Šeštokai žiūri filmą.

Lietuva mažųjų lietuviukų širdyse

Audronė Sidaugienė

Sausio 11 dieną, tik grįžę po Kalėdinių atostogų atgal į mokyklos suolą, pakvietėme šeštokus pasikalbėti apie Laisvės gynėjų dieną – tragiškąjį 1991 metų sausio 13-osios sekmadienį. Kai Vilniuje ir Kaune uždegami atminties laužai, primenantys tą šaltąją sausio savaitę, kai jaunieji lietuviai dalyvauja bėgime per Vilnių ir savo jėgas, stiprybę ir jaunystę skiria 14 žuvusiųjų ir šimtų sužeistųjų atminimui, kai šių įvykių paminėjimuose Lietuvoje dalyvauja dešimtys tų dienų liudytojų, mes šioje Atlanto pusėje mėginame jau naujos kartos lietuvius supažindinti su anų dienų įvykiais, priartinti istoriją iki jų – ieškodami tėvelių, senelių ir kitų artimųjų pasakojimų apie tai, kur buvo jie patys, ką jie atsimena iš tų dienų.

Mūsų mokyklos moksleiviai – visi gimę jau po 1991 m. sausio 13-osios. Jiems sunku suprasti, kas buvo tada, kodėl tai įvyko ir kodėl turime nepamiršti tų tragiškų įvykių.

Jau kelinti metai iš eilės pakviečiu šeštokus pažiūrėti dokumentinę vaizdo medžiagą, kurią turime savo Čikagos lituanistinės mokyklos bibliotekoje. Vienas iš dokumentinių filmų – mėgėjiška kamera nufilmuoti įvykiai, visiems iki skausmo pažįstami kadrai iš tų dienų ,,Panoramos”: reportažai iš Vilniaus, iš ligoninių ir... iš Sporto rūmų, kur buvo atsisveikinama su žuvusiaisias, ir Antakalnio kapinių, kur visi tautos didvyriai buvo palaidoti. Antras filmas – tai anglų kalba sukurtas filmas ,,Naktis virš Lietuvos”, pasakojantis plačiau apie lietuvių tautos nueitą kelią link Sausio 13-osios.

Šiais metais šeštokai ir vyresnieji moksleiviai turėjo progos apie kruvinąjį savaitgalį išgirsti iš ,,pirmųjų lūpų”. Mūsų paminėjimuose savo prisiminimais dalijosi mokyklos tėvų komiteto pirmininkas Valdas Kerulis. Jis tų įvykų dalyvis, saugojęs tuo metu Aukščiausiąją Tarybą (dabartinis Seimas), priklausęs Kauno savanorių organizacijai.

Kerulis ne tik pasakojo, bet rodė straipsnius, nuotraukas (yra išsaugojęs tų laikų periodikos). Toks gyvas prisilietimas, tų dienų liudijimas ir vaizdinė medžiaga priartino 18 metų senumo įvykius prie šiandienos.

Kaip ne kartą kartojau moksleiviams, jei ne Sausio 13-oji, vargu ar mes su jais būtume susitikę čia, Čikagoje, ir apskritai, vargu ar būtume kūrę čia savo gyvenimus.

Moksleiviai pažadėjo namuose būtinai paklausinėti savo artimųjų apie jų sąlytį su tragiškais Lietuvai įvykiais, taip pat internetu stebėti, kaip Lietuvos moksleiviai sausio 13-ąją degs žvakutes mokyklų languose, o vasarą, kai nuvyks aplankyti Lietuvos, uždegti žvakutę Antakalnio kapinėse.

•••

2009-ieji – ypatingi metai Lietuvai ir visiems lietuviams pasaulyje. Kiekvieną dieną skaitome, girdime ir matome internete – Lietuva jau mini savo vardo 1000-metį, tai progai skiria įvairias šventes, konkursus, koncertus. Mes – Čikagos lituanistinės mokyklos moksleiviai, irgi norime būti šios įspūdingos istorinės datos liudytojais. Mokykloje vyks keletas renginių, apie kuriuos dar papasakosime, o dabar tęsiame tradicijas ir kuriame naujas.

Kiekvienais metais mokykloje vyksta skaitymo konkursas – moksleiviai skaito lietuviškas knygas, šeštadieniais – pasakoja, ką paskaitė, už tai gauna ,,taškus”. Pavasarį visi skaitovai, visi puslapiai suskaičiuojami ir išrenkami patys patys geriausi ir aktyviausi knygų mylėtojai. Jie apdovanojami. O klasės, kurių visi vaikai skaitė, švenčia skaitymo džiaugsmą ledų puotoje. Skaitymo konkursas jau prasidėjo. Įdomu, ar perskaitysime 1,000 knygų, o kiekviena klasė – 1,000 puslapių? Jeigu pasistengsime, būtinai tai padarysime.

Kaip ir su kitais projektais – papasakosime apie save, savo gimtąjį kraštą, apie meilę ir atsidavimą jam, taip pat panaudosime daug daug naujų idėjų ir pranešime apie mūsų buvimą lietuviškoje Čikagoje.

Šeštokai jau ruošia vieną projektą – nori surasti ir papasakoti įvairių įdomių dalykų apie Lietuvos vardo 1000-metį savo draugams ir kitų klasių vaikams, taip pat nuoširdžiai ir paprastai pasakyti, ką jiems asmeniškai reiškia Lietuva.

Tad jau iš anksto kviečiame visus pasižymėti vasario 14-ąją savo kalendoriuose ir atskubėti tą dieną į mūsų mokyklą – pabūti visiems kartu ir garsiai ištarti: ,,Aš myliu Tave, Lietuva!”