengė
savo Kalėdų šventę centrą lankantiems vaikams ir jų mamoms.
Nuotr. iš Žemaičių Kalvarijos archyvo.