Popietės viešnios.
Dalinamės, nes norime, dovanojame, nes labai gera
Audronė Sidaugienė
Švenčių šurmuliui prabėgus ir sveikinimo atvirukus paslėpus, tokio laiškučio nepaslėpsi.
,,Rugutė” norėtų nuoširdžiai padėkoti Jums už parodytą
gerumą ir pasidalintą širdžių šilumą su mažaisiais
ligoniukais.
Žaislai, dovanoti mūsų Kovotojams,
ypatingi ir be galo gražūs. Žaislų tiek daug, kad jų užteks ir
„Rugutės namučiams”, ir dalį galėsime padovanoti čia
atvykstantiems vaikams. Tikime, kad ši graži Jūsų iniciatyva
padovanos mažiesiems pačias plačiausias šypsenas ir pripildys jų
širdeles tikro, nuoširdaus vaikiško džiaugsmo.
Ačiū ir už finansinę paramą.
Dar kartą ačiū Jūsų klubui už
ištiestą ranką sergantiems vaikams bei užsimezgusią ypatingą
draugystę. Kaip sakydavo Rugilė, „kuo daugiau širdelių su
manimi, tuo aš stipresnė”. Ačiū, kad leidžiate mums
jaustis stipresniais.
Nuoširdžiai, Edita
Nesipuikuojame ir nesigiriame, tik norime viešai padėkoti
visiems, prisidėjusiems prie mūsų klubo ,,Alatėja” projektų.
Šis laiškas yra skirtas ir jums. Ir galbūt tau,
skaitytojau, kuris dar niekada nieko nedovanojo nepažįstamam, mielam
ligoniukui, bet norėtų tai padaryti ateityje.
Na, o šįkart noriu papasakoti apie š. m. sausio 11 dieną
Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre, įvykusią popietę. Po netrumpo
šventinio maratono, po bėgimo ratu – dekoracijų, dovanų,
vaišių, aprėdų, draugų, giminių…, – po viso
šito šurmulio ,,Alatėjos” moterys susirinko pabūti
kartu ir pasikvietė savo drauges paklausyti profesionalių psichologių
– Laimos Zavistauskas ir Stanislavos Stašienės.
Popietę pradėjome žaviu, sentimentaliu muzikiniu kūriniu, kurį atliko
Evelina Karalienė. Laima Sineokijienė sušildė mūsu širdis
eilėmis, o lietuvių grafikių Eglės Vertelkaitės ir Birutės Zokaitytės
meno kūriniai nuo sienų šypsojosi mums visą popietę.
Laima Zavistauskas jau pažįstama Čikagos skaitytojams. Mums buvo labai
malonu, kad gerb. Laima sutiko pasidalinti savo žiniomis ir patarimais,
pabendrauti ir su mūsų klubietėmis. Psichologė paminėjo, kad ji
pastebi, kad vis smagiau yra duoti, negu imti. Mes šiai minčiai
pritariame visu šimtu procentų.
Kaip visada, susitikimų su psichologais metu iškyla daug
klausimų, į kuriuos atsakinėjant įsiplieskia diskusijos, kurioms galo
ir krašto gali nebūti. Mes visos dar tokios naujokės
šioje visuomenėje. Vienos turi daugiau, kitos mažiau patirties
įsitvirtinant šioje Atlanto pusėje, tad sutarėme, kad
susitiksime dar ne vieną kartą.
Pasivaišinę ,,Alatėjos” moterų paruoštomis
vaišėmis, rinkomės į antrąją popietės dalį, kurią neplanuotai
eilėmis apie meilę, nepabūgęs nemažo būrelio moterų pradėjo poetas
Kornelijus Jazbutis. Pradžiugino mus ir dingo – kaip tas Kalėdų
senelis. Nieko nebeliko, kaip vėl gilintis į save, į savo vidų.
Stanislava Stašienė jau beveik 20 metų užsiima psichoterapija,
dėsto šią discipliną Lietuvoje. Buvo labai smagu, kad mes ją
suradome Čikagoje ir tikimės, kad mūsų draugystė tęsis. Moterims patiko
ne tik teorija, bet ir smagus pasibuvimas su savimi, savo mintimis ir
jausmais. Visos pageidavo kuo daugiau tokių susibėgimų, iš jų
išeiname pailsėjusios, sustiprėjusios, vėl pasiruošusios
naujiems iššūkiams.
Vakarui baigiantis mūsų viešnioms padovanojome
paukščiukus – šviesos, meilės, laimės ir draugystės
simbolius, nertus Linkuvos specialiosios mokyklos vaikų. Jie dar ilgai
džiugins moterų akis ir širdis ir primins, kad ten toli, toli už
Atlanto yra kelios dešimtys vaikų, kurie už mus meldžiasi, mus
myli ir laukia mūsų dėmesio.
Daugiau apie klubo veiklą galite perskaityti internete adresu: www. alateja.us
,,Alatėjos” moterys (iš k.): E. Karalienė, S. Abrutienė,
L. Mockūnienė ir J. Bagdonienė. Klubo ,,Alatėja” nuotr.