Būtina svarstyti ir JAV opius klausimus

ALGIMANTAS S. GEČYS

Šiuo metu JAV Atstovų rūmų ir Senato paskirti delegatai bando suderinti minėtų Kongreso institucijų priimtus Sveikatos apsaugos įstatymus. Daugiau kaip pusmetį amerikiečių žiniasklaida dėmesingai tebesvarsto eventualaus sveikatos įstatymo turinį, smulkiai aprašo vykstančias kovas tarp konservatorių ir liberalų politikų, gydytojų ir teisininkų grupuočių, JAV katalikų vyskupų konferencijos vadovybės ir nėštumo nutraukimo (abortų) šalininkų.

Tačiau JAV lietuvių žiniasklaida, tarytum susitarusi, Sveikatos įstatymo klausimu tyli. Atrodo, lyg prisibijoma spaudos skiltyse išprovokuoti gyvą diskusiją, užimti griežtesnę poziciją, bijant prarasti sveikatos ir teisėsaugos darbuotojų skelbimus ar išgąsdinti Medicare apdraustų amžiumi vyresnių prenumeratorių, kuriems ateityje greičiausiai mažės sveikatai valdžios skiriamos lėšos.

Norėtųsi mūsų žiniasklaidoje patirti gan gausių užsienio lietuvių gydytojų (specialistų ir šeimos gydytojų) nuomonę socialinio gydymo klausimais. Turime jau ir dešimtis iš nepriklausomos Lietuvos į JAV atvykusių gydytojų, atlikusių šiame krašte reikiamas stažuotes, išlaikiusius egzaminus ir dirbančius savo profesijoje. Kokios jų pažiūros, kokia asmeninė patirtis su ,,Sodra”? Kodėl nepakalbinti kaimyninėje Kanadoje besidarbuojančių lietuvių gydytojų? Kanada jau daugelį metų yra ,,socializuotos medicinos” valstybė. Kokia lietuvių gydytojų Kanadoje patirtis darbuojantis valdžios reguliuojamoje sveikatos apsaugos sistemoje? Kiek teisybės teiginyje, kad, prireikus operacijos, nemažas skaičius kanadiečių atsisako laukti eilėje, kerta valstybinę sieną ir medicinines paslaugas perka JAV?

Manau, kad skaitytojams būtų įdomu sužinoti ir lietuvių dvasiškių-teologų pažiūras į JAV įstatymu siekiamą įvesti socialinį gydymą. Lietuvą neblogai pažįstančių kun. dr. Kęstučio Trimako, kun. Valdo Aušros, kun. Jauniaus Kelpšo nuomonė ir asmeninės patirtys, bent man, daug reikštų.

Žvelgiant iš teologinio taško, ar krikščionišku požiūriu yra pateisinama valstybėje (JAV) turėti 47 milijonus legaliai gyvenančių, tačiau sveikatos draudą įsigyti neįstengiančių piliečių. O kaip su ,,nelegalais”? Šiurpas ima girdint, kad Chicagoje patariama stipriau sunegalavusį ,,trečiabangį” skubiai vežti prie Cook apskrities ligoninės durų, ten jį palikti, o pačiam skubėti namo, kad ligonį atvežusiam ligoninė nepateiktų sąskaitos. Ar tokio įvaizdžio apie šio krašto gerovę JAV siekia?

Sužinojus gydytojų ir teologų nuomones, naudinga būtų sužinoti, kaip į socialinio gydymo reformą žvelgia teisininkai. Teisininkams bandoma priskirti kaltė dėl teismuose prieš sveikatos teikėjus laimimų milijoninių ieškinių, sparčiai didinančių medicininio gydymo įkainius. Teigiama, kad priteisiami ieškiniai verčia gydytojus mokėti milžiniškas draudos sumas, o gydant – prirašyti brangiai kainuojančius tyrimus, kad, reikalui iškilus, būtų įmanoma save teisme apginti. Kiekvienam būtų įdomu išgirsti mūsų teisininkų – Donato Janutos, Povilo Žumbakio, Rimo Domanskio, Sauliaus Kuprio ir kt. – pasisakymus šiais ir civilinės teisės (tort) reformos klausimais.

Vertiname dabartinio ,,Draugo” redakcijos kolektyvo drąsą spausdinti ne visiems priimtinus straipsnius. Taip pat už skaitytojų skatinimą savą nuomonę reikšti laiškų redakcijai skyriuje. Norint išprovokuoti diskusiją socialinės medicinos reformos klausimais, redakcijai gali tekti surengti gydytojų, teisininkų, teologų apklausas. Tai būtų geras pasiruošimas šiais metais JAV Kongrese planuojamai svarstyti imigracijos reformos temai, kuri, atrodo, bus ne mažiau JAV visuomenę šokiruojanti už sveikatos reformą. Rimta klausimo diskusija žiniasklaidoje yra kur kas priimtiniau už kai kurių lietuvių elektroniniu paštu siuntinėjamą, pagieža persunktą ir tiesą nutylančią ,,informaciją”.