Neužmirštama John F. Kennedy kalba

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Tie, kas turime pagyvenusį laikrodį, atsukime jį 50 metų atgal. Prieš penkiasdešimt metų sausio 20 d. buvo likusi diena prieš mano dvidešimt penktajį gimtadienį. Jau buvau atlikęs kariuomenės prievolę, bet dar nebuvau vedęs ir siekiau magistro laipsnio Roosevelt University Čikagoje. Namuose neturėjome televizijos. Apie minimą naujojo prezidento kalbą sužinojau gal iš „Draugo”, bet tos kalbos neieškojau ir savo kasdienybės dėl jos nepakeičiau. Pasirodo, kad už maždaug šešių šimtų mylių į rytus tą pačią dieną – 1961 m. sausio 20 d. – prez. John F. Kennedy išklausė šv. Mišias Šventosios Trejybės bažnyčioje, netoli Georgetown University. Didelė sniego audra dieną prieš iškilmes paralyžiavo miesto judėjimą ir privertė uždaryti oro uostą. Buvo net siūloma prezidento prisaikdinimą atidėti. Išgėręs kavos puodelį su tuometiniu šalies prezidentu Dwight D. Eisenhower, abu sėdo į juodą prezidentinį limuziną ir dalyvavo parade pakeliui į Kapitolijų.

Boston kardinolas Richard J. Cushing, Graikų ortodoksų arkivyskupas Jakovos ir poetas Robert Frost, pasikeisdami meldėsi, sakė kalbas ir skaitė poeziją. Tada, lygiai 12:51 val. po pietų, apsuptas šeimos, su šeimos biblija John F. Kennedy davė priesaiką ir pasakė atmintiną kalbą. Jo kalba užtruko 13 minučių, 59 sekundžių ir susidėjo iš 1,364 žodžių. Pasauliui jis priminė, kad amerikiečiai yra revoliucijos paveldėtojai ir kad už laisvę jie pasiruošę mokėti bet kokią kainą. Kennedy žodžiais, jie pasiruošę kartu dirbti ginkluojantis ir taikant mokslą, kad galėtų sukurti kraštą, kur stiprieji yra teisūs, o silpnieji pasitiki taika. Savo kalboje naujasis prezidentas nevengė cituoti Šv. Rašto ir baigė prašydamas Dievo palaimos ir pagalbos. Jo žodžiais, „čia, žemėje, Dievo darbai tuo pačiu turi būti ir mūsų darbai”.

Įdomumo dėlei parinkau keletą ištraukų iš prez. Kennedy kalbos. „Įsitikinimai sako, kad žmogaus teisės ateina ne iš valdžios dosnumo, bet iš Dievo rankos”; „Žodis teeina į priekį. Fakelas perduotas naujai amerikiečių kartai”; „Kiekviena šalis turi žinoti, kad mes mokėsime bet kokią kainą, nešime bet kokią naštą, sutiksime bet kokį vargą, priešinsimės bet kokiam priešui, kad apgintume laisvę”; „Pasaulis dabar yra kitoks. Žmogus savo rankose turi galią pašalinti bet kokį skurdą ar sunaikinti bet kokią gyvybę”; „Niekada nesiderėkime iš baimės, bet tuo pačiu niekada nebijokime derėtis”; „Kai mūsų apsiginklavimas bus įtikinamai pranašus, tik tada būsime tikri, kad jo nereiks panaudoti”; „Ženkime į kraštą, kurį mylime, prašydami Jo palaimos ir Jo pagalbos, žinodami, kad Dievo darbas žemėje turi būti mūsų darbas”.

Dažniausiai cituojamą jo kalbos dalį palikau pabaigai. Tai citata iš libaniečio poeto Khalil Gibran knygos: „Todėl, mano mieli amerikiečiai, neklauskite, ką šalis gali jums duoti, bet ką jūs galite duoti šaliai. Brangieji pasaulio piliečiai, neklauskite, ką Amerika jums gali duoti, bet ką kartu galime duoti žmogaus laisvei.” Pastarieji žodžiai yra iškalti akmenyje ant Kennedy paminklo, esančio Arlington National Cemetery (Arlington tautinėse kapinėse).

Daug kas pasikeitė per paskutiniuosius penkiasdešimt metų, bet Kennedy kalba lieka reikšminga ir šią dieną. Kolumbo vyčių žurnalas „Columbia” 2010 m. gruodžio mėn. laidoje atspausdino keturių tos organizacijos vadovų apmąstymus apie šią istorinę kalbą. Norintiems siūlau pasiskaityti.

Popiežiaus žodis katalikų spaudai

Popiežius Benediktas XVI neseniai tarė žodį maždaug 200 italų katalikų savaitraščių atstovų. Kaip pranešė John Thavis, popiežius teigęs, kad katalikų savaitraščiai atlieka nepakeičiamą darbą, padėdami formuoti katalikiškai etišką ir socialiai pateisinamą žvilgsnį. „Katalikų laikraščiai ne tik suteikia reikiamą informaciją, bet tuo pačiu formuoja kritišką krikščionišką sąžinę, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI. – Tuo laikraščiai padeda pagrindinei Bažnyčios misijai.” Bažnyčios misija yra sukurti sąlygas, kad susitikimas su Kristumi įvyktų. Laikraščių užduotis yra skleisti tiesą. Popiežius ypač išskyrė popieriuje spausdintą žodį, kuris yra lengvai prieinamas ir plačiai pasklidęs.

Šiaurės Amerikoje Katalikų spaudos draugijos (Catholic Press Association) apskaičiavimu, yra apie 240 laikraščių ir žurnalų su bendru 11.4 milijonų tiražu. Tarp jų yra OSV savaitraštis, kuriuo dažnai pasinaudoju, rinkdamas žinias apie katalikų gyvenimą. Spėjama, kad dažnai vienas leidinio egzempliorius pereina per keletą rankų. OSV vyr. redaktoriaus John Norton nuomone, tai nėra blogai, bet jis yra susirūpinęs. Jis pastebi, jog vis daugiau vyskupijų leidžiamų leidinių neišsiverčia. Čia kaltintina krašto ekonominė padėtis. Prie tiražo mažėjimo prisideda ir krentanti leidinių kokybė. Belikęs tik vienas OSV savaitinis laikraštis, apimąs visą kraštą.

Nuo čia minimų reiškinių neatsilieka ir „Draugas”. Jau kalbama apie išlaidų, ypač pašto, didėjimą ir ieškoma būdų tai pažaboti. Taip pat spaudoje skaitėme apie „Draugo” laidų sumažinimą, paliekant tris laidas per savaitę. Tokie yra dienraščio leidėjo – Lietuvių katalikų spaudos draugijos – sprendimai.