,,Dainavos valdyba praneša, kad Lietuvių meno ansamblio „Dainava” koncertas „Aukos dvasia” vyks sekmadienį, sausio 23 d., 3 val. p. p. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje (6812 S. Washtenaw Ave., Chicago, IL). Į ją iš Pasaulio lietuvių centro, Lemonte, klausytojai galės nuvažiuoti autobusu (sekite informaciją spaudoje ir internete: www.dainava.us).

Marquette Park automobilius bus galima pasistatyti bažnyčios aikštelėje ir šalia bažnyčios esančios Maria aukštesniosios mokyklos mašinų stovėjimo aikštelėje. Renginio metu automobilius saugos vietos apsauga.

darius

 Jono Kuprio nuotraukos

Tos nakties aukų dvasia
visuomet bus gyva mūsų atmintyje ir širdyje

Pokalbis su Lietuvių meno ansamblio „Dainava” vadovu Dariumi Polikaičiu
– ,,Dainava” vėl kviečia į neeilinį koncertą. Šįkart jis skirtas Sausio 13-osios dvidešimtmečiui. Kam kilo mintis jį suorganizuoti?

– Sausio 13 dienai skirtų koncertų tradicija atsirado dar 1998 metais. Tai nebuvo vieno žmogaus mintis. Kiek pamenu, kartu su kitais, tarp jų buvo ir tuometiniai ,,Dainavos” choristai, pajutome, kad Sausio 13-osios įvykių prisiminimai (nors ir nepamiršti) pradėjo blukti visuomenės atmintyje. O mums atrodė, kad tam buvo dar per anksti. Tuo metu ,,Dainava” buvo sustiprėjusi ir subrendusi platesnio masto projektams. Tad gimė mintis ruošti sakralinės muzikos koncertus Sausio 13-osios proga, nuolat įtraukiant ir stambesnės formos kūrinį, dažniausiai ,,Requiem” mišias. Tokius koncertus suruošėm 1998, 1999, 2001, 2003 ir 2005 metais. O šiais metais Lietuva ir visas pasaulis mini Sausio 13-osios dvidešimtmetį. Tad nusprendėme, kad po šešių metų pertraukos, dera ir vėl suburti visuomenę ne tik prisiminti tuos įvykius, bet ir vėl iš naujo patikėti, įsižiebti, dvasiškai nuskaidrėti sakralinės muzikos erdvėje.

– Tai jau ne pirmas ,,Dainavos” koncertas Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčioje. Kas skatina dainaviečius pasirinkti būtent šią erdvę?

– Pirmiausia traukia šios šventovės nuostabi akustinė ir vizualinė erdvė – šioje bažnyčioje koncertuoti yra didelis malonumas, nes aplinka įkvėpia ir uždega. Antra, ši šventovė yra nepaprastai dvasiškai ir istoriškai svarbi Čikagos ir jos apylinkių lietuviams. Nors mūsų visuomenė yra išsisklaidžiusi po visą miestą ir priemiesčius, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia mus nuolat suburia, ypač reikšmingomis progomis. Jos architektūrinis grožis, o tuo pačiu ir istorinis palikimas, suteikia orumo ir iškilmingumo. Todėl esame labai dėkingi šiai parapijai ir jos naujam administratoriui kun. Jauniui Kelpšui, kad taip mielai ir šiltai mus priima, kad leidžia mums naudotis šia šventove, ir net talkininkauja bilietų platinime ir koncerto ruošoje.

– Kokie kūriniai skambės koncerte? Kaip ruošiatės tuos kūrinius pateikti (ar turite kažkokį scenarijų, kas akompanuos, ar dar kas nors talkins Jūsų atlikimui)?

