Architektas Miliūnas:
„Naujoji Kauno arena turi atspindėti mūsų miesto charakterį”
LAURYNAS R. MISEVIČIUS
Seniai nesijaučiau taip išdidžiai, būdamas gimęs ir užaugęs kauniečiu, kaip dabar – 2008-ųjų ir 2009-ųjų
sandūroje, kuomet, kaip taikliai pastebėjo www.kaunodiena.lt
tinklalapio žurnalistai, pagaliau praėjusių metų pabaigoje sunkioji
technika sudrebino Nemuno salą Laikinojoje sostinėje.
Iškilmingai įkasus kapsulę į būsimųjų miesto pramogų ir sporto
rūmų pamatus, prasidėjo ilgai lauktos statybos. „Žemaičiai
pastatė Kauno pilį, pastatys Kaune ir areną”, – pažadėjo
statybos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Vėtrūna”
valdybos pirmininkas Vytautas Banys. Kauno pramogų ir sporto rūmai
turėtų iškilti iki 2011 m., kai Lietuvoje vyks Europos vyrų
krepšinio čempionatas. Būtent šioje arenoje tų metų
rudenį, daugelio populiariausios mūsų šalyje sporto šakos
specialistų nuomone, turėtų vykti lemiamas mačas dėl Senojo žemyno
čempionų vardo.
Tuo tarpu man, neabejingam Lietuvos pasididžiavimui krepšiniui,
lankantis XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume
įdomiausias pasirodė architektūros/planavimo sesijos pranešimas
apie visų keturių naujų mūsų šalies arenų suprojektavimą ir
statybą. 2007 m. sėkmingai pabaigtą Šiaulių Aukštabalio
daugiafunkcinį kompleksą (architektai A. V. Bublys, E. V. Miliūnas, G.
Balčytis, A. Černiauskas, L. Tuleikis, A. Ramanauskas, konstruktorius
A. Ražaitis), vos prieš keletą mėnesių duris atvėrusią Panevėžio
universaliąją sporto areną, praėjusių metų gale galutinai suprojektuotą
tokią pat Klaipėdos miesto areną, kuri turėtų būti pradedama statyti
netrukus – pirmajame šių metų ketvirtyje (abiejų pastarųjų
architektas – S. Mikštas).
Tačiau
labiausiai mane domino dviejų įžymiausių simpoziume dalyvavusių mūsų
tautiečių architektų – Amerikoje gyvenančio Algimanto V. Bublio
(iš Detroit, MI) ir kauniečio, neseniai pripažinto 2008 metų
įsimintiniausiu menininku įmonės „E. Miliūno studija”
savininko Eugenijaus Viktoro Miliūno („Simo”) pasakojimas
apie „amžiaus areną” – 15 tūkst. vietų talpinsiančius
Kauno pramogų ir sporto rūmus Nemuno saloje. Po paskaitos architektas
Miliūnas sutiko atsakyti į keletą klausimų.
– Gerb. Miliūnai, kiek žinome,
pradžioje norėta Kauno miesto areną statyti už miesto ribų, galbūt
šalia greitkelio Kaunas-Vilnius, kur būtų puikus privažiavimas
ir iš kitų Lietuvos vietovių, kodėl apsistota ties Nemuno salos
projektu?
– Taip, nuo pat šios didžiausios Lietuvoje sporto arenos
projektavimo konkurso pradžios kilo klausimas, kam ji bus statoma:
Kaunui ar Lietuvai? Juk sakoma, Vilnius yra mūsų valstybės galva,
Kaunas – stuburas, o Klaipėda – kojos... Tačiau
greičiausiai ta galva ir nenorėjo „palaiminti” tokio
projekto itin patogioje vietoje, lengvai pasiekiamoje iš kitų
Lietuvos didmiesčių – kiltų grėsmė sostinės vyravimui, o ir Kauno
valdžia nenorėjo išleisti arenos už savo miesto ribų. Žodžiu,
pritarta mūsų projektui Nemuno saloje, būsimųjų Kauno pramogų ir sporto
rūmų adresas – Karaliaus Mindaugo pr. 50.
– Per keletą pastarųjų metų ne
kartą teko skaityti apie liūdnai pagarsėjusios prancūzų firmos
„Bouygues Batiment International” (BBI) agresyvius
ketinimus statyti Kaune minėtą areną, visgi jūsų tiesioginiai varžovai
nepasirašė sutarties su miesto savivaldybe ir buvo priversti
palikti Lietuvą nieko nepešę. Jūsų nuomone, kodėl taip atsitiko?
Ar jūsų firmos darbui tai nekliudė?
