Prezidento A. Stulginskio minėjimas – jau čia!

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Lietuvos vaikų globos būrelis ,,Saulutė” visuomenę maloniai kviečia į Aleksandro Stulginskio minėjimą, kuris įvyks sekmadienį, vasario 6 d., 12:30 val. p.p. Pasaulio lietuvių centro didžiojoje salėje. Programoje – Stasė Petersonienė, garbės viešnia, prezidento dukra dr. Aldona Juozevičienė. Meninę programą atliks Dariaus Polikaičio vadovaujamas Vyrų oktetas.

Šia proga skaitytojams verta prisiminti, o kitiems susipažinti su buvusiu Lietuvos Respublikos prezidentu Aleksandru Stulginskiu. Jis gimė 1895 m. vasario 26 d. Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, gausioje smulkiųjų kaimo nuomininkų šeimoje. Tai antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas, agronomas ir visuomenininkas. ,,Lietuvių enciklopedijoje” duodamoje biografijoje pažymėta, kad jo tėvai, anksčiau dvarų kumečiai, vyresniųjų į JAV išvykusiųjų vaikų padedami, nuomavo nedidelį ūkį. Vyresniųjų brolių remiamas būsimasis prezidentas mokėsi Liepojos gimnazijoje ir Žemaičių dvasinėje seminarijoje Kaune. Baigęs seminariją vadovybės prašė, kad atidėtų šventimus į kunigus ir leistų toliau studijuoti ir apsispręsti. Gavęs sutikimą, išvyko į Insbruko universitetą Austrijoje toliau studijuoti teologiją ir filosofiją. Po metų, apsisprendęs likti pasauliečiu, įstojo į Halės agronomijos institutą ir jį baigė 1913 m. Išsirūpinęs darbą Lietuvoje, buvo paskirtas rajoniniu agronomu Alytuje. Tuo pačiu dalyvavo kultūrinėje, politinėje bei spaudos veikloje.

1917 m. buvo išrinktas į Tautos Tarybą. Sykiu su kitais Tarybos nariais pasirašė 1918 m. vasario 16 d. aktą. Aktyviai dalyvavo visuose Tarybos darbuose, kietai laikydamasis demokratinės Lietuvos Respublikos siekio, balsuodamas prieš monarchijos skelbimą. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą, išrinkas jo pirmininku. Pagal tuo metu veikiančią konstituciją, pirmininkas taip pat 1920 m. birželio 19 d. tapo valstybės prezidentu, o antrasis Seimas 1923 m. birželio 19 d. perrinko. Prezidentu išbuvo iki 1926 m. birželio 7 d., kai pareigas perdavė dr. K. Griniui.

Stulginskiui esant prezidentu buvo išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, suorganizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai bei padėti ūkinio gyvenimo pagrindai. Per tą laiką Lietuva buvo pripažinta ir užmezgė diplomatinius santykius su didžiosiomis Vakarų valstybėmis. Vidaus gyvenime buvo žengta stabilizacijos keliu. Buvo išleistas savas pinigas ,,litas”, įsteigtos aukštosios mokyklos, išleistas žemės reformos įstatymas. Stulginskis mažai važinėjo po kraštą ir dėl to savo bendraminčių kartais buvo kritikuojamas. Buvo studentų ateitininkų Vytauto klubo garbės narys. 1925–1930 m. buvo Skautų brolijos vyriausias šefas.

Tautos tragedijos dienomis nesitraukė niekur ir 1941 m. birželio 13–14 d. kartu su žmona Ona buvo išgabentas į Sibirą. Buvo nubaustas kalėti 25 metus, bet po Stalino mirties išleistas iš kalėjimo 1954 m. nuvykęs pas žmoną Komių Respublikoje dirbo kolchozo agronomu, kol 1956 m. galėjo grįžti į Lietuvą. Vienintelis prezidento vaikas Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė (gimusi 1921 m. balandžio 28 d. Kaune) 1944 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą ir pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyvena JAV.

Žiniasklaidoje skaitėme apie atminimo lentos atidengimo iškilmes Kaune Stulginskio 125 metų gimtadienio proga pernai metais. ,,Tikro Lietuvos patrioto nepalaužė nei tremtis, nei persekiojimai, jo nesugniuždė nei okupacinė valdžia. A. Stulginskis iki paskutinės dienos išliko orus, gerbiantis žmogų ir mylintis tautą, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė atminimo lentos atidengimo iškilmėse – Prezidentas Aleksandras Stulginskis – mums visiems tarnavimo tautai ir pilietiškumo pavyzdys. Lietuvos švietėjas, visuomenės veikėjas, iškilus politikas, aktyviai dalyvavęs Lietuvos atkūrimo byloje, dirbęs Lietuvos Taryboje, Seime, Vyriausybėje, vadovavęs šioms institucijoms, daug nuveikęs spaudos baruose, jis svariai prisidėjo prie Lietuvos bankininkystės sistemos sukūrimo, ūkininkų telkimo, be to, visada kovojo už jų teises”, – pabrėžė prezidentė.

Įdomūs prel. Mykolo Krupavičiaus prisiminimai, atspausdinti ,,Aiduose” (1965 vasario mėn.). Pateiksiu tik vieną ištrauką: ,,Kelis kartus buvau aplankęs naują, įdomų, iš prezidentų išėjusį ūkininką. Nė karto neradau jo bepavėsuojančio ar ištaikingai fotelyje išsitiesusio, savo rūmeliuose nerūpestingai laiką leidžiančio, kaip buvo pratę seni dvarų savininkai elgtis. Stulginskis ne tik kaip agronomas, dar anksčiau, kaip žemdirbio sūnus, suprato žemės balsą, žinojo jos pavydumą ir reikalavimą ja rūpintis tik paties savininko, žinojo gyvenimo praktikos taisyklę – svetimomis rankomis žemės ūkis vedamas netunka… Stulginskis dirbo. Kiek kartų jį aplankydavau, tiek kartų jį rasdavau laukuose vienmarškinį, basą, paraitotomis kelnėmis ir rankovėmis prie tokių darbų, kuriuos darbymečiu dirba kiekvienas ūkininkas. Jis pats veždavo į Kretingą pieną, bulves, javus, daržoves ir pats rinkoje, ant vežimo sėdėdamas, laukė pirkėjų. Ne vienas piktinosi tokiu Stulginskiu ūkininku. Girdi, buvusiam prezidentui nedera toks suūkininkėjimas. Sąžiningas prezidentas pasidarė sąžiningu ūkininku.”

Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Palaidotas Panemunės kapinėse greta savo žmonos. Internete užtiktame straipsnyje Gintautas Čižiūnas cituoja prezidentui skirtus nekrologo žodžius: ,,Stulginskis buvo paprastas ir kuklus, ne kalbų, o darbo žmogus. Drauge patvarus ir atsparus, žemaitiškai kietas… Ateities kartoms jis liks pavyzdžiu tos tautinės atsparos, kuri yra laisvės viltis.”

Romualdas Kriaučiūnas – klinikinis psichologas, 2005 m. gavęs JAV LB Kultūros tarybos Žurnalistikos premiją už ilgalaikį darbą žiniasklaidoje.