Programoje skambės Vidmanto Bartulio ,,Mišios”, anglų kompozitoriaus John Rutter ,,Requiem”, Vaclovo Augustino ,,Taikos dvasia” bei kiti kūriniai. Tai XX ir XXI amžiaus kūryba – rimta, bet klausytojui, neabejotinai, prieinama. V. Bartulio ,,Mišios” sukurtos 1987 m. Man jos persunktos Atgimimo dvasia ir nuotaikomis. Nežinau, ar kompozitorius to siekė. Be abejo, jis negalėjo numatyti ateities įvykių. Vis dėlto šiose Mišiose aš įžvelgiu tų dienų viltis ir abejones, atgimimo pakilimą, bandymus ir gilų tikėjimą – net ir tada, kai buvo tamsiausia.

 J. Rutter savo ,,Requiem” parašė 1985 m. Kompozitorius yra sakęs, kad šis kūrinys yra ,,kelionė iš tamsos į šviesą”. Tai ,,Requiem”, kuris suteikia vilties, kad mirtis – dar ne pabaiga, ir primena, jog iš aukos gimsta naujas gyvenimas.

Kompozitorius V. Augustinas, šiais metais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ,,Taikos dvasią” skiria trims lietuvių užsienio chorams – ,,Dainavai”, ,,Exultate” ir ,,Volungei”. Šiame kūrinyje atskleista poeto Bernardo Brazdžionio pasaulio vizija, kurioje viešpatauja taika ir tiesa.
Kartu su ,,Dainava” koncertuos vargonininkas Ričardas Sokas, jau keleri metai einantis ,,Dainavos” chormeisterio pareigas.

J. Rutter ,,Requiem” solo partiją atliks choristė Rima Polikaitytė-Birutienė. Džiaugiamės, kad vėl mums talkininkauja ,,Dainavos” nuolatiniai draugai – aktorė Audrė Budrytė-Nakienė bei menininkas Vytas Čuplinskas. Dalyvaus ir instrumentinis kamerinis ansamblis, kuris kartu su muz. R. Soku pritars chorui atliekant Rutter ,,Requiem”.

Manome, kad bus įspūdingas ir klausytojų dėmesio vertas koncertas – nuoširdžiai visus kviečiame!

– Koncerto pavadinimas – ,,Aukos dvasia”. Ar, Tavo nuomone, šiomis dienomis ta pasiaukojusių už mus dvasia dar vyrauja aplink mus? Ar tik aplanko mus sukakčių progomis?

– Nežinau ar įmanoma vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti. Aplinkui matome tikrai daug pasišventusių žmonių, kurie dirba nuostabius darbus mūsų visuomenės ir Lietuvos naudai, nuolat aukoja savo laiką ir talentus. Iš kitos pusės nujaučiu, kad mūsų visuomenėje gana lengvai reiškiasi pesimizmo ir negatyvumo nuotaikos. Ypač šiandien, kai jaučiame nusivylimą tam tikrais įvykiais tėvynėje, kai jaučiame, kad kai kurie politikai nemato ir nesupranta, kad ir mes čia, už gimtinės ribų, esame Lietuva. Bet ar ir mes nesame tie, kurie prieš 20 metų budėjome prie Seimo rūmų, prie Televizijos bokšto? Arba iš tolo sekėme įvykius, gyvendami kiekviena žinute, kiekvienu gandu, melsdamiesi, kad viskas baigtųsi gerai? Sausio 13-ta mums vėl iš naujo primena, kad ne valdžios sprendimu esi lietuvis. Buvimas lietuviu – ne kas kita, o asmeniškas apsisprendimas mylėti ir aukotis Lietuvai ir jos žmonėms. Taip mylėti ir aukotis, kaip tie, kurie sausio 13-tosios naktį išėjo iš namų ir nebegrįžo.

– Sausio 13-oji – tai Lietuvos žmonių skausmas. Daugelis dar mena tuos įvykius. O ką Tu pats asmeniškai pameni apie šios dieno įvykius? Kokie Tavo išgyvenimai?

