Prezidento A. Stulginskio minėjimas – jau čia!
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Lietuvos vaikų globos būrelis ,,Saulutė” visuomenę maloniai
kviečia į Aleksandro Stulginskio minėjimą, kuris įvyks sekmadienį,
vasario 6 d., 12:30 val. p.p. Pasaulio lietuvių centro didžiojoje
salėje. Programoje – Stasė Petersonienė, garbės viešnia,
prezidento dukra dr. Aldona Juozevičienė. Meninę programą atliks
Dariaus Polikaičio vadovaujamas Vyrų oktetas.
Šia proga skaitytojams verta prisiminti, o kitiems susipažinti
su buvusiu Lietuvos Respublikos prezidentu Aleksandru Stulginskiu. Jis
gimė 1895 m. vasario 26 d. Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės
apskrityje, gausioje smulkiųjų kaimo nuomininkų šeimoje. Tai
antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas, agronomas ir
visuomenininkas. ,,Lietuvių enciklopedijoje” duodamoje
biografijoje pažymėta, kad jo tėvai, anksčiau dvarų kumečiai,
vyresniųjų į JAV išvykusiųjų vaikų padedami, nuomavo nedidelį
ūkį. Vyresniųjų brolių remiamas būsimasis prezidentas mokėsi Liepojos
gimnazijoje ir Žemaičių dvasinėje seminarijoje Kaune. Baigęs seminariją
vadovybės prašė, kad atidėtų šventimus į kunigus ir
leistų toliau studijuoti ir apsispręsti. Gavęs sutikimą, išvyko
į Insbruko universitetą Austrijoje toliau studijuoti teologiją ir
filosofiją. Po metų, apsisprendęs likti pasauliečiu, įstojo į Halės
agronomijos institutą ir jį baigė 1913 m. Išsirūpinęs darbą
Lietuvoje, buvo paskirtas rajoniniu agronomu Alytuje. Tuo pačiu
dalyvavo kultūrinėje, politinėje bei spaudos veikloje.
1917 m. buvo išrinktas į Tautos Tarybą. Sykiu su kitais Tarybos
nariais pasirašė 1918 m. vasario 16 d. aktą. Aktyviai dalyvavo
visuose Tarybos darbuose, kietai laikydamasis demokratinės Lietuvos
Respublikos siekio, balsuodamas prieš monarchijos skelbimą. 1920
m. išrinktas į Steigiamąjį seimą, išrinkas jo pirmininku.
Pagal tuo metu veikiančią konstituciją, pirmininkas taip pat 1920 m.
birželio 19 d. tapo valstybės prezidentu, o antrasis Seimas 1923 m.
birželio 19 d. perrinko. Prezidentu išbuvo iki 1926 m. birželio
7 d., kai pareigas perdavė dr. K. Griniui.
Stulginskiui esant prezidentu buvo išleisti visi pagrindiniai
Lietuvos įstatymai, suorganizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai bei
padėti ūkinio gyvenimo pagrindai. Per tą laiką Lietuva buvo pripažinta
ir užmezgė diplomatinius santykius su didžiosiomis Vakarų valstybėmis.
Vidaus gyvenime buvo žengta stabilizacijos keliu. Buvo išleistas
savas pinigas ,,litas”, įsteigtos aukštosios mokyklos,
išleistas žemės reformos įstatymas. Stulginskis mažai važinėjo
po kraštą ir dėl to savo bendraminčių kartais buvo
kritikuojamas. Buvo studentų ateitininkų Vytauto klubo garbės narys.
1925–1930 m. buvo Skautų brolijos vyriausias šefas.
Tautos tragedijos dienomis nesitraukė niekur ir 1941 m. birželio
13–14 d. kartu su žmona Ona buvo išgabentas į Sibirą. Buvo
nubaustas kalėti 25 metus, bet po Stalino mirties išleistas
iš kalėjimo 1954 m. nuvykęs pas žmoną Komių Respublikoje dirbo
kolchozo agronomu, kol 1956 m. galėjo grįžti į Lietuvą. Vienintelis
prezidento vaikas Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė (gimusi 1921 m.
balandžio 28 d. Kaune) 1944 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto
Medicinos fakultetą ir pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyvena JAV.
Žiniasklaidoje skaitėme apie atminimo lentos atidengimo iškilmes
Kaune Stulginskio 125 metų gimtadienio proga pernai metais. ,,Tikro
Lietuvos patrioto nepalaužė nei tremtis, nei persekiojimai, jo
nesugniuždė nei okupacinė valdžia. A. Stulginskis iki paskutinės dienos
išliko orus, gerbiantis žmogų ir mylintis tautą, – teigė
prezidentė Dalia Grybauskaitė atminimo lentos atidengimo
iškilmėse – Prezidentas Aleksandras Stulginskis –
mums visiems tarnavimo tautai ir pilietiškumo pavyzdys. Lietuvos
švietėjas, visuomenės veikėjas, iškilus politikas,
aktyviai dalyvavęs Lietuvos atkūrimo byloje, dirbęs Lietuvos Taryboje,
Seime, Vyriausybėje, vadovavęs šioms institucijoms, daug
nuveikęs spaudos baruose, jis svariai prisidėjo prie Lietuvos
bankininkystės sistemos sukūrimo, ūkininkų telkimo, be to, visada
kovojo už jų teises”, – pabrėžė prezidentė.
Įdomūs prel. Mykolo Krupavičiaus prisiminimai, atspausdinti
,,Aiduose” (1965 vasario mėn.). Pateiksiu tik vieną
ištrauką: ,,Kelis kartus buvau aplankęs naują, įdomų, iš
prezidentų išėjusį ūkininką. Nė karto neradau jo bepavėsuojančio
ar ištaikingai fotelyje išsitiesusio, savo rūmeliuose
nerūpestingai laiką leidžiančio, kaip buvo pratę seni dvarų savininkai
elgtis. Stulginskis ne tik kaip agronomas, dar anksčiau, kaip žemdirbio
sūnus, suprato žemės balsą, žinojo jos pavydumą ir reikalavimą ja
rūpintis tik paties savininko, žinojo gyvenimo praktikos taisyklę
– svetimomis rankomis žemės ūkis vedamas netunka…
Stulginskis dirbo. Kiek kartų jį aplankydavau, tiek kartų jį rasdavau
laukuose vienmarškinį, basą, paraitotomis kelnėmis ir rankovėmis
prie tokių darbų, kuriuos darbymečiu dirba kiekvienas ūkininkas. Jis
pats veždavo į Kretingą pieną, bulves, javus, daržoves ir pats rinkoje,
ant vežimo sėdėdamas, laukė pirkėjų. Ne vienas piktinosi tokiu
Stulginskiu ūkininku. Girdi, buvusiam prezidentui nedera toks
suūkininkėjimas. Sąžiningas prezidentas pasidarė sąžiningu
ūkininku.”
Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Palaidotas Panemunės
kapinėse greta savo žmonos. Internete užtiktame straipsnyje Gintautas
Čižiūnas cituoja prezidentui skirtus nekrologo žodžius: ,,Stulginskis
buvo paprastas ir kuklus, ne kalbų, o darbo žmogus. Drauge patvarus ir
atsparus, žemaitiškai kietas… Ateities kartoms jis liks
pavyzdžiu tos tautinės atsparos, kuri yra laisvės viltis.”
Romualdas Kriaučiūnas –
klinikinis psichologas, 2005 m. gavęs JAV LB Kultūros tarybos
Žurnalistikos premiją už ilgalaikį darbą žiniasklaidoje.