Architektas Miliūnas:
„Naujoji Kauno arena turi atspindėti mūsų miesto charakterį”

LAURYNAS R. MISEVIČIUS

Seniai nesijaučiau taip išdidžiai, būdamas gimęs ir užaugęs kauniečiu, kaip dabar – 2008-ųjų ir 2009-ųjųark sandūroje, kuomet, kaip taikliai pastebėjo www.kaunodiena.lt tinklalapio žurnalistai, pagaliau praėjusių metų pabaigoje sunkioji technika sudrebino Nemuno salą Laikinojoje sostinėje. Iškilmingai įkasus kapsulę į būsimųjų miesto pramogų ir sporto rūmų pamatus, prasidėjo ilgai lauktos statybos. „Žemaičiai pastatė Kauno pilį, pastatys Kaune ir areną”, – pažadėjo statybos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Vėtrūna” valdybos pirmininkas Vytautas Banys. Kauno pramogų ir sporto rūmai turėtų iškilti iki 2011 m., kai Lietuvoje vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas. Būtent šioje arenoje tų metų rudenį, daugelio populiariausios mūsų šalyje sporto šakos specialistų nuomone, turėtų vykti lemiamas mačas dėl Senojo žemyno čempionų vardo.

Tuo tarpu man, neabejingam Lietuvos pasididžiavimui krepšiniui, lankantis XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume įdomiausias pasirodė architektūros/planavimo sesijos pranešimas apie visų keturių naujų mūsų šalies arenų suprojektavimą ir statybą. 2007 m. sėkmingai pabaigtą Šiaulių Aukštabalio daugiafunkcinį kompleksą (architektai A. V. Bublys, E. V. Miliūnas, G. Balčytis, A. Černiauskas, L. Tuleikis, A. Ramanauskas, konstruktorius A. Ražaitis), vos prieš keletą mėnesių duris atvėrusią Panevėžio universaliąją sporto areną, praėjusių metų gale galutinai suprojektuotą tokią pat Klaipėdos miesto areną, kuri turėtų būti pradedama statyti netrukus – pirmajame šių metų ketvirtyje (abiejų pastarųjų architektas – S. Mikštas).

archTačiau labiausiai mane domino dviejų įžymiausių simpoziume dalyvavusių mūsų tautiečių architektų – Amerikoje gyvenančio Algimanto V. Bublio (iš Detroit, MI) ir kauniečio, neseniai pripažinto 2008 metų įsimintiniausiu menininku įmonės „E. Miliūno studija” savininko Eugenijaus Viktoro Miliūno („Simo”) pasakojimas apie „amžiaus areną” – 15 tūkst. vietų talpinsiančius Kauno pramogų ir sporto rūmus Nemuno saloje. Po paskaitos architektas Miliūnas sutiko atsakyti į keletą klausimų.

– Gerb. Miliūnai, kiek žinome, pradžioje norėta Kauno miesto areną statyti už miesto ribų, galbūt šalia greitkelio Kaunas-Vilnius, kur būtų puikus privažiavimas ir iš kitų Lietuvos vietovių, kodėl apsistota ties Nemuno salos projektu?

– Taip, nuo pat šios didžiausios Lietuvoje sporto arenos projektavimo konkurso pradžios kilo klausimas, kam ji bus statoma: Kaunui ar Lietuvai? Juk sakoma, Vilnius yra mūsų valstybės galva, Kaunas – stuburas, o Klaipėda – kojos... Tačiau greičiausiai ta galva ir nenorėjo „palaiminti” tokio projekto itin patogioje vietoje, lengvai pasiekiamoje iš kitų Lietuvos didmiesčių – kiltų grėsmė sostinės vyravimui, o ir Kauno valdžia nenorėjo išleisti arenos už savo miesto ribų. Žodžiu, pritarta mūsų projektui Nemuno saloje, būsimųjų Kauno pramogų ir sporto rūmų adresas – Karaliaus Mindaugo pr. 50.

– Per keletą pastarųjų metų ne kartą teko skaityti apie liūdnai pagarsėjusios prancūzų firmos „Bouygues Batiment International” (BBI) agresyvius ketinimus statyti Kaune minėtą areną, visgi jūsų tiesioginiai varžovai nepasirašė sutarties su miesto savivaldybe ir buvo priversti palikti Lietuvą nieko nepešę. Jūsų nuomone, kodėl taip atsitiko? Ar jūsų firmos darbui tai nekliudė?