– Tuomet aš gyvenau Čikagos priemiestyje, nebe pas tėvus. Dar nebuvau sukūręs šeimos. Tą vakarą su draugais šventėme pusbrolio žmonos gimtadienį. Paskambino tėvelis ir pranešė kas įvyko. Atsimenu, kad grįžau tą naktį nakvoti pas tėvus, į Marquette Park, kad būtų širdžiai ramiau. Bet mažai buvo to miego, nes visą naktį žiūrėjome televizorių, klausėmės radijo, bandėme skambinti draugams ir giminėms į Lietuvą.

Manau, kad tai neišskirtinis patyrimas, nes dauguma tuo metu Čikagoje gyvenusių lietuvių panašiai išgyveno tuos įvykius.

Man žymiai įdomesni ir reikšmingesni yra išgyvenimai tų žmonių, kurie tą naktį budėjo prie Televijos bokšto (arba prie Seimo rūmų). Tarp mūsų choristų yra tokių, kurie ten buvo, asmeniškai viską pamatė, patyrė. Po kiekvieno Sausio 13-tosios proga suruošto koncerto mane sujaudina tai, kad tarp klausytojų sutinku žmonių, kurie pasakoja apie savo asmeninius tos nakties prisiminimus. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie drįso be ginklo stoti prieš tankus – ir dažnai pagalvoju, o ar aš būčiau išdrįsęs taip padaryti?...

– Kaip Tu po 20 metų vertini Sausio 13-ąją?

– Drąsiai galiu pasakyti, kad tų trylikos žmonių auka pakeitė mano gyvenimą. Juk tik jų dėka atsiskleidė galimybės man artimai pažinti savo senelių ir tėvų kraštą ir jį giliai pamilti. Ar ne kiekvienas lietuvis gali kažką panašaus pasakyti?

Platesne prasme, tos nakties svarba Lietuvos kelyje į nepriklausomybę yra milžiniška. Artėjant šiai sukakčiai, viliamės, kad tos nakties aukų dvasia visuomet bus gyva mūsų atmintyje ir širdyje – ar gyventume Lietuvoje, ar svetur. Įprasminkime jų auką savo meile, savu darbu Lietuvai ir jos žmonėms.

– Ar po šio koncerto „Dainava” bei Tu, jos vadovas, turėsite laiko atsipūsti? Ar iškart laukia nauji projektai?

– Laukia nauji projektai! 2011-2012 metais ,,Dainava” drauge su Cleveland choru ,,Exultate” bei Toronto choru ,,Volungė” ruošia bendrą koncertinę programą, kuri bus atliekama visuose trijuose miestuose. Mes, chorų vadovai, baigiame parengti koncerte atliekamų kūrinių programą.

Šių metų vasario pabaigoje esu pakviestas diriguoti Lietuvos kompozitorių sąjungos ruošiamuose koncertuose Marijampolėje, Kaune ir Vilniuje. Su pianistais Sonata ir Roku Zubovais, birbynininku Darium Klišiu, kameriniu choru „Aidija”, Čiurlionio meno mokyklos choru ir šių puikių chorų vadovu Romualdu Gražiniu atliksime kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės per pastaruosius dvejus metus parašytus kūrinius, skirtus „Dainavai”. Kūrinio „Lietuviška siuita dviem fortepijonams ir chorui” pasaulinė premjera įvyko 2009 m. Harris teatre Čikagos centre, o „Švilpynę” (birbynei ir chorui) „Dainava” pirmą kartą pasauliui pristatė koncerte „Sąskambiai” 2010 m. pradžioje. Džiaugiuosi, kad man teks garbė diriguoti šių kūrinių premjeroje ir Lietuvoje.

Taigi artėjantis koncertas „Aukos dvasia” – vienas iš daugelio renginių, kuriuos „Dainava” ruošia savo klausytojams.

– Ačiū už pokalbį. Linkiu Tau, choristams, atlikėjams ir mums, klausytojams, gero koncerto.

Kalbino
Laima Apanavičienė



dainava

dainava