– Pirmiausia, man būtų labai įdomu buvę sužinoti, kas vis dėlto
slėpėsi už tos „prancūzų” firmos nugaros, jei visi
nurodymai jų atstovams Lietuvoje keliaudavo iš Maskvoje esančios
„Bourges International” būstinės... Nenustebčiau, kad
šiuo atveju su arenos Kaune projektavimo konkursu buvo susiję
didžiosios kaimyninės šalies verslo magnatai, o galbūt net ir
kai kurios valdžios įstaigos. Rusai iki šiol ilgisi didesnės
įtakos mūsų šalyje, neretai tam padidinti pasitelkiamos ir
abejotino vardo užsienyje registruotos kompanijos. Vis dėlto Kauno
pramogų ir sporto rūmų statybos atveju BBI koją pakišo per
didelis godumas (užsiprašyta objekto kaina) arba tiesiog
šio verslo esmės neišmanymas. Juk neįmanoma staiga nei
iš šio, nei iš to sumažinti tokio milijoninio
komplekso sąmatos vertę visu milijonu litų, kaip kad minėta firma bandė
derybų metu. Mes viską apskaičiavome atsakingai ir, mano manymu,
teisėtai laimėjome konkursą. Tačiau, žinoma, mums jų pasitraukimas ne
vien tik padėjo – tiek viešai, tiek ir užkulisiuose
paslapčia ilgą laiką buvo stabdomi naujosios Kauno arenos statybos
darbai.
– Kaip atrodys būsimieji Kauno
pramogų ir sporto rūmai, kokie darbai jau atlikti šiai dienai?
Kada numatoma areną visiškai užbaigti?
– Žaluma pačiame miesto centre (t.y. Nemuno sala mūsų atveju)
– didžiulė prabanga, o dar visai netoli pastatytas Kauno
„Akropolis” – taigi stengiamės šiuos
privalumus deramai išnaudoti. Aikštė bus bumerango
formos, šalimais – pakelta erdvė, pati arena –
nuleista. Pro langus matysis Nemunas, atsivers Kauno panorama –
turi būti patrauklu. Kaip žinote, arenoje tilps iki 15 tūkst. žmonių,
šalia pastato – devynios aikštės, parkas. Dabar
atvykome į JAV pasižiūrėti fasadinių struktūrų. Šiauliuose
Aukštabalio arena iškilo kaip juodos ir pilkos spalvos
derinys viduje, išorė spalvota, o Kaune nusprendėme remtis
santūresnėmis spalvomis, ko gero, arena nusidažys tamsiai rudu
atspalviu. Šiuo metu jau baigta viena Nemuno krantinė, sudėti
akmenys, „Vėtrūnos” darbininkai rausia žemę pačios arenos
statybai. Taigi viskas einasi puikiai, darbai atliekami laiku.
– Minėjote, kad šie
pramogų ir sporto rūmai, kaip ir byloja naujojo jūsų firmos
suprojektuoto Kauno komplekso pavadinimas, bus toli gražu ne tik
krepšinio varžyboms skirta arena, talpinanti didžiausią
Lietuvoje žiūrovų skaičių. Kam dar bus naudojamas naujasis pastatas?
– Naujajame pastate galima bus rengti ne tik krepšinio,
bet ir bokso, tinklinio, minifutbolo, teniso, rankinio, ledo ritulio
bei kitų sporto šakų varžybas, organizuoti pramoginius
renginius, cirko pasirodymus, koncertus (tam numatyta scena gale), taip
pat mažesnės apimties renginius, kuomet pakanka pusės arenos. Dar bus
galimybė ruošti koncertus amfiteatrinėje erdvėje. Be to,
planuojame įrengti parodų salę, amfiteatrą (pritaikytą mažiems
vaidinimams, kabaretui), ofisus, restoraną su lauko terasa ant Nemuno
kranto. Panašiai suprojektavome ir Šiaulių daugiafunkcinį
kompleksą. Norisi, kad į šias vietas žmonės ateitų ne tik dėl
krepšinio varžybų. Modernizmas lipa Kaunui ant sprando, užgožia
istorinį miestą, galima sakyti, esame pakliuvę į mados žabangas visoje
Lietuvoje. Vien tik ko vertas ir Guggenheim muziejaus atėjimas į
Vilnių... Taigi mes tam supriešinsime mūsų tautiečius
garsiuosius menininkus, pavyzdžiui, įruošime Kaune gimusio
dailininko Jurgio Mačiūno aikštelę, įamžinsim ir kitų menininkų
vardus. Galbūt pastatysime nedidelį teatrą, atsidarantį į lauką, o
šalia – savotišką meno parką. Bendrai paėmus,
ši arena su visa ja supančia aplinka turi būti suprojektuota
taip, kad atitiktų lietuvių ir ypatingai Kauno miesto charakterį.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės įgyvendinant šį „amžiaus” projektą!