Neužmirštama John F. Kennedy kalba
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Tie, kas turime pagyvenusį laikrodį, atsukime jį 50 metų atgal.
Prieš penkiasdešimt metų sausio 20 d. buvo likusi diena
prieš mano dvidešimt penktajį gimtadienį. Jau buvau
atlikęs kariuomenės prievolę, bet dar nebuvau vedęs ir siekiau magistro
laipsnio Roosevelt University Čikagoje. Namuose neturėjome televizijos.
Apie minimą naujojo prezidento kalbą sužinojau gal iš
„Draugo”, bet tos kalbos neieškojau ir savo
kasdienybės dėl jos nepakeičiau. Pasirodo, kad už maždaug
šešių šimtų mylių į rytus tą pačią dieną –
1961 m. sausio 20 d. – prez. John F. Kennedy išklausė
šv. Mišias Šventosios Trejybės bažnyčioje, netoli
Georgetown University. Didelė sniego audra dieną prieš
iškilmes paralyžiavo miesto judėjimą ir privertė uždaryti oro
uostą. Buvo net siūloma prezidento prisaikdinimą atidėti.
Išgėręs kavos puodelį su tuometiniu šalies prezidentu
Dwight D. Eisenhower, abu sėdo į juodą prezidentinį limuziną ir
dalyvavo parade pakeliui į Kapitolijų.
Boston kardinolas Richard J. Cushing, Graikų ortodoksų arkivyskupas
Jakovos ir poetas Robert Frost, pasikeisdami meldėsi, sakė kalbas ir
skaitė poeziją. Tada, lygiai 12:51 val. po pietų, apsuptas
šeimos, su šeimos biblija John F. Kennedy davė priesaiką
ir pasakė atmintiną kalbą. Jo kalba užtruko 13 minučių, 59 sekundžių ir
susidėjo iš 1,364 žodžių. Pasauliui jis priminė, kad
amerikiečiai yra revoliucijos paveldėtojai ir kad už laisvę jie
pasiruošę mokėti bet kokią kainą. Kennedy žodžiais, jie
pasiruošę kartu dirbti ginkluojantis ir taikant mokslą, kad
galėtų sukurti kraštą, kur stiprieji yra teisūs, o silpnieji
pasitiki taika. Savo kalboje naujasis prezidentas nevengė cituoti
Šv. Rašto ir baigė prašydamas Dievo palaimos ir
pagalbos. Jo žodžiais, „čia, žemėje, Dievo darbai tuo pačiu turi
būti ir mūsų darbai”.
Įdomumo dėlei parinkau keletą ištraukų iš prez. Kennedy
kalbos. „Įsitikinimai sako, kad žmogaus teisės ateina ne
iš valdžios dosnumo, bet iš Dievo rankos”;
„Žodis teeina į priekį. Fakelas perduotas naujai amerikiečių
kartai”; „Kiekviena šalis turi žinoti, kad mes
mokėsime bet kokią kainą, nešime bet kokią naštą,
sutiksime bet kokį vargą, priešinsimės bet kokiam
priešui, kad apgintume laisvę”; „Pasaulis dabar yra
kitoks. Žmogus savo rankose turi galią pašalinti bet kokį skurdą
ar sunaikinti bet kokią gyvybę”; „Niekada nesiderėkime
iš baimės, bet tuo pačiu niekada nebijokime derėtis”;
„Kai mūsų apsiginklavimas bus įtikinamai pranašus, tik
tada būsime tikri, kad jo nereiks panaudoti”; „Ženkime į
kraštą, kurį mylime, prašydami Jo palaimos ir Jo
pagalbos, žinodami, kad Dievo darbas žemėje turi būti mūsų
darbas”.
Dažniausiai cituojamą jo kalbos dalį palikau pabaigai. Tai citata
iš libaniečio poeto Khalil Gibran knygos: „Todėl, mano
mieli amerikiečiai, neklauskite, ką šalis gali jums duoti, bet
ką jūs galite duoti šaliai. Brangieji pasaulio piliečiai,
neklauskite, ką Amerika jums gali duoti, bet ką kartu galime duoti
žmogaus laisvei.” Pastarieji žodžiai yra iškalti akmenyje
ant Kennedy paminklo, esančio Arlington National Cemetery (Arlington
tautinėse kapinėse).
Daug kas pasikeitė per paskutiniuosius penkiasdešimt metų, bet
Kennedy kalba lieka reikšminga ir šią dieną. Kolumbo
vyčių žurnalas „Columbia” 2010 m. gruodžio mėn. laidoje
atspausdino keturių tos organizacijos vadovų apmąstymus apie šią
istorinę kalbą. Norintiems siūlau pasiskaityti.
Popiežiaus žodis katalikų spaudai
Popiežius Benediktas XVI neseniai tarė žodį maždaug 200 italų katalikų
savaitraščių atstovų. Kaip pranešė John Thavis, popiežius
teigęs, kad katalikų savaitraščiai atlieka nepakeičiamą darbą,
padėdami formuoti katalikiškai etišką ir socialiai
pateisinamą žvilgsnį. „Katalikų laikraščiai ne tik
suteikia reikiamą informaciją, bet tuo pačiu formuoja kritišką
krikščionišką sąžinę, – kalbėjo popiežius
Benediktas XVI. – Tuo laikraščiai padeda pagrindinei
Bažnyčios misijai.” Bažnyčios misija yra sukurti sąlygas, kad
susitikimas su Kristumi įvyktų. Laikraščių užduotis yra skleisti
tiesą. Popiežius ypač išskyrė popieriuje spausdintą žodį, kuris
yra lengvai prieinamas ir plačiai pasklidęs.
Šiaurės Amerikoje Katalikų spaudos draugijos (Catholic Press
Association) apskaičiavimu, yra apie 240 laikraščių ir žurnalų
su bendru 11.4 milijonų tiražu. Tarp jų yra OSV savaitraštis,
kuriuo dažnai pasinaudoju, rinkdamas žinias apie katalikų gyvenimą.
Spėjama, kad dažnai vienas leidinio egzempliorius pereina per keletą
rankų. OSV vyr. redaktoriaus John Norton nuomone, tai nėra blogai, bet
jis yra susirūpinęs. Jis pastebi, jog vis daugiau vyskupijų leidžiamų
leidinių neišsiverčia. Čia kaltintina krašto ekonominė
padėtis. Prie tiražo mažėjimo prisideda ir krentanti leidinių kokybė.
Belikęs tik vienas OSV savaitinis laikraštis, apimąs visą
kraštą.
Nuo čia minimų reiškinių neatsilieka ir „Draugas”.
Jau kalbama apie išlaidų, ypač pašto, didėjimą ir
ieškoma būdų tai pažaboti. Taip pat spaudoje skaitėme apie
„Draugo” laidų sumažinimą, paliekant tris laidas per
savaitę. Tokie yra dienraščio leidėjo – Lietuvių katalikų
spaudos draugijos – sprendimai.