Džiaugiuosi, kad teko laimė pabuvoti
JAV prezidento inauguracijoje


Spaudoje jau skaitėte apie kai kurių jaunų lietuvaičių dalyvavimą JAV prezidento Barack Obamadainius prisaikdinimo ceremonijoje. Šiandien noriu Jus supažindinti su Dainiumi Grabliausku, taip pat dalyvavusiu šioje šventėje. Dainius yra geras Burr Ridge Middle Scholl ir Čikagos lituanistinės mokyklos mokinys, kartu su ,,Lietuvos Vyčių” šokėjais dalyvavo XIII Lietuvių tautinių šokių šventėje. Tėveliai Rimantas ir Jūratė Grabliauskai ir vyresnis broliukas Rimantas tikrai gali didžiuotis Dainiumi.

– Dainiau, kaip tu patekai į JAV prezidento inauguraciją?
– Mokausi Burr Ridge Middle School septintoje klasėje ir aktyviai dalyvauju mokyklos veikloje. Esu geras mokinys ir mokytojas rekomendavo mane į jaunųjų politikų konferenciją. Jos atstovai važiavo į inauguraciją.

– Ar dar kas nors iš Jūsų mokyklos važiavo į Washington, DC?
– Ne, iš mūsų mokyklos aš važiavau tik vienas, tačiau važiavo mokiniai iš kitų mokyklų. Iš Čikagos ir apylinkių iš viso važiavo dvidešimt mokinių.

– Kaip tau patiko kelionė?
– Labai patiko. Pirmiausia, labai džiaugiausi, kad man teko laimė ten nuvažiuoti ir savo akimis pamatyti JAV prezidento inauguraciją.

– Ar teko pamatyti prezidentą Obama iš arti?
– Mačiau iš toliau, tačiau vis tiek labai džiaugiuosi, kad tarp 3 milijonų dalyvaujančių inauguracijoje buvau ir aš.

– Ar mokiniams buvo organizuota programa? Ar teko dalyvauti ekskursijose, susitikimuose?
– JAV sostinėje mes viešėjome penkias dienas – nuo šeštadienio iki trečiadienio. Inauguracija vyko paskutinę mūsų buvimo Washington, DC dieną, o prieš tai vyko įvairiausi renginiai. Mes dalyvavome ekskursijoje po Washington, DC ir jo apylinkes, mus buvo nuvežę apžiūrėti traukinių stotį (Union Station), vedė pietauti į restoraną. Aplankėme JAV istorijos muziejų, kuriame daugiau sužinojome apie rugsėjo 11-ąją. Ypač man patiko apsilankymas University of Maryland, kur susitikome su buvusiu JAV viceprezidentu Al Gor ir buvusiu valstybės sekretoriumi Colin Powell. Taip pat buvo ne vienas koncertas ir suaugusiems, ir vaikams.

– Kaip tau patiko šie politikai kaip asmenybės?
– Mūsų susitikimo metu jie visą laiką kartojo, jog norint tapti tikru vadovu, reikia jau dabar pradėti tą daryti – išmokti vadovauti klasėje ar kokioje grupėje, stengtis viską atlikti gerai. Jei tu dabar nesimokysi, nesistengsi išmokti vadovauti, tai vargu ar užaugęs galėsi būti vadovu, sakė jie. Jie mums tvirtino, kad mes čia atvažiavome ne šiaip sau, o buvome pasiųsti todėl, kad jau dabar esame savo mokyklose pirmūnai, sugebame vadovauti.

– Dar abejojai, ar esi tikras lyderis?
– Taip, aš nelabai pasitikėjau savo jėgomis. Tačiau po susitikimo su šiais žmonėmis aš pirmą kartą patikėjau, kad aš tikrai esu lyderis savo mokykloje.

– Kelintą kartą dalyvauji JAV moksleivių konferencijose?
– Tai jau trečias kartas. Pirmą kartą lankiausi Washington, DC prieš porą metų, pernai mus vežė į Boston, o šiemet teko laimė būti pakviestam į JAV prezidento inauguraciją.
Tai Amerikos moksleivių lyderių programa. Tokios programos organizuojamos ir suaugusiems.

– Ar ir toliau žadi dalyvauti jaunųjų vadovų ruošimo programoje?
– Taip, noriu dalyvauti šioje programoje ir toliau bei tikiuosi gauti pakvietimą į šios vasaros programą.

– O mokykloje vaikai tau nepavydi?
– Pavydi, pavydi (juokiasi), tik geranoriškai. Esu vienas geriausių mokinių savo mokykloje, tad todėl mane ir kviečia į konferencijas. Daug mūsų mokyklos mokytojų pažįsta mane ir didžiuojasi manimi. Man smagu, kad mūsų mokykloje dirba ir lietuvė mokytoja – Renata Butauskienė, kuri manimi taip pat didžiuojasi.

– O koks dėstomas dalykas tau labiausiai patinka?
– Man visi dalykai gerai sekasi, nors kartais būna, kad tingisi mokytis. Tačiau aš žinau, kad jeigu gerai mokysiuosi, galėsiu pasirinkti kokias noriu studijas ir jas baigęs gausiu gerą, mėgiamą darbą. O visa tai turėdamas aš gerai gyvensiu.

– Tad tu tikslingai sieki gero gyvenimo?
– Kartai būna – oi, nenoriu, tačiau bandau save nugalėti.

– O be noro gerai mokytis ir be dalyvavimo vadovų konferencijose ar turi dar kokių pomėgių?
– Taip. Prieš pamokas aš valandą laiko repetuoju muzikos orkestre, groju saksofonu. Po pamokų lankau choro repeticijas, antradieniais ir ketvirtadieniais – krepšinio treniruotes. Burr Ridge apylinkėje mūsų komanda neseniai pirmą kartą laimėjo varžybas. Buvo labai smagu.

– O kaip tu bendrauji su broliu?
– Kartais mes pasipykstam, bet jis taip pat džiaugiasi, kai man gerai sekasi. Jis žino, kad aš jam esu geras brolis, o aš jį taip pat myliu. Manau, jei jis daugiau pasistengtų, taip pat galėtų daug pasiekti. Jis labai šaunus! 

– Kuo tu norėtum būti užaugęs?
– Sunku pasakyti, nes dar tiksliai nežinau. Gal politiku, advokatu ar gydytoju? Kadangi gerai mokausi, tai tikiuosi, kad užaugęs galėsiu pasirinkti, ką studijuoti.

– Sėkmės tau, Dainiau, ir ačiū už pokalbį.

Kalbino Laima Apanavičienė