– Pirmiausia, man būtų labai įdomu buvę sužinoti, kas vis dėlto slėpėsi už tos „prancūzų” firmos nugaros, jei visi nurodymai jų atstovams Lietuvoje keliaudavo iš Maskvoje esančios „Bourges International” būstinės... Nenustebčiau, kad šiuo atveju su arenos Kaune projektavimo konkursu buvo susiję didžiosios kaimyninės šalies verslo magnatai, o galbūt net ir kai kurios valdžios įstaigos. Rusai iki šiol ilgisi didesnės įtakos mūsų šalyje, neretai tam padidinti pasitelkiamos ir abejotino vardo užsienyje registruotos kompanijos. Vis dėlto Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos atveju BBI koją pakišo per didelis godumas (užsiprašyta objekto kaina) arba tiesiog šio verslo esmės neišmanymas. Juk neįmanoma staiga nei iš šio, nei iš to sumažinti tokio milijoninio komplekso sąmatos vertę visu milijonu litų, kaip kad minėta firma bandė derybų metu. Mes viską apskaičiavome atsakingai ir, mano manymu, teisėtai laimėjome konkursą. Tačiau, žinoma, mums jų pasitraukimas ne vien tik padėjo – tiek viešai, tiek ir užkulisiuose paslapčia ilgą laiką buvo stabdomi naujosios Kauno arenos statybos darbai.

– Kaip atrodys būsimieji Kauno pramogų ir sporto rūmai, kokie darbai jau atlikti šiai dienai? Kada numatoma areną visiškai užbaigti?

– Žaluma pačiame miesto centre (t.y. Nemuno sala mūsų atveju) – didžiulė prabanga, o dar visai netoli pastatytas Kauno „Akropolis” – taigi stengiamės šiuos privalumus deramai išnaudoti. Aikštė bus bumerango formos, šalimais – pakelta erdvė, pati arena – nuleista. Pro langus matysis Nemunas, atsivers Kauno panorama – turi būti patrauklu. Kaip žinote, arenoje tilps iki 15 tūkst. žmonių, šalia pastato – devynios aikštės, parkas. Dabar atvykome į JAV pasižiūrėti fasadinių struktūrų. Šiauliuose Aukštabalio arena iškilo kaip juodos ir pilkos spalvos derinys viduje, išorė spalvota, o Kaune nusprendėme remtis santūresnėmis spalvomis, ko gero, arena nusidažys tamsiai rudu atspalviu. Šiuo metu jau baigta viena Nemuno krantinė, sudėti akmenys, „Vėtrūnos” darbininkai rausia žemę pačios arenos statybai. Taigi viskas einasi puikiai, darbai atliekami laiku.

– Minėjote, kad šie pramogų ir sporto rūmai, kaip ir byloja naujojo jūsų firmos suprojektuoto Kauno komplekso pavadinimas, bus toli gražu ne tik krepšinio varžyboms skirta arena, talpinanti didžiausią Lietuvoje žiūrovų skaičių. Kam dar bus naudojamas naujasis pastatas?

– Naujajame pastate galima bus rengti ne tik krepšinio, bet ir bokso, tinklinio, minifutbolo, teniso, rankinio, ledo ritulio bei kitų sporto šakų varžybas, organizuoti pramoginius renginius, cirko pasirodymus, koncertus (tam numatyta scena gale), taip pat mažesnės apimties renginius, kuomet pakanka pusės arenos. Dar bus galimybė ruošti koncertus amfiteatrinėje erdvėje. Be to, planuojame įrengti parodų salę, amfiteatrą (pritaikytą mažiems vaidinimams, kabaretui), ofisus, restoraną su lauko terasa ant Nemuno kranto. Panašiai suprojektavome ir Šiaulių daugiafunkcinį kompleksą. Norisi, kad į šias vietas žmonės ateitų ne tik dėl krepšinio varžybų. Modernizmas lipa Kaunui ant sprando, užgožia istorinį miestą, galima sakyti, esame pakliuvę į mados žabangas visoje Lietuvoje. Vien tik ko vertas ir Guggenheim muziejaus atėjimas į Vilnių... Taigi mes tam supriešinsime mūsų tautiečius garsiuosius menininkus, pavyzdžiui, įruošime Kaune gimusio dailininko Jurgio Mačiūno aikštelę, įamžinsim ir kitų menininkų vardus. Galbūt pastatysime nedidelį teatrą, atsidarantį į lauką, o šalia – savotišką meno parką. Bendrai paėmus, ši arena su visa ja supančia aplinka turi būti suprojektuota taip, kad atitiktų lietuvių ir ypatingai Kauno miesto charakterį.

– Ačiū už pokalbį ir sėkmės įgyvendinant šį „amžiaus” projektą!